Žaizdelės burnoje: kodėl jos atsiranda?

Jos gali atsirasti bet kurioje burnos gleivinės vietoje, pavyzdžiui, ant gomurio, ant liežuvio, po juo ar prie jo, ant vidinės lūpų pusės, ant vidinių skruostų pusių. Burnos gleivinėje susiformuoja viena ar keletas aftų, vėliau jos gali tarpusavyje susilieti ir pavirsti į vieną didesnę burnos žaizdą. Nors pati afta atrodo kaip balta dėmelė, aplink ją esantys audiniai dažniausiai įgauna rausvą ar raudoną spalvą dėl besivystančių uždegiminių procesų. 

Aftos būna įvairaus dydžio ir išvaizdos

Apie aftų formavimosi pradžią dažniausiai praneša vietinis audinių paraudimas, perštėjimas, dilgčiojimas. Vėliau susiformuoja opa (žaizdelė), turinti būdingą baltą ar šviesiai pilką spalvą. Aftų išvaizda ir dydis nėra griežtai apibrėžti. Nedidelėmis aftomis vadinamos iki 2-3 mm skersmens burnos žaizdelės, jos pasitaiko dažniausiai. Didesnės opos dažniausiai turi ne tik ilgesnį skersmenį, viršijantį 10 mm, bet pažeidžia ir gilesnius audinius. Vieniems aftos dažniau formuojasi ant vidinės lūpų pusės, kitiems būdingesnės skruostų aftos. Patiriamą diskomfortą lemia burnos opelių dydis ir skaičius bei paties paciento jautrumas skausmui, dirgikliams. Vis dėlto net ir pati mažiausia žaizdelė gali būti gana skausminga ir sukelti nemenkų sunkumų, patiriamų kramtant ir ryjant maistą, geriant, kalbant, valantis dantis. 

Aftų gijimas priklauso nuo daugybės faktorių

Būna, kad aftų gijimas trunka neilgai ir jos pradingsta vos per kelias dienas, tačiau būna ir taip, kad nemalonūs pojūčiai tęsiasi bent kelias savaites.. Vidutinis nedidelių aftų gijimo laikas siekia apie 5-7 dienas, didesnės aftos gali gyti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Normalu, kad nedidelių ir greitai užgyjančių opelių atsiranda kas kelis mėnesius, tačiau jei jos susiformuoja dažniau nei 6 kartus per metus, tuomet jau reikėtų paieškoti priežasčių. Gijimą paskatinti padeda specialios medicinos priemonės, pavyzdžiui, Anaftin produktų šeima. Šie produktai ne tik skatina gijimą, bet ir padeda apsisaugoti nuo infekcijų bei malšina skausmą, diskomfortą, niežėjimą ir perštėjimą. Jas patartina vartoti 3-4 kartus per parą arba taip dažnai, kaip to reikia.

Į gydytoją patariama kreiptis tuomet, kai aftos kartojasi itin dažnai, jos negyja bent 10-14 dienų, jos plečias ir gilėja, o pati savijauta nuolat blogėja, pavyzdžiui, tampa sunku gerti, sukramtyti ir nuryti maistą. Didelės, gilios, dažnai susiformuojančios burnos žaizdos gali būti gana rimtų sveikatos sutrikimų signalas.

Kokios dažniausios aftų susiformavimo priežastys? 

Priežastys ne visuomet aiškios, tačiau dažniausiai įtariamos būtent šios:

• Manoma, kad viena svarbiausių priežasčių yra genetinis polinkis. Pastebima, kad net keturių iš dešimties asmenų artimiesiems ar giminaičiams būdingi panašūs sveikatos sutrikimai, tad manoma, kad pasikartojantis burnos žaizdelių susiformavimas gali būti paveldimas. 
• Kai kuriems asmenims pakanka patirti didesnę nervinę įtampą ir kaip man atsiranda viena ar kelios aftos. Manoma, kad streso sukeliamos organizmo reakcijos ir pakitę mitybos įpročiai gali turėti nemažai įtakos burnos žaizdelių susiformavimui. 
• Mechaniniai pažeidimai yra vieni dažniausiai pasitaikančių nutikimų, po kurių susiformuoja skausmingos opelės. Dažnai įsikandama į vidinę skruosto pusę. Pažeisti audinius galima dantų šepetėliu, netinkamai pritaikytu protezu, nuskilusio danties kampučiu. 
• Įvairios kilmės burnos ar sisteminės infekcijos gali prisidėti prie burnos aftų susiformavimo ir (arba) prailginti jų gijimą.
• Cheminis ar terminis pažeidimas taip pat gali paskatinti opelių susiformavimą. Kai kuriems asmenims pakanka suvalgyti rūgštesnių uogų, išgerti per karšto skysčio ar panaudoti pernelyg agresyvios sudėties dantų pastos – ir netrukus pasirodo viena ar kelios burnos žaizdelės.
• Kai kurie vaistai ir medicininės procedūros paskatina aftų atsiradimą. Pavyzdžiui, chemoterapija silpnina imuninį organizmo atsaką, todėl burnoje gali susiformuoti skausmingų aftų, kurių gijimas stipriai pailgėja.