Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine. Ko galime pasimokyti iš šios novatorės?

Pedagogai (nuotr. Fotodiena.lt)

Pedagogai (nuotr. Fotodiena.lt)

Europarlamentarė, buvusi Suomijos švietimo ministrė Henna Virkkunen didžiuojasi Suomijos proveržiu švietime ir savo šalį laiko geru pavyzdžiu švietimui. Tačiau lydere švietime Suomija anaiptol netapo per dieną. Buvusi švietimo ministrė pripažįsta, kad tokius pasiekimus šalis pelnė per didelį skurdą.

„Visai neseniai Suomija atšventė savo šimtmetį. Prieš 100 metų buvome labai skurdi šalis, matėme, kad pagrindinis mūsų išteklius – žmogiškasis, todėl nusprendėme į jį investuoti. Taip mokymas ir dėstymas tapo viena prestižiškiausių ir svarbiausių mūsų visuomenės profesijų“, – technologijų ir verslumo konferencijoje „Switch“ ketvirtadienį kalbėjo H. Virkkunen.

REKLAMA

Ir išties, anot buvusios ministrės, mokytojų gali tapti toli gražu ne bet kas – tik 1 iš 10 norinčiųjų studijuoti gauna galimybę krimsti pedagogikos mokslus. Svarbu ir tai, kad mokytojas Suomijoje ne tik gerbiamas, juo taip pat pasitikima tiek, kad mokydamas jis turi visišką laisvę naudoti norimas mokymo priemones, nuspręsti, ką ir kada mokyti.

„Jei mokytojai yra motyvuoti, apsišvietę, turi pakankamai laisvės, jie bus puikūs specialistai. Daug kur šnekame apie atlyginimus, bet nemanau, kad tai yra svarbiausia. Svarbu puiki darbo aplinka, motyvacija, kolegos, žinoma, svarbu gauti ir atlyginimą. Svarbu nuolat tobulinti savo pedagogus, rasti naujų būdų jiems padėti tobulėti“, – pabrėžė H. Virkkunen.

Modernios technologijos – ne tik žaidimams

Tačiau suomiams rūpi ne tik mokytojų prestižas ir gebėjimai, o ir moksleivių mokymosi aplinka. Kaip teigia buvusi švietimo ministrė, Suomijos mokyklos savo lygiu nesiskiria, visose dėstymo kokybė aukšta, dėsto puikūs specialistai, todėl tėvai gali nesukti galvos ir leisti atžalas į arti namų esančias mokymo įstaigas.

Be to, prieš daugiau nei dešimtmetį Suomija ėmėsi skaitmenizuoti savo mokyklas ir ugdymo reikmėms pritaikė nemažai modernių technologijų.

Henna Virkkunen  (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Henna Virkkunen (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Kai buvau švietimo ministrė, sužinojau, kad turime skaitmenizuoti savo mokyklas. Visose mokyklose buvo skirtinga padėtis – vieni norėjo naudotis moderniomis technologijomis, kiti nelabai. Daug žmonių man sakė, kad užteks tik nupirkti kompiuterius. Bet žinome, kad vien nupirkti kompiuterius neužtenka, jei mokytojai nemoka jais naudotis. Todėl nuolat turime tobulinti savo pedagogus, kad jie gebėtų naudotis moderniomis technologijomis ir nuolat tobulinti jų įgūdžius“, – sakė H. Virkkunen.

REKLAMA

Šiai mokytojų žinių spragai išspręsti suomiai sukūrė programą – kai kuriose mokyklose veikia korepetitoriai, skirti mokytojams. Tai technologijų srityje apsišvietę ir technologijų naujovėmis susipažinę pedagogai, kurie padeda mokytojams mokytis dirbti kompiuteriais bei kitokia technika ir nuolat atnaujinti savo žinias.

„Dabar vis dažniau kalbame apie mokymosi aplinką, nes žinome, kad joje galima pritaikyti daug technologijų. Pavyzdžiui, virtualią realybę, mokymo žaidimus“, – apie galimybę mokymosi procese pritaikyti technologijas pasakojo pranešėja.

Čia pat europarlamentarė pažymi, kad dažnai mokymo įrangą mokykloms kuriančios kompanijos vis dėlto gerai nežino mokyklų poreikių, kas padėtų mokytojams, mokiniams. Todėl nutarta, kad mokyklos ir technologijų verslai turėtų bendradarbiauti.

„Manau, jų tikslas panašus – rasti gerus sprendimus, kurti naujas galimybes, mokymosi aplinkas. Tačiau šios kompanijos dažnai nežino, ko reikia ar nereikia mokykloms. Mokytojai, žinoma, turi savo idėjų, bet jie nežino, kaip susisiekti su verslu. Palaikau judviejų bendradarbiavimą“, – kalbėjo H. Virkkunen.

Įgūdžiai, kurie turi nuolat kisti

Tobulėjančios technologijos verčia nuolat keistis ir prisitaikyti tiek darbo rinką, tiek darbuotojų įgūdžius. Globalizacija, robotizacija, skaitmenizacija keičia visą pasaulį.

„Darbo rinkoje vis dažniau reikia žmonių, išmanančių modernias technologijas. Žinome, kad skaitmenizacija gali labai pagelbėti skaitymo, rašymo įgūdžiuose. Norime, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą, nes tai darosi vis svarbiau, kai modernios technologijos keičia mūsų darbą ir kasdienį gyvenimą“, – pažymėjo buvusi ministrė.

REKLAMA

Ji taip pat mano, kad Lietuvai iššūkių kyla ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų ugdyme, mat Suomijoje net 80 proc. visų gyventojų turi net ir menkiausius skaitmeninius įgūdžius, kol Lietuvoje tokių tik 50 proc.

Patardama, kur dabar svarbiausia investuoti švietime, H. Virkkunen pastebėjo, jog kiekviena švietimo sistema kiekvienoje šalyje yra skirtinga, priklausomai nuo šalies istorijos, visuomenės ir dar daug kintamųjų. Būtent dėl šios priežasties Suomijos pavyzdys gali ir nepasiteisinti Lietuvoje ar kitose valstybėse.

„Tačiau manau, kad visada galime mokytis vieni iš kitų, dalintis geraisiais ir blogaisiais pavyzdžiai, tobulindami savo švietimo sistemas. Manau, ir Lietuvoje susiduriate su ta pačia problema, kaip ir dauguma pasaulio šalių, kad reikia greitai prisitaikyti prie kintančio pasaulio, tačiau trūksta net paprasčiausių įgūdžių“, – kalbėjo buvusi ministrė.

Ot
2018-09-22 08:05:41
Kol Lietuvoj laukinis kapitalizmas- nepažabotas išnaudojimas ir Konstitucija tik neveikiantis popierius eiliniam piliečiui ,tol bus problemos su švietimu ir nepagarba mokytojui. LR vadai kasdien turi rūpintis teisingumu ir praktiniu jo veikimu eiliniam gyventojui. Politikai suaugę su monopolijomis, priima prichvatizatoriui naudingus įstatymus. Neregėta emigracija (trečdalis darbingų jaunų piliečių)ar mūsų valdžiai nieko nereiškia?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
vvvv 2018-09-23 15:41:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
jiem tai daug reiškia, kad emigravo daug žmonių, jiem lengviau priimt sau palankesnius sprendimus, maziau tautos lengviau suvaldyt, kai aveles uzdarys i gardely ir vaikys is vieno kitą galą... kol nebus is liaudies konkrečių veiksmų tol nieko ir nebus...   ATSAKYTI
Ot 2018-09-22 08:05:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kol Lietuvoj laukinis kapitalizmas- nepažabotas išnaudojimas ir Konstitucija tik neveikiantis popierius eiliniam piliečiui ,tol bus problemos su švietimu ir nepagarba mokytojui. LR vadai kasdien turi rūpintis teisingumu ir praktiniu jo veikimu eiliniam gyventojui. Politikai suaugę su monopolijomis, priima prichvatizatoriui naudingus įstatymus. Neregėta emigracija (trečdalis darbingų jaunų piliečių)ar mūsų valdžiai nieko nereiškia?   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Lietuvos paštas Andrius Ufartas/Fotobankas
Esminis klausimas dėl centrinių paštų Kaune ir Klaipėdoje – kas finansuos siūlomas jų pritaikymo visuomenei idėjas, kam tie pastatai atiteks, teigia Lietuvos pašto ...
Vidmantas Janulevičius (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Lietuvos pramonininkų konfederacija išsirinko naują prezidentą. Juo tapo Vidmantas Janulevičius, pakeitęs šiame poste Robertą Dargį. Kokie iššūkiai stambiajam ir vidutiniam ...
Diana Nausėdienė (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį  su Vokietijos prezidento sutuoktine Elke Budenbender aptarė COVID-19 pandemijos patirtis bei iššūkius. Ponios ...
Policija (nuotr. stop kadras)
Po atokvėpio, kai tris dienas fiksuota vos po vieną naują COVID-19 atvejį, specialistai tikėjosi sulaukti dienos, kai naujai užsikrėtusiųjų išvis nebus. Visgi sulaukė ...
Vilniuje žuvo į lifto šachtą įkritęs žmogus (nuotr. Bronius Jablonskas/TV3)
Ketvirtadienį sostinėje įvyko tragedija, kurios metu žuvo žmogus. Tikinama, kad jis įkrito į lifto šachtą. Bendrojo pagalbos centro budintys darbuotojai naujienų portalui ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų