Pirmadienį vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pristatė siūlomus pokyčius, kuriais būtų keičiamas pareigūnų prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo reguliavimas. Būtų nustatytos aiškesnės ginklo panaudojimo sąlygos, grąžintas įspėjamasis šūvis, numatyti nauji reagavimo pagrindai.
Taip pat paaiškėjo, kas laikinai vadovaus Druskininkų savivaldybei po to, kai už korupciją Vijūnėlės dvaro byloje nuteistam eksmerui Ričardui Malinauskui buvo nutraukti įgaliojimai. Nuspręsta, kad iki kitų metų savivaldos rinkimų mero pareigas šioje savivaldybėje eis Violeta Grigorienė.
Užsienio aktualijose – rinkimų Rusijoje ir Vokietijoje rezultatai bei JAV žiniasklaidos priemonių ieškinys Baltiesiems rūmams.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo keisti pareigūnų prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo reguliavimą. Numatoma nustatyti aiškesnes ginklo panaudojimo sąlygas, grąžinti įspėjamąjį šūvį ir numatyti naujus reagavimo pagrindus. Pažymima, kad būtų išlaikomas principas, jog šaunamasis ginklas naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė. Pasak vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, dabartiniame įstatyme naudojamos sąvokos „neišvengiamas pavojus“ bei „neišvengiama būtinybė“, todėl siūloma šių vertinamųjų kriterijų atsisakyti ir palikti aiškesnį pavojaus kriterijų. Ministras taip pat pažymėjo, kad įstatymai turi atitikti „realią saugumo aplinką“, todėl pakeitimais būtų aiškiau apibrėžtas specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimas ginant valstybės sieną, kritinę infrastruktūrą ir viešąją tvarką. Taip pat – prieš neteisėtam sienos kirtimui naudojamas priemones ar svarbiems valstybės saugomiems objektams pavojų keliančias transporto priemones. Be to, siūloma aiškiau įtvirtinti, kad teisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant tarnybines pareigas būtų vertinamas kaip profesinių pareigų vykdymas – Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Naujosios ginklo naudojimo sąlygos galios 11 skirtingų institucijų.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad Lauros Matjošaitytės istorija nepuošia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstaigos. Vis dėlto, anot jos, ministerija skatintų Seimą inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą komisijos narei tik sulaukusi atsakingų institucijų vertinimo. Savo ruožtu Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kreipėsi į L. Matjošaitytę ragindama ją nusišalinti nuo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos veiklos. Kaip skelbė asociacijos vadovė Birutė Davidonytė, jai to nepadarius, klausimą dėl narės nušalinimo siūloma svarstyti pačiai visuomeninio transliuotojo Tarybai. Anksčiau VRK pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai su nario mokesčiu susijusiais klausimais užpernai rengė L. Matjošaitytė. Ji pati neigė turėjusi sutartinių santykių su „aušriečiais“ ar sulaukusi piniginio atlygio už paslaugas. Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino su ja konsultavęsis įvairiais klausimais, bet už tai esą nebuvo mokama. L. Matjošaitytės ir minėtosios politinės jėgos santykius šiuo metu tiria VRK ir Lietuvos advokatūra. Savo ruožtu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė surinkti papildomą informaciją ir tada spręsti, ar pradėti tyrimą.
Druskininkų savivaldybės taryba laikinosios miesto merės pareigas pavedė eiti Violetai Grigorienei. Už šią kandidatūrą balsavo 20 savivaldybės tarybos narių. Ji šiose pareigose pakeitė ilgametį miesto vadovą Ričardą Malinauską, kurio įgaliojimai eiti šias pareigas buvo nutraukti. Už korupciją Vijūnėlės dvaro byloje nuteistas eksmeras dabar eina Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo pareigas. Kaip Eltai teigė savivaldybės atstovė, R. Malinauskas patarėju tapo dėl turimų kompetencijų, kvalifikacijos ir patirties.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybės kontrolė (VK) šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino nuo 3,3 iki 2,9 proc., o 2027 m. – padidino nuo 2,3 iki 2,4 proc. Lėtesnis šių metų ekonomikos augimas siejamas su tuo, kad didelė dalis iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų lėšų kol kas liko gyventojų sąskaitose ir nepasiekė vartojimo. Lietuvos banko duomenimis, liepą gyventojų vienadienių indėlių likutis siekė 22,5 mlrd. eurų. VK taip pat padidino šių metų infliacijos prognozę nuo 3,9 iki 5 proc., kitų metų – nuo 2,8 iki 3,7 proc. Didžiausias rizikas šalies ekonomikai institucija sieja su situacija Artimuosiuose Rytuose, energijos kainomis, tarptautinės prekybos fragmentacija ir lėtesniu pasaulio bei Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos atsigavimu. Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima – prognozuojama, kad nedarbo lygis nedidės, o atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Finansų ministerija praėjusią savaitę taip pat prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o infliacija sieks 5 proc.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numato apie 15 mln. eurų bazinį finansavimą šalies akušerijos skyriams, kuris, pasak ministro Lino Kukuraičio, leistų subalansuoti jų finansus ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Teigiama, jog didžioji dalis akušerijos skyrių šiuo metu yra nuostolingi dėl nedaug augančių paslaugų įkainių ir sumažėjusio gimdymų skaičiaus. Kartu su finansavimu, ketinama keisti natūralaus gimdymo apmokėjimo tvarką, kad ligoninės nebūtų finansiškai skatinamos ilgiau laikyti pacientų. L. Kukuraitis taip pat inicijavo suplanuotos Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų reorganizacijos pakeitimą, kad gimdymo veikla įstaigoje galėtų išlikti. Galutinį sprendimą dėl gimdymo veiklos tęsimo rugsėjo 24 d. turėtų priimti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba. Anksčiau planuota gimdymo paslaugų šioje įstaigoje atsisakyti nuo spalio 1 dienos.
Su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi susitikę finansinių technologijų (fintech) sektoriaus atstovai paragino Vyriausybę imtis drąsesnių sprendimų dėl inovacijų ir mažinti administracinę bei reguliacinę naštą. Lietuvos Fintech asociacijos valdybos pirmininko Mariaus Galdiko teigimu, sektoriaus augimo potencialas lėtėja, todėl Lietuva turėtų siekti pirmauti kuriant verslą ir inovacijas, o ne griežtinant reguliavimą. Asociacijos vadovė Greta Ranonytė kaip vieną aktualiausių klausimų išskyrė pinigų plovimo prevencijos reguliavimą ir ES teisės perkėlimą, ragindama į šį procesą anksčiau įtraukti rinkos dalyvius. Anot jos, naujos fintech bendrovės į Lietuvą pastaruoju metu dažniau ateina ne gaudamos naujas licencijas, o įsigydamos jau šalyje veikiančius mažesnius rinkos dalyvius. Asociacijai priklauso 14 įmonių, kurių kiekvienos vertė pasauliniu mastu viršija 1 mlrd. eurų. G. Ranonytės duomenimis, Lietuvos fintech sektoriuje dirba beveik 8 tūkst. žmonių, vidutiniškai uždirbančių daugiau nei dvigubai šalies atlyginimų vidurkio, o pernai sektoriaus įmonės sumokėjo 310 mln. eurų mokesčių.
Panevėžio rajone planuojant naują 50 mln. Lietuvos gynybos technologijų bendrovės „RSI Europe“ dronų gamyklą, įmonės vadovas Tomas Milašauskas sako, kad pokyčiai gyventojams nesijaus, rajone bus atnaujinta susisiekimo infrastruktūra, sukurta dešimtys darbo vietų. T. Milašausko teigimu, šiuo metu „RSI Europe“ jau turi 180 darbuotojų. „RSI Europe“ gamyklos statybas planuoja pradėti kitąmet, jas užbaigti iki 2027 m. pabaigos. Anot T. Milašausko, laisvą sklypą gamyklai bendrovė rinkosi iš valstybės valstybės pasiūlytų sklypų, kriterijai buvo sklypo dydis, pakankamos apsaugos zonos, infrastruktūros prieiga. Jo teigimu, tokiu būdu pasirinktas sklypas šalia rajone esančio Upytės kaimelio. Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pažymėjo, kad, nepaisant to, jog sklypas priklauso ministerijos valdomai veislininkystės įmonei „Genetiniai ištekliai“, apie investiciją šioje vietoje jis nebuvo informuotas. Vyriausybė dar 2024 m. lapkritį investuotojams užrezervavo tris didelius sklypus Panevėžio rajone.
Finansų viceministras Janušas Kizenevičius teigia, kad iniciatyva keisti loterijų apmokestinimą atsirado po susitikimų su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir kitomis sporto organizacijomis, kurios skundėsi nepakankamu ir vėluojančiu finansavimu. Finansų ministerijos registruotame projekte siūloma 10 proc. loterijų mokesčio skirti valstybės biudžetui, o dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pripažįsta, kad pakeitimas komitetui būtų naudingas. Paramą skirstytų didžiausia loterijų bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK. Finansų ministerijos siūlymą kritikuoja dalis valdančiosios koalicijos partnerių ir premjeras M. Sinkevičius, o konservatoriai Mindaugas Lingė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Skaičiuojama, kad priėmus siūlymą valstybės biudžetas per metus netektų beveik 12 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė teigia, kad ant sostinės T. Ševčenkos gatvėje esančio gamybinio pastato stogo įrengtos patalpos yra bendra loftų bendruomenės poilsio ir kūrybinė erdvė, kuria gali naudotis pastato bendrasavininkiai. Portalas „Delfi“ skelbė, kad ant pastato įrengtas 223,83 kv. metrų statinys, kuriame galimai yra gyvenamosios patalpos su pirtimi ir baseinu. Statybų inspekcija nustatė, kad tai nėra atskiras namas – 2008–2009 m. pagal savivaldybės išduotą leidimą buvo rekonstruotos gamybiniam pastatui priklausančios techninės patalpos. Savivaldybės teigimu, tuomet pastato stogas galėjo būti avarinės būklės, todėl dviejų patalpų savininkai savo lėšomis jį sutvarkė ir atliko rekonstrukciją, gavę kitų savininkų sutikimus. Ant stogo esančios patalpos nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė skundų dėl galimo jų naudojimo ne pagal paskirtį negavo, tačiau po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos ketina atlikti papildomą patikrinimą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas nepritaria siūlymui grąžinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir teigia, kad valstybės pagalba turėtų būti skiriama tik gyventojams, kuriems ji iš tiesų reikalinga. Anot jo, visuotinė lengvata būtų neteisinga ir nuosavuose namuose gyvenančių žmonių, kurie nesinaudoja centralizuotu šildymu, atžvilgiu, be to, papildomas lengvatas reikėtų finansuoti didinant valstybės skolą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad dėl pabrangusio biokuro ir gamtinių dujų šilumos kaina artėjančią žiemą gali didėti apie 15–20 proc., tačiau galutines sąskaitas lems ir oro temperatūra. Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs projektą, kuriuo siūloma grąžinti 9 proc. PVM tarifą šildymui. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM, prieš metus – 6,33 cento.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Už 150 eurų pasisavinimą nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė teisybės toliau ieškos Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre – jis priėmė nagrinėti jos bylą prieš Lietuvą. Lietuvos pilietei EŽTT pranešė, kad jos bylą pagal pateiktą medžiagą teismas išnagrinės „kaip įmanoma greičiau“, preliminari procedūra bus rašytinė. I. Tamašauskienės skunde daug kartų minima Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ byla, kurioje žinomas politikas buvo išteisintas dėl didesnės sumos pasisavinimo. 2024 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad bibliotekos vadovei kolegė į palto kišenę įdėjo 150 eurų. Moteris buvo nuteista dėl piktnaudžiavimo, tuo metu jis buvo kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistajai buvo skirta 7,5 tūkst. eurų bauda.
Kaip pirmoji instancija Vijūnėlės dvaro korupcijos bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas ėmėsi nuosprendžio vykdymo – jis surašė patvarkymus įvairioms institucijoms įsiteisėjusiam nuosprendžiui vykdyti: policijai, Antstolių rūmams, Registrų centrui, Lietuvos probacijos tarnybai. Eltos skaičiavimais, iš šioje rezonansinėje byloje nuteistų asmenų valstybei bus išieškota daugiau nei pusė milijono eurų. Šią sumą sudaro baudos už korupcinius nusikaltimus, taip pat konfiskuoto turto sumos. Už prekybą poveikiu nuteistas buvęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas iš viso turės sumokėti 90 tūkst. eurų, tuo metu buvęs jo patarėjas ir tarybos narys Aivaras Kadziauskas – 60 tūkst. eurų. Buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis į mokesčių inspekcijos sąskaitą turės pervesti daugiau nei 100 tūkst. eurų. Šią sumą sudaro 55 tūkst. eurų bauda ir 50,34 tūkst. eurų konfiskavimas. Eksteisėjas anksčiau buvo nuteistas dėl prekybos poveikiu, papirkimo, o Lietuvos apeliacinis teismas jį nuteisė ir dėl neteisėto praturtėjimo. Baudas mokės ir kiti teisėjai – buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas turės mokėti 17,5 tūkst. eurų baudą, iš jo taip pat bus konfiskuoti 7 tūkst. eurų. Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas nubaustas 7,5 tūkst. eurų bauda ir 5 tūkst. eurų konfiskavimu. Vilniuje dirbęs advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis nubaustas 72,5 tūkst. eurų bauda. Tuo metu nuteistai verslininkei Oksanai Sakalauskienei reikės mokėti ir baudą, ir atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmę bei mokėti 10 tūkst. eurų baudą, o dar 11 tūkst. eurų bus konfiskuota. Jai vienintelei iš visų nuteistųjų skirta reali laisvės atėmimo bausmė. O. Sakalauskienės sutuoktinis Ernestas Sakalauskas turės sumokėti 60 tūkst. eurų baudą.
Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė buvusio Ignalinos rajono tarybos nario Alfonso Gasparavičiaus „čekiukų“ bylą ir garbaus amžiaus ekspolitiką perdavė laiduotojui. Trijų teisėjų kolegija atsižvelgė į A. Gasparavičiaus advokato skundo motyvus, kad piktnaudžiavimas dabar priskiriamas ne prie sunkių, bet prie apysunkių nusikaltimo, kad asmuo pilnai prisipažino ir atlygino tris kartus didesnę žalą nei buvo nurodyta kaltinime. Tai pat atsižvelgta ir į tai, jog A. Gasparavičius davė parodymus, o jo nurodytos aplinkybės padėjo nustatyti tiesą. 81 metų A. Gasparavičius perduotas laiduotoju sutikusiam būti ūkininkui. Pernai lapkritį Panevėžio apygardos teismas buvusį Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narį A. Gasparavičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo bei sukčiavimo. Už tai, kad klastodamas dokumentus iš savivaldybės apgaule savo naudai įgijo beveik 6 tūkst. eurų, nuteistajam buvo skirta 5 tūkst. eurų bauda. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 metais eidamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, A. Gasparavičius suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas kuro išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Degalinėse buvo paimami kvitai, kurie realiai priklausė kitiems degalinių klientams. Iš kvitų paaiškėjo, kad atsiskaitymai padaryti net 96 skirtingomis banko kortelėmis. Nustatyta, kad šiuos čekius, degalinės kompiuterinėje sistemoje įrašydami minėto politiko asmens duomenis, klastojo du vienos Ignalinos degalinės darbuotojai. Degalinių operatoriai, įvesdami A. Gasparavičiaus asmens duomenis į pirkėjų, neimančių čekių, kvitus, suklastojo 117 vardinių dokumentų. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus A. Gasparavičius nuolat teikė savivaldybės buhalterijai, siekdamas kompensacijos, nors realių išlaidų už degalus nebuvo patyręs.
Teismas aktyvų įvairių protestų dalyvį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, nuteisė byloje dėl smūgio visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Vyrui už viešosios tvarkos pažeidimą skirta 60 parų arešto. Bylos duomenimis, 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tuomet vykusio protesto metu, A. Kandrotas-Celofanas, kilus žodiniam konfliktui su V. Bartkevičiumi, dešine ranka trenkė visuomenininkui į veido sritį. Kaip paskelbė teisėja Ilona Mateikienė, A. Kandrotui-Celofanui, subendrinus anksčiau kitose bylose paskirtas bausmes, skirta 4 metų 7 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas birželį byloje dėl finansinių nusikaltimų vyrui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, dar anksčiau A. Kandrotas-Celofanas paskelbė išvykęs į Baltarusiją, todėl įkalinimo įstaigoje jis neatsidūrė. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs 2021 m. riaušių prie Seimo bylą, nutarė, kad A. Kandrotas-Celofanas lieka nuteistas dėl dalyvavimo riaušėse, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo 355 vietas 450 vietų Rusijos Valstybės Dūmoje. Griežtai kontroliuojamuose Rusijos parlamento žemųjų rūmų rinkimuose suskaičiavus beveik visus per tris dienas atiduotus balsus, rezultatai parodė, kad prezidento partija turės dar daugiau mandatų nei 2016 m., kai pasiekė ankstesnį savo rekordą, ir išlaikys konstitucinę daugumą. Rinkimuose nedalyvavo nė viena V. Putiną kritikuojanti partija. Tai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo tada, kai Maskva 2022 m. užpuolė Ukrainą. Rinkimus griežtai kontroliavo Kremlius, Rusijoje uždraudus kritikuoti Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje. Rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova sakė, kad rinkėjų aktyvumas viršijo 59 proc., ir padėkojo rusams už tai, kad balsavo nepaisant, jos žodžiais, psichologinio spaudimo šaliai. ES griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtai surengtus vadinamuosius rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, taip pat dalyje Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo rinkimus Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Tai jau antroji jos pergalė žemių rinkimuose per pastarąsias dvi savaites. Tuo metu Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), pirminiais duomenimis, pasiekė prasčiausią rezultatą per 81 metų istoriją: surinkusi vos 4,9 proc. balsų, ji į šios šiaurės rytinės žemės parlamentą nepateko. Rinkimų komisijos duomenimis, AfD surinko apie 38,2 proc. balsų ir aplenkė centro kairės Socialdemokratų partiją (SPD), už kurią balsavo 35,5 proc. rinkėjų. F. Merzas rezultatą pavadino „skaudžiu smūgiu“, tačiau žadėjo išlaikyti savo valdančiąją koaliciją dėl šalies „demokratinės ateities“. Nepaisydamas AfD raginimų jam atsistatydinti praėjus vos 16 mėnesių nuo kadencijos pradžios, F. Merzas pakartojo liksiantis poste ir sieksiantis įgyvendinti ekonomikos ir socialinės gerovės reformas, dėl kurių buvo sunkiai kovojama.
Trys JAV žiniasklaidos priemonės, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė patekti į Baltuosius rūmus, pateikė ieškinį prezidento administracijai. CNN, MS NOW ir „Politico“ teigia siekiančios apginti JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa garantuojamas teises ir atgauti galimybę patekti į Baltuosius rūmus. Skubos tvarka pateiktą prašymą turėtų nagrinėti Kolumbijos apygardos federalinio teismo teisėjas, o teismo posėdžiai ir administracijos teisiniai argumentai gali būti išklausyti jau šią savaitę. Žiniasklaidos priemonių teigimu, jų žurnalistų akreditacijos buvo panaikintos dėl to, kad Baltiesiems rūmams nepatiko jų skelbiama informacija. Penktadienį, pranešdamas apie draudimą šioms žiniasklaidos priemonėms patekti į Baltuosius rūmus, JAV prezidentas skundėsi jų „negatyviais straipsniais“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
