REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijų sprendimams pradėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinsis, kieno sprendimu modernizuojant „Lietuvos geležinkelius“ lokomotyvuose buvo įdiegta rusiška saugos sistema „Klub-U“.

Tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio valstybės institucijų sprendimams pradėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinsis, kieno sprendimu modernizuojant „Lietuvos geležinkelius“ lokomotyvuose buvo įdiegta rusiška saugos sistema „Klub-U“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vienas iš epizodų labai konkretus, „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje keletą pastarųjų metų vykę procesai, o konkrečiai – tam tikra technologinė sistema, „Klub-U“ sistema, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone“, – trečiadienį po uždaro posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas Vytautas Bakas.

REKLAMA

„Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygiu šie sprendimai buvo derinami. Labai svarbu, ar tai valdybų lygmuo, ar vadovų lygmuo, ar buvo kokia nors priežiūra iš ministerijos, Vyriausybės. Jei tokios investicijos būtų daromos šiuo laiku, bent NSGK dėmesio centre jos tikrai būtų. Dabar mes aiškinamės, kas tuos sprendimus priėmė, kuriuos mums reikės taisyti, ieškoti didelių sumų, kad galėtume užtikrinti saugią įmonės veiklą“, – kalbėjo V. Bakas.

REKLAMA
REKLAMA

Modernizuojant „Lietuvos geležinkelių“ sistemą lokomotyvuose buvo įdiegta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „Klub-U“, naudojanti rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS. Seime anksčiau keliems konservatorių parlamentarams suabejojus šios sistemos saugumu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo patvirtinę, kad ji įdiegta maždaug trečdalyje lokomotyvų.

Pasak NSGK vadovo, nėra paprasta atsakyti, kuriais metais priimti sprendimai lėmė šios sistemos pasirinkimą, tačiau „pagrindinis tyrimo laikotarpis yra nuo maždaug 2006 iki 2012 metų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį uždarame posėdyje NSGK išklausė Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovus. Į posėdį kitą trečiadienį bus kviečiami buvę geležinkelių vadovai, pradedant Jonu Biržiškiu, buvę susisiekimo ministrai.

Spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Be įtakos strateginėms įmonėms komitetas dar aiškinsis, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ar politiniams procesams“.

REKLAMA

Komitetas tirs, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams. Taip pat – ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kai neteisėtas poveikis darytas siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Šį tyrimą inicijavo pats NSGK vadovas, remdamasis ankstesniu tyrimu dėl tuometinio Socialdemokratų partijos frakcijos atstovo Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seime konstatavus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.

Naujo tyrimo išvadas komitetas turi pateikti iki gegužės 1 dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų