Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.
Seime, svarstant ateinančių metų biudžetą, iš jūsų ministerijos bėga darbuotojai dėl per mažų atlyginimų. Ar galite paaiškinti šį reiškinį, kas čia vyksta?
Na, tai turbūt reikia žiūrėti kompleksiškai – ne į vieną ministeriją. Iš tiesų, atlyginimai ministerijose ir kitose valstybinėse institucijose yra labai panašūs. Jie galbūt nėra tokie aukšti, kad galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi, ypač tada, kai darbuotojas jau yra įgavęs tam tikrą patirtį, atidirbęs keletą metų, tada iš tiesų atsiranda ta takoskyra, išsiskiria atlyginimų dydžiai tarp valstybinio ir privataus sektorių. Reikia žiūrėti kompleksiškai, peržiūrėti ir valstybės tarnybos įstatymą, įvairias, vidines [problemas], darbą.
Turite omenyje sulyginti atlyginimus įvairiose ministerijose ar tiesiog juos labiau didinti?
Ne, jeigu žiūrime kompleksiškai, reikėtų įsivertinti, ar darbuotojų skaičius yra adekvatus, ar jie gauna pakankamai užduočių, ar jų krūvis yra adekvatus ir tada galima būtų išspręsti šitą problemą tik kompleksiškai, didinant vienoje ministerijoje. Taip, toje ministerijoje gali padidinti, išspręsti. Tai turbūt valstybės mastu net nebūtų labai brangu, bet ar tai išspręs esminę problemą ir ištrauks šaknis, tai labai abejočiau.
Finansų ministerija dabar turbūt nemenkai susimažino darbuotojų. Kalbant apie Krašto apsaugos ministerijos reikalus – ar tai nėra ta ministerija, kuri gali leisti sau negrąžinti nepanaudotų lėšų į biudžetą ir, jeigu taip, tai kiek maždaug lėšų nepanaudota šiais metais ir kodėl?
Bijau suklysti, kiek dabar yra nepanaudota, bet labai tikiuosi, kad Krašto apsaugos ministerija supranta geopolitinės situacijos rimtumą ir tuos iššūkius, su kuriais susiduriame, ir ji savo planus, kurie yra sukurti gynybinius pajėgumus, įgyvendins. Ir net jeigu tai bus daroma metų gale, tikiuosi, kad viskas praeis sėkmingai. Jeigu vis dėlto visų pinigų nepavyktų įsisavinti, dalis jų gali būti perkeliama į kitus metus. Šioje vietoje galiu suklysti, bet man atrodo gali būti perkeliama iki 25 proc.
Tačiau esminis klausimas, visuomenė turi teisę sužinoti, kodėl tos lėšos liko nepanaudotos, dėl kieno kaltės – ar tai slapta informacija?
Manau, kad reikėtų aiškintis ne dėl kieno kaltės, bet priežastis, kodėl tai įvyko. Ar tai yra mūsų vidinės, labai sudėtingos procedūros, ar yra išties tokia įtempta situacija rinkoje ir labai sunku įsigyti tam tikrą techniką, įrangą, ginkluotę. Tai turbūt svarbiausia išspręsti problemą, o ne rasti kaltuosius.
Ministre, Seime svarstomas ateinančių metų biudžetas, jau greitai už jį bus balsuojama. Vienas pagrindinių skambančių priekaištų yra, pavyzdžiui, dėl akcizų kurui, jūs lyg žadėjote, kad bus stabdomas jų augimas. Kadangi žmogus, atėjęs nusipirkti kuro, moka ne tik už jį – didesnę kuro kainos dalį sudaro mokesčiai, jis tiesiog atiduoda dalį savo pinigų valstybei. Ar ši situacija kaip nors keisis? Ar stabdysite akcizų augimą kurui?
Taip, žmogus atvažiavęs – ne atėjęs – nusipirkti kuro, be abejo, mato kainą, kurioje didelę dalį sudaro mokesčiai.
Jau didžiąją, ko gero, didesnę negu pusę?
Turbūt priklauso ir nuo kuro rūšies taip pat. Tai mes iš tiesų matėme, kad konservatorių užprogramuotas trimetis akcizų planas, iš tikrųjų labai greitai brangina dyzelinį kurą. Dėl to darėme ir tokią analizę vasaros metu ir, deja, visi trys variantai arba eiti su tuo planu, koks yra, arba prilėtinti akcizų augimą, arba atsukti akcizus atgal į 2024 metų lygį – visi jie turi trūkumų. Taigi, buvo apsistota ties mažiausiai radikaliu (sprendimu – tv3.lt) – šiek tiek prilėtinti dyzelinio kuro akcizo didėjimą. Toks yra pasiūlymas Seime. Ar jis jam pritars – (neaišku – tv3.lt). Na, tas pasiūlymas nėra pigus – tik prilėtinimas akcizų biudžetui kainuotų 60 milijonų eurų.
Kurą pilantis vartotojas tikisi, kad kelių infrastruktūra bus kažkiek gerinama, bet vėlgi Seime gaunate priekaištų dėl to, kad kelių fondas per mažas, keliams, infrastruktūrai skiriama per mažai. Ar jūs sutiksite su tomis pastabomis, ar griežtai kovosite, kad – ne, ne, nė vieno milijono daugiau?
Tame yra dalis tiesos. Dar yra tokia problema, kad ne tiek pinigų trūksta, kiek yra šiek tiek pakeista visa formulė, kaip pinigai yra dėliojami ir skirstomi. Buvo įkurtas kelių fondas, tačiau nebuvo sukurtas joks lėšų šaltinis. Tam turėtų būti „e-tolling“, bet jis neatsirado. Todėl kelių fondas tiesiog paėmė dalį lėšų iš kelių plėtros programos ir dabar bendras pinigų kiekis yra šiek tiek didesnis negu buvo pernai, tai to mažėjimo nėra, bet jie yra šiek tiek padalinti – taip kad juos panaudoti bus sudėtingiau.
Ar reikės laukti pinigų juos atsiimant iš II pensijų pakopos
Ši Vyriausybė turbūt pagrįstai giriasi išvadavusi žmones iš antros pensijų pakopos, kur daug kas pateko prieš savo valią ir prieš savo norą. Tačiau dabar, ar nebus taip, kad schema, kaip žmonės galės iš jos pasitraukti, atsiimdami savo indėlį, bus tokia, kad reikės laukti eilėse metus, dvejus ir taip toliau ir iš esmės visa tai bus sugadinta gera idėja?
Nesu girdėjęs, kad ten būtų kažkokios problemos dėl to, kad atsiimti nepavyktų, kad reikėtų laukti eilėje, kiek žinau.
Nereikės laukti eilėje?
Tiesą sakant, ši sritis ne visai mano, bet labai abejočiau, ar reikės (laukti eilėje – tv3.lt). Tiesiog yra išreiškiama valia ir ji po kelių mėnesių yra įgyvendinama. Žmonės atsiims pinigus ir panaudos taip, kaip jiems atrodo tinkama.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
