„Šiandien mes pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos į gylį vystymo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė viceministras.
Pasak T. Godliausko, kartu su Latvija ir Estija vystoma Baltijos šalių gynybos linija ir Lenkijos įgyvendinamas „Rytų skydo“ projektas rudenį bus sujungti kariniame operaciniame lygmenyje.
„Politiniame lygmenyje jau esame susijungę“, – teigė T. Godliauskas.
Trys ešelonai
Viceministro teigimu, Lietuvos gynybos linija bus sudaryta iš trijų ešelonų.
Pirmoji apsaugos zona bus priemonės, vystomos iki 3 kilometrų nuo išorinės valstybės sienos, antroji – iki 20 kilometrų, trečioji – iki 50 kilometrų.
„Mes norime sukurti trijų sluoksnių operacinį pajėgumą, kuris sujungtų natūralias kliūtis, gynybines kliūtis, technines kliūtis ir atitinkamai dar teisėkūrą, kuri įgalintų institucinį koordinavimą, karinių ir institucijų veiksmų suderinamumą“, – teigė T. Godliauskas.
Pirmąjį gynybos ešeloną sudarys prieštankiniai grioviai, kontrmobilumo priemonės, tokios kaip „drakono dantys“, taip pat minavimui paruošti laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Antrajame ir trečiajame ešelone – melioracijos grioviai, inžinerinių priemonių parkai, tiltai, paruošti sprogdinimui, užblokuoti prietilčiai, fortifikuoti atramos punktai, kirtimui pakelėse paruošti medžiai.
„Kalbant ypač apie pirmąjį ešeloną, tai artimiausiu metu, ką mes norime padaryti, tai įgyvendinti pasienio postų blokavimą, pasiruošti kelių, kurie išeina į Baltarusijos ir Rusijos pasienį, blokavimą, pasiruošti įrengti atramos punktus“, – kalbėjo T. Godliauskas.
„Prie gynybinių kliūčių priskirčiau ir mūsų tikslus sustiprinti Klaipėdos uosto priėjimų apsaugas ir čia yra numatytos jau priemonės, kurios yra įsigyjamos“, – teigė jis.
Didelis dėmesys numatytas ir oro gynyboje saugant sieną, čia, anot T. Godliausko, numatytos šimtamilijoninės investicijos.
„Oro gynyba, antidroninės sistemos, stebėjimas ir naikinimas. Ilgalaikėj perspektyvoje jau mes buvome numatę netoli 300 mln. eurų investicijų, kaip tik šiuo metu krašto apsaugos ministrė irgi derina dar vieną didžiulį paketą, kuris siektų 400–500 milijonų investicijų, kurios būtų skirtos sustiprinti pasienio ir bendrai valstybės oro gynybos sistemas“, – teigė viceministras.
Visą planą planuojama išvystyti per 10 metų, tam skiriant 1,1 mlrd. eurų, didelę dalį ketinama skirti minų įsigijimui, anksčiau skelbta, kad tam numatyta 800 mln. eurų.
Pasak T. Godliausko, gynybos linijos įrengimas finansuojamas iš šalies krašto apsaugos biudžeto, skolintų lėšų ir Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) skiriamų paskolų.
Iš tarnybų – žinia apie „Zapad“: štai kiek karių dalyvaus valstybėse prie Lietuvos sienų
Rusija ir jos sąjungininkės Baltarusijos rugsėjį rengiamose bendrose karinėse pratybose„Zapad“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„2025 metų „Zapad“ pratybos dydžiu bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 metais. (...) Dabar mes galime pasakyti ir vertinti, kad ne daugiau 30 tūkst. bendrai pratybose galėtų dalyvauti, iš kurių kažkokia dalis – Baltarusijos teritorijoje galėtų būti 6–8 tūkst., Kaliningrado srityje – keli tūkstančiai ir likusi dalis – į Rusijos gylį esančiuose vienetuose“, – ketvirtadienį sakė T. Godliauskas.
2021 metų „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Viceministras sako neturįs duomenų, kad šiemet vyksiančiuose pratybose dalyvaujančių karių skaičius gali pasiekti 100–200 tūkstančių.
Tokį galimą pajėgumų dydį anksčiau yra įvardijęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, apie jį skelbta ir žiniasklaidoje.
„Žvalgyba tokių skaičių nefiksuoja“, – teigė T. Godliauskas.
Kaip BNS yra sakęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, reaguodama į pratybas kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį.
„Kariuomenė bus aukščiausioje parengtyje, sąjungininkai yra vieningi ir stebės tas pratybas, bus pasiruošę reaguoti nedelsiant, (...) kariuomenė vykdys visą eilę pratybų“, – sakė viceministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad „Zapad“ pratybų mastas šiemet bus du arba tris kartus mažesnis, negu buvo 2021-aisiais.
Šios pratybos nuo 2009-ųjų yra rengiamos kas dvejus metus. Jos nevyko tik 2023 metais. Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
užknisote vagys su ta butaforine gynyba.
