Pedagogai ir mokyklų vadovai baiminasi rugsėjo: neaišku, kaip atrodys pamokos, ar reikės kaukių

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Pamoka (nuotr. SCANPIX)

ŠMSM patvirtino, kad šiemet mokslo metai prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštųjų mokyklų pirmakursiams mokslo metus siūloma vėlinti.

Mišrus ugdymas – finansinis ir organizacinis iššūkis

Tačiau ir mokyklų vadovai, ir pedagogai naujų mokslo metų laukia su nerimu. ŠMSM teigia, jog, moksleiviai į klases galėtų grįžti jau rugsėjį. Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas sako, kad labiau tikėtinas variantas išvysti mišrų ugdymo būdą. 

REKLAMA

Tokiu atveju nuotolinį ugdymą būtų bandoma derinti su kontaktiniu mokymu.

„Ir Vadovų asociacija, ir mano licėjaus bendruomenė mąstome, kaip tai galėtume daryti. Klausimų toje vietoje daugiau nei atsakymų. Visų pirma, reikia įvertinti savo technines galimybes, kaip tą reikėtų padaryti. 

Mes modeliuojame, kad, jeigu yra gausi mokykla, turi klasės po 26–30 mokinius, ir jeigu reikės laikytis atstumo po 1,5–2 metrus vidaus patalpose, būti su kaukėmis, tai bus nemažas iššūkis“, – tv3.lt sakė D. Žvirdauskas.

Dainius Žvirdauskas

Mokyklos vadovas akcentuoja, kad visų Lietuvos mokyklų galimybės įvesti mišrų ugdymo būdą yra nevienodos. Sudėtingiausia bus toms mokykloms, kur patalpų mažai, o moksleivių daug.

„Mes analizavome tokį variantą, kad mes turime kamerą su mikrofonu, su vaizdu klasėje. Tokiu atveju viena pusė klasės eina vieną savaitę, kita pusė – kitą savaitę. Todėl dalis mokinių turėtų būti namuose, o kita dalis – klasėje. Ir mokytojas turėtų vienodą galimybę bendrauti su mokiniais ir klasėje, ir nuotoliniu būdu“, – svarstė D. Žvirdauskas.

Tačiau čia pat iškyla finansų klausimas – papildoma įranga mokykloms atsieis nemažus pinigus. Be to, D. Žvirdauskas kelia klausimą, ar informacinių technologijų rinka pajėgtų patenkinti visų mokyklų poreikius per trumpą laiką.

„Tos kameros ir mikrofonai kainuoja. Mes analizavome, jeigu pavyktų gauti vienai klasei, tai pigiausias variantas – 400–600 eurų. Ministerijos teisingi žingsniai, bet kaip mes spėsime nupirkti? Ar IT rinka bus pasiruošusi patiekti tiek tų produktų iki rugsėjo 1-osios – vėlgi, lieka klausimas“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Laikas bėga, o klausimų nemažėja

Vis dėlto pedagogų bendruomenei mišraus ugdymo variantas kelia daug klausimų. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas neįsivaizduoja, kaip reikėtų tai įgyvendinti.

„Trečias scenarijus – mišrus būdas – visiškas kosmosas. Aš net neįsivaizduoju, net nemačiau nė vieno ministerijos projekto, kaip tai galėtų atrodyti. Kaip tai vyks? Ar dalis mokinių galėtų eiti į mokyklą, o kita dalis mokysis namuose? Ministerija galbūt taip įsivaizduoja, bet klausimas, ar jie supranta, kaip realiai tai įgyvendinti“, – tv3.lt kalbėjo E. Milešinas.

Egidijus Milešinas

Pirmiausiai E. Milešinas akcentuoja, kad, norint sėkmingai įgyvendinti mišrųjį ugdymą, kiekviena mokykla turėtų būti aprūpinta tinkama technika – kompiuteriais, mikrofonais, kameromis.

„Antras dalykas, jeigu vyks ir nuotolinės, ir kontaktinės pamokos vienu metu, mokiniai, kurie dirba nuotoliniu būdu, pervargs, jeigu po 7 pamokas per dieną turės. Neįsivaizduoju, į ką jie pavirs. Pats nelabai suprantu, kaip tai galėtų būti. Iš ministerijos jokių žinių irgi neturime, laukiame, ką jie ruošiasi pristatyti kitą savaitę“, – sakė profsąjungos pirmininkas.

Jis viliasi, kad rugsėjo 1-ąją prasidėję mokslo metai įprastu būdu vyks bent porą savaičių.

„Gerai būtų, kad bent pradžia mokslo metų prasidėtų normaliai, bent dvi tris savaites, kad susidėtų, nes mokslo metai pasibaigė nuotoliniu būdu. <...> Kol kas neaiškumų labai daug, jokio konkretumo. Laikas bėga, mokykloms reikia ruoštis. Sunku prognozuoti, kuo viskas gali baigtis čia“, – svarstė E. Milešinas.

Klasėse – su kaukėmis?

Tebėra neaišku, ar moksleiviai ir mokyklos personalas mokyklose turėtų dėvėti apsaugines kaukes. Vis dėlto D. Žvirdauskas neatmeta tokios galimybės. Jis taip pat siūlo mokykloms apsvarstyti, kad pamokos galėtų būti organizuojamos ne tik klasėse, bet ir salėse, ar kitose patalpose.

„Gal reikėtų tvarkaraštį sudaryti taip, kad vienu metu mokiniams nesibaigtų pamokos. Galbūt reikėtų padaryti slenkantį, individualų pertraukų grafiką. Čia daug kūrybos reikia. Bendruomenė atostogauja, bet labai daug dirba, labai daug komunikuoja“, – kalbėjo Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius.

Tuo metu E. Milešinas į kaukių dėvėjimą mokyklose žiūri skeptiškai. Jis kelia klausimą, kas moksleivius ir mokyklų personalą aprūpintų kaukėmis ir kas grėstų už kaukių nedėvėjimą.

„Neįsivaizduoju, kaip turėtų būti. Na, įves privalomas kaukes, bet, jei mokinys neturi, jam baudą išrašys? Kas iš to, jeigu reikės kaukes dėvėti, bet pertraukos... Gerai, jeigu mokykla mažesnė, mažiau mokinių, galima kažkaip paskirstyti. 

Bet jei mokinių 800, arti 1000, tai, kas iš to, jeigu tu su kauke, kurią reikia kas 2–4 valandas keisti? Iš kur tokie pinigai, kas prižiūrės, kad taip būtų? Kol kas klausimų daug, atsakymų jokių neturime“, – kalbėjo E. Milešinas.

Pamokos internetu atvėrė didžiausią bėdą – patyčias: nepadorūs vaizdai ir pašaipos iš mokytojų

Numatė tris scenarijus

ŠMSM kancleris Tomas Daukantas trečiadienį Vyriausybėje teigė, kad ministerija ruošiasi įvairiems scenarijams, kaip galės atrodyti nauji mokslo metai. Tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje. 

Ministerijos praneša numačiusi tris galimus scenarijus: įprastą ugdymą, mokymą nuotoliniu būdu arba derinant įprastą ugdymą su nuotoliniu.

Pranešama, kad atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją labiausiai tikėtina, kad mokiniai bus ugdomi grupėse ir klasėse, laikantis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų.

Tačiau išliekant kad ir mažiausiai tikimybei dėl mokymosi nuotoliniu būdu, ruošiamasi ir šiam scenarijui. Todėl planuojamas papildomas mokyklų finansavimas, kad jos galėtų apsirūpinti informacinių technologijų priemonėmis, taip pat tobulinti mokytojų skaitmenines kompetencijas. Tam numatoma skirti 12 mln. eurų.

Rugpjūčio antroje pusėje, kai mokyklų vadovai ir mokytojai grįžta po atostogų, numatyti seminarai, mokymai, kaip dirbti su IT sistemomis ir mokomosiomis platformomis. Ministerija daugiau informacijos apie mokslo metus ketina pateikti kitą savaitę.


Rašyti komentarą...
M
Mokytoja
2020-07-30 13:48:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Idiotizmas! Mišrus mokymas! Kaip įgyvendinti tai realiai? Mokytojas pusę dienos dirbs mokykloje, o popiet namuose mokys nuotoliniu būdu? O kada pamokoms ruoštis? Domumentacijos kalnus rašyti? Mokinių darbus taisyti?
Atsakyti
-5

N
Nuomonė
2020-07-30 13:39:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Fauči aiškiai pasakė, kad kaukės mums, bet ne jiems . Reikia seimo narius ir jų atžalas tarybinėm dujokaukėm užmaukšlinus, pavaikyti aplink Vilnių bėgte, gal suprastų pagaliau, kaip tai saldu. YRA GERAS ĮRAŠAS, KUR VERYGA NIEKAIP NEPANEIGTŲ TAI, KĄ PATS PASAKĖ.
Atsakyti
-2

K
Kaip
2020-07-30 14:34:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
gali versti vaikus visą dieną sėdėti su kauke ir kvėpuoti iškvėptom dujomis ir mikrobais? O kaip mokytojas 5-7 val. kalbės su kauke?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų