Lenkijos prezidentas Duda: mes nesutinkame su jokiais diktatais Papildyta 17.33 val.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikino, kad nors Lietuvoje keičiasi valdžia, tai neturėtų turėti įtakos šalių santykiams. Kaimyninės šalies vadovas Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė savo požiūrį į Europos Sąjungos biudžetą ir tikino, kad Lenkija nesutiks su Briuselio diktatu.

Antradienį A. Duda susitiko su G. Nausėda, prezidentai aptarė dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse. 

(27 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vieši Lietuvoje

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad nors kaimyninės šalies vadovo viešnagė ir turėtų stiprinti tarpvalstybinius santykius, svarstoma, kad koronaviruso pandemijos fone pasirinktas vizito laikas yra keistas, o Lenkijos prezidentas Lietuvoje sulauks ne tik sveikinimų ir pagyrų, bet ir sunkių klausimų dėl protestų savo šalyje ar konflikto su Briuseliu.

Lenkija nesutinka su ES diktatu

Lenkijos prezidentas A. Duda teigė, kad G. Nausėdai pristatė savo šalies poziciją dėl Europos Sąjungos biudžeto ir gaivinimo fondo. Lenkija kartu su Vengrija blokavo šią daugiametę finansinę perspektyvą, nes lėšų skirstymas joje siejamas su teisės viršenybės laikymusi.

„Mūsų manymu, negali būti įvesti jokie elementai, kurie neįrašyti sutartyje. Negali būti jokių vertinimų, kurie nesiremia Europos Sąjungos sutartimi. <...> Mes nesutinkame su jokiais diktatais, jokiais netraktatiniais sprendimais. Lenkijos pozicija yra vienareikšmė“, – kalbėjo A. Duda.

Pasak jo, Lenkija tikisi, kad Europos Sąjungoje visos valstybės turės lygų statusą. A. Duda teigė, kad principai skirstant ES pinigus turi būti aiškūs, teisingi ir vienodi visiems.

REKLAMA

„Manome, kad tai ne tik Lenkijos interesas. Manome, kad tai pažeidžia ir kitų Europos šalių interesus. Tai veda prie padėties, kuri potencialiai gali būti pavojinga, gali sukelti kažkokią stiprių Europos valstybių hegemoniją silpnesnių valstybių atžvilgiu“, – samprotavo Lenkijos prezidentas.

G. Nausėda teigė, kad teisės viršenybės principas nėra nukreiptas prieš Lenkiją ir Vengriją ar kitą valstybę.

„Labai kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo tam, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai ir mums nereikėtų eiti tuo kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju, nukentėsime visi. Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, jis yra naudingas ir Lenkijai, ir Lietuvai“, – tvirtino G. Nausėda.

Pasak Lietuvos vadovo, daugiametėje finansinėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir Lenkijai yra skirta daugiau lėšų nei ankstesniuose ES biudžetuose, tad reikia išspręsti šį konfliktą, kad būtų kuo greičiau paskirstytos lėšos, kurios taip pat padės šalims kovoti su koronavirusu ir jo sukeltomis pasekmėmis.

„Aš už tai, kad dialogu galima pasiekti daugiau negu rankų laužymu. <...> Sakyčiau, kad šiuo metu mes esame unikalioje, nemalonioje ir sudėtingoje situacijoje, kuomet mes turime pasakyti sau labai paprastai: ar mes judame į priekį, ar sustojome. Jeigu reikia mūsų tarpininkavimo, mes esame pasirengę tai daryti“, – pareiškė G. Nausėda.

Nausėda: gatvėse bandoma rasti kompromisą tarp valdžios ir visuomenės

G. Nausėdos teigimu, susitikimo metu aptarti ir žmogaus teisių padėties Lenkijoje klausimai. Kaimyninėje šalyje ne pirmą savaitę vyksta masiniai protestai dėl abortų draudimo, tarptautinė bendruomenė kritikuoja Lenkijos valdžią dėl LGBT žmonių diskriminacijos.

REKLAMA

Prezidentas teigė, kad Lietuva besąlygiškai pasisako už žmogaus teisių įgyvendinimą, tačiau tai nereiškia, kad šalys negali turėti skirtingas gyvenimo sritis skirtingai reguliuojančių įstatymų, jei tai neprieštarauja tų šalių konstitucijai ir bendriesiems ES principams.

„Tai, kas vyksta pastaruoju metu, tai mėginama rasti kompromisą tarp valdžios ir visuomenės. Kartais tos kompromiso paieškos tampa protestais. Jeigu tai tampa protestais gatvėse, reikia ieškoti visų būdų, kaip teisiniu ir dialogo keliu sureguliuoti klausimą, kad tų protestų nebūtų“, – teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, A. Dudos pateikti įstatymo pakeitimai yra kompromiso paieškos ir šis sprendimas, anot G. Nausėdos, yra sveikintinas.

A. Duda tvirtino, kad Lenkijoje žmogaus teisės atitinka visus tarptautinius standartus. Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad masiniai protestai buvo ne jo sprendimo, ne Lenkijos parlamento ar Vyriausybės sprendimo, o Konstitucinio Tribunolo sprendimo pasekmė.

Lenkijos vadovas teigė, kad jo siūlomi pakeitimai abortų klausimais yra parengti atsižvelgiant į tai, kad jaunos moterys gali atsidurti itin sunkioje padėtyje, kai sužinoma, kad įsčiose nešiojamas vaisius turi letalinių susirgimų.

Anot jo, Lenkijoje nėra absoliutaus abortų draudimo ir Konstitucinis Tribunolas nepasisakė dėl išimčių, kai kyla grėsmė moters gyvybei ar išprievartavimo atveju.

Nausėda: partijų lyderiai išreiškė norą plėtoti gerus santykius su Lenkija

„Taip jau atsitinka, kad Lenkijos prezidentas mus palanko lapkritį“, – teigė G. Nausėda.

Prieš metus A. Duda viešėjo Vilniuje vykusiose iškilmingose 1863–1864 m. sukilėlių laidotuvėse. Prezidentas pažymėjo, kad Lenkijoje jis taip pat lankosi daugiausiai vasarą – iškart po inauguracijos 2019 m. ir šiemet, liepos 15 d., kai buvo švenčiamos Žalgirio mūšio metinės.

REKLAMA

„Manau, kad šitą tradiciją reikėtų kažkaip sulaužyti ir tikiuosi, kad kitą kartą Lenkijos prezidentą pasveikinti mūsų šalyje ne lapkričio mėnesį, o šiek tiek anksčiau, kai ir oras šiltesnis, ir šiek tiek šviesiau Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, su A. Duda aptartas platus klausimų ratas – pradedant saugumo garantijomis ir baigiant žmogaus teisių, teisės viršenybių klausimais tiek Europos Sąjungoje, tiek konkrečiose valstybėse.

„Nepaisant to, kaip baigiasi rinkimai Jungtinėse Valstijose, abu su pasitenkinimu konstatavome, kad egzistuoja tam tikras mūsų bendradarbiavimo strateginis vektorius su mūsų transatlantiniu partneriu, kuris reiškia, kad gynybos garantijos, Baltijos valstybių saugumas lieka svarbiu Jungtinių Valstijų administracijos prioritetu“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Pasak jo, Lietuva ir Lenkija itin suinteresuotos, kad JAV, o ir visos NATO dėmesys regionui išliktų nepakitęs ir stiprėtų.

„Matome tam tikrus teigiamus ženklus šioje srityje“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas teigė, kad buvo aptarta ir padėtis Rytų partnerystės šalyse, šalies vadovas pasveikino išrinktąją proeuropietišką Moldovos prezidentę Maia Sandu. G. Nausėda tikisi, kad Rytų partnerystės šalys bus svarbi Europos Sąjungos darbotvarkės dalis.

G. Nausėda teigė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms.

„Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – kalbėjo prezidentas.

Anot Lietuvos vadovo, šiuo metu veikiančios sankcijos „kol kas tokio rezultato, kokio tikėjomės, dar nedavė“.

REKLAMA

G. Nausėdos teigimu, ES taip pat turi padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei. 

ES  jau taiko sankcijas daugiau kaip 50 Baltarusijos režimo pareigūnų, tarp jų yra ir Vakarų nepripažįstamas prezidentas A. Lukašenka. Jie kaltinami dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

„Aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų santykiai su strategine partnere Lenkija buvo, yra ir, aš tikiu, išliks tvirti, stiprūs. Man jau teko konsultuotis šiuo klausimu su mūsų politinių partijų lyderiais ir galiu patikinti, kad visi išreiškė pageidavimą ir norą toliau plėtoti abiem šalims naudingus bendradarbiavimo santykius ir siekti dar geresnių rezultatų“, – pažymėjo G. Nausėda.

Prezidentas džiaugėsi bendrais šalių projektais: „Orlen“ gamykla Lietuvoje, Lietuvos investuotojų sėkme Lenkijoje, elektros sinchronizacijos projektas, dujų jungtis, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“.

A. Duda ir G. Nausėda taip pat įsteigė Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybą, kuri bent kartą per metus rinksis pakaitomis tai Lenkijoje, tai Lietuvoje.

„Manau, kad įvykis, kuris žymi dar vieną naują kokybišką mūsų bendradarbiavimo etapą“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Duda: tai yra tautų santykiai

A. Duda džiaugėsi, kad nepaisant koronaviruso pandemijos, turėjo progą apsilankyti Vilniuje.

„Nežiūrint šitų problemų, pono prezidento kvietimas buvo labai svarbus“, – tikino Lenkijos prezidentas.

A. Duda kalbėjo apie porinkiminį laikotarpį Lietuvoje ir valdžios kaitą. Pasak jo, vizitas vyksta valdžios perdavimo laikotarpiu dėl to, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai nepriklauso nuo pokyčių nei Lietuvos, nei Lenkijos politikoje.

„Pirmiausia noriu pabrėžti, kad tai yra tautų santykiai, kurie susiję su bendra, didele ir reikšminga mūsų istorija“, – teigė A. Duda.

REKLAMA

Nausėda paragino ieškoti dialogo žmogaus teisių klausimais

Po susitikimo su A. Duda, G. Nausė feisbuke paskelbė įrašą, kuriame Lenkijos prezidentą skatina ieškoti dialogo su visuomene žmogaus teisių klausimais.

„Mano nuostata yra aiški – visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos laikausi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje“, – rašė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas teigė besitikintis, kad Lenkija, būdama „viena seniausių demokratijų Europoje“, ieškos „konstruktyvaus dialogo su visomis visuomenės grupėmis“.

Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.

Ši spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje.

A. Dudos vizitas vyks antradienį ir trečiadienį. Pasak Prezidentūros, A. Duda taip pat planuoja susitikti su premjeru Sauliumi Skverneliu ir kandidate į šį postą Ingrida Šimonyte. Lenkijos vadovas taip pat lankysis Antakalnio ir Rasų kapinėse.

Vizito metu ketinama įsteigti Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą. Ši Taryba, pasak Prezidentūros, žymės „kokybiškai naują mūsų šalių sustiprinto bendradarbiavimo etapą dvišalių santykių, NATO ir ES lygiu“.

Lenkijos Prezidentą lydi ponia Agata Kornhauser-Duda, kuri turi atskirą programą.

Lenkijos pirmosios poros vizitas sutampa su abiem šalims reikšminga istorine data – paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-osiomis gimimo metinėmis.

Spalio pabaigoje pranešta, kad A. Duda užsikrėtė koronavirusu. Jis buvo izoliacijoje apie dešimt dienų – iki lapkričio 4 dienos.


Rašyti komentarą...
P
Puiku
2020-11-17 17:15:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apie pederastų nepasitenkinimus Lenkijoje net nebuvo kalbėta!
Atsakyti
0

N
Nuomonė
2020-11-17 17:14:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dūda šaunuolis, įkirto kas vyksta šiuo metu, o Nausėda net nesupranta.....ir suprast nenori. Žiūrėkit filmą, kuris vadinasi " Baidenistų likimas".
Atsakyti
-1

D
2020-11-17 17:00:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Iš pasisakymų atrodo kad Nausėda yra ne "gerovės valstybės" prezidentas, o tarpvalstybinis kiršintojas. Neturi jokios taktikos... Fui...
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų