Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad bet koks bandymas atsitraukti nuo Vyriausybės siūlomo 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo gali sudaryti įvaizdį, kad Lietuva nėra patikima partnerė.

Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad bet koks bandymas atsitraukti nuo Vyriausybės siūlomo 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo gali sudaryti įvaizdį, kad Lietuva nėra patikima partnerė.

REKLAMA

Taip jis kalbėjo grupei parlamentarų raginant kitų metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. BVP, o dalį anksčiau suplanuotų lėšų nukreipti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai.

„Jeigu jau Lietuvos Vyriausybė pasakė, kad skirs gynybai 5,38 proc., tą patvirtino ir prezidentas, tai bet kokie bandymai tą skaičių kaip nors sumažinti ir bandant tai paaiškinti pačiais įvairiausiais argumentais, jie neįtikins nei vieno iš mūsų partnerio dėl Lietuvos patikimumo“, – pirmadienį Vilniuje žurnalistams sakė eurokomisaras.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai reikš tik vieną: kad Lietuvos įsipareigojimai gynybai, kuriuos skelbia Vyriausybė, jie gali būti labai lengvai pakeičiami arba neįvykdomi“, – teigė jis.

REKLAMA

Kaip skelbė BNS, siūlymą gynybai skirti mažiau lėšų registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.

Tuo metu Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP.

REKLAMA
REKLAMA

Valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad numatytas gynybos finansavimas yra „neginčytina koalicijos sutarta riba“, tuo metu koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad koalicija buvo sutarusi dėl 5 proc. BVP krašto apsaugai.

A. Kubilius akcentavo, kad gynybos finansavimas yra grįstas ne tik NATO sutartais, bet ir realiais Lietuvos gynybos poreikiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tie, kurie siūlo mažinti, jie siūlo Lietuvai nepasirūpinti savo gynyba pilna apimtimi, bet čia yra jau valdančios koalicijos ir atitinkamų partijų, įeinančių į valdančią koaliciją, apsisprendimo reikalas“, – tikino politikas.

BNS rašė, kad NATO narės birželį Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų