Merdintį Lietuvos švietimą įkvėptų Suomija: čia svajotų dirbti visi mokytojai

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine. Ko galime pasimokyti iš šios novatorės?

61

Europarlamentarė, buvusi Suomijos švietimo ministrė Henna Virkkunen didžiuojasi Suomijos proveržiu švietime ir savo šalį laiko geru pavyzdžiu švietimui. Tačiau lydere švietime Suomija anaiptol netapo per dieną. Buvusi švietimo ministrė pripažįsta, kad tokius pasiekimus šalis pelnė per didelį skurdą.

(61 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Technologijų konferencija „SWITCH“

„Visai neseniai Suomija atšventė savo šimtmetį. Prieš 100 metų buvome labai skurdi šalis, matėme, kad pagrindinis mūsų išteklius – žmogiškasis, todėl nusprendėme į jį investuoti. Taip mokymas ir dėstymas tapo viena prestižiškiausių ir svarbiausių mūsų visuomenės profesijų“, – technologijų ir verslumo konferencijoje „Switch“ ketvirtadienį kalbėjo H. Virkkunen.

Ir išties, anot buvusios ministrės, mokytojų gali tapti toli gražu ne bet kas – tik 1 iš 10 norinčiųjų studijuoti gauna galimybę krimsti pedagogikos mokslus. Svarbu ir tai, kad mokytojas Suomijoje ne tik gerbiamas, juo taip pat pasitikima tiek, kad mokydamas jis turi visišką laisvę naudoti norimas mokymo priemones, nuspręsti, ką ir kada mokyti.

„Jei mokytojai yra motyvuoti, apsišvietę, turi pakankamai laisvės, jie bus puikūs specialistai. Daug kur šnekame apie atlyginimus, bet nemanau, kad tai yra svarbiausia. Svarbu puiki darbo aplinka, motyvacija, kolegos, žinoma, svarbu gauti ir atlyginimą. Svarbu nuolat tobulinti savo pedagogus, rasti naujų būdų jiems padėti tobulėti“, – pabrėžė H. Virkkunen.

Modernios technologijos – ne tik žaidimams

Tačiau suomiams rūpi ne tik mokytojų prestižas ir gebėjimai, o ir moksleivių mokymosi aplinka. Kaip teigia buvusi švietimo ministrė, Suomijos mokyklos savo lygiu nesiskiria, visose dėstymo kokybė aukšta, dėsto puikūs specialistai, todėl tėvai gali nesukti galvos ir leisti atžalas į arti namų esančias mokymo įstaigas.

REKLAMA

Be to, prieš daugiau nei dešimtmetį Suomija ėmėsi skaitmenizuoti savo mokyklas ir ugdymo reikmėms pritaikė nemažai modernių technologijų.

„Kai buvau švietimo ministrė, sužinojau, kad turime skaitmenizuoti savo mokyklas. Visose mokyklose buvo skirtinga padėtis – vieni norėjo naudotis moderniomis technologijomis, kiti nelabai. Daug žmonių man sakė, kad užteks tik nupirkti kompiuterius. Bet žinome, kad vien nupirkti kompiuterius neužtenka, jei mokytojai nemoka jais naudotis. Todėl nuolat turime tobulinti savo pedagogus, kad jie gebėtų naudotis moderniomis technologijomis ir nuolat tobulinti jų įgūdžius“, – sakė H. Virkkunen.

Šiai mokytojų žinių spragai išspręsti suomiai sukūrė programą – kai kuriose mokyklose veikia korepetitoriai, skirti mokytojams. Tai technologijų srityje apsišvietę ir technologijų naujovėmis susipažinę pedagogai, kurie padeda mokytojams mokytis dirbti kompiuteriais bei kitokia technika ir nuolat atnaujinti savo žinias.

„Dabar vis dažniau kalbame apie mokymosi aplinką, nes žinome, kad joje galima pritaikyti daug technologijų. Pavyzdžiui, virtualią realybę, mokymo žaidimus“, – apie galimybę mokymosi procese pritaikyti technologijas pasakojo pranešėja.

Čia pat europarlamentarė pažymi, kad dažnai mokymo įrangą mokykloms kuriančios kompanijos vis dėlto gerai nežino mokyklų poreikių, kas padėtų mokytojams, mokiniams. Todėl nutarta, kad mokyklos ir technologijų verslai turėtų bendradarbiauti.

„Manau, jų tikslas panašus – rasti gerus sprendimus, kurti naujas galimybes, mokymosi aplinkas. Tačiau šios kompanijos dažnai nežino, ko reikia ar nereikia mokykloms. Mokytojai, žinoma, turi savo idėjų, bet jie nežino, kaip susisiekti su verslu. Palaikau judviejų bendradarbiavimą“, – kalbėjo H. Virkkunen.

Įgūdžiai, kurie turi nuolat kisti

Tobulėjančios technologijos verčia nuolat keistis ir prisitaikyti tiek darbo rinką, tiek darbuotojų įgūdžius. Globalizacija, robotizacija, skaitmenizacija keičia visą pasaulį.

REKLAMA

„Darbo rinkoje vis dažniau reikia žmonių, išmanančių modernias technologijas. Žinome, kad skaitmenizacija gali labai pagelbėti skaitymo, rašymo įgūdžiuose. Norime, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą, nes tai darosi vis svarbiau, kai modernios technologijos keičia mūsų darbą ir kasdienį gyvenimą“, – pažymėjo buvusi ministrė.


Rašyti komentarą...
O
Ot
2018-09-22 08:05:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol Lietuvoj laukinis kapitalizmas- nepažabotas išnaudojimas ir Konstitucija tik neveikiantis popierius eiliniam piliečiui ,tol bus problemos su švietimu ir nepagarba mokytojui. LR vadai kasdien turi rūpintis teisingumu ir praktiniu jo veikimu eiliniam gyventojui. Politikai suaugę su monopolijomis, priima prichvatizatoriui naudingus įstatymus. Neregėta emigracija (trečdalis darbingų jaunų piliečių)ar mūsų valdžiai nieko nereiškia?
Atsakyti
0

v
vvvv
2018-09-23 15:41:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
jiem tai daug reiškia, kad emigravo daug žmonių, jiem lengviau priimt sau palankesnius sprendimus, maziau tautos lengviau suvaldyt, kai aveles uzdarys i gardely ir vaikys is vieno kitą galą... kol nebus is liaudies konkrečių veiksmų tol nieko ir nebus...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų