Nėštumas ir pogimdyvinis periodas – tai laikotarpiai, kuomet pūslelinės problema tampa aktuali, kaip niekad. Taigi, kaip prevenciškai apsisaugoti nuo nemalonios lūpų ligos, kad vaikelio laukimas būtų kuo ramesnis? Pūslelinė – liga visam gyvenimui Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą – jis suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema. Svarbu suprasti, kad imuninę sistemą itin neigiamai veikia patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai.

Daugelis žmonių peršalimo ligomis serga pakartotinai, ne išimtis ir itin nemaloni lūpų pūslelinė, kuomet ant lūpų, o kartais ir aplink jas atsiranda mažų, skysčiu pripildytų pūslelių, kurios plyšusios palieka opas ir skausmingai gyja. Pūslelinės rizikos faktoriai Virusas, sukeliantis lūpų pūslelinę, yra labai lengvai užkrečiamas. Asmuo gali užsikrėsti ar platinti lūpų pūslelinę, dalindamasis indais, maistu ir gėrimais.

Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuris niekada gyvenime nėra kaip nors susižeidęs burnos gleivinės – tai gali nutikti ne tik užklupus kokiai infekcijai ar patyrus traumą, bet ir tiesiog įsikandus ar net suvalgius aštraus maisto. Ne visos tokios žaizdelės burnoje vienodai pavojingos, tačiau jas pastebėjus priemonių imtis reikėtų nedelsiant. Gydytojai pažymi, kad įvairaus dydžio ant lūpų, gomurio, liežuvio ar skruostų atsirandančios žaizdelės – burnos aftos ir opos – sudaro net apie 45 proc.

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su vienokio ar kitokio pobūdžio žaizdelėmis burnoje, patvirtins, koks nemalonus tai dalykas ir kaip norisi to greičiau atsikratyti. Gydytojai gi primena, kad paprastai tokios žaizdelės – burnos opos arba aftos – atsiranda ne be priežasties, ir delsti jų gydyti nereikėtų. Didesnio ar mažesnio skersmens žaizdelės – burnos aftos ir opos – burnoje gali atsirasti tiek pažeidus burnos gleivinę, tiek užklupus kai kurioms ligoms.