Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Moksleiviai (nuotr. Fotodiena.lt)

Moksleiviai (nuotr. Fotodiena.lt)

2016 m. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 30 dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) vidutiniškai surinko tik 1,67 balo iš 10. Tuo metu Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos dešimtokai – 2,16 balo iš 10. 

Tačiau 2019 m. situacija pagerėjo – abiejų mokyklų dešimtokų matematikos rezultatai perkopė 4 balus iš 10. 

Žema moksleivių motyvacija

Paklaustas, kas lėmė tokius nuviliančius dešimtokų rezultatus 2016-aisiais, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius teigė, kad labiausiai tai buvo susiję su žema moksleivių motyvacija.

REKLAMA

„Čia tas pats, kas, jeigu jums vairuotojo teises gauti užtektų tik sudalyvavus egzamine, bet nuo egzamino rezultato tai nepriklausytų, vis tiek gautumėte, svarbu – sudalyvauti. Tai ir dabar PUPP tvarkoje rezultatas nėra įskaičiuojamas. Užtenka sudalyvauti, jeigu visi teigiami metiniai [pažymiai], vaikas gaus pagrindinio ugdymo pažymėjimą“, – tv3.lt kalbėjo A. Astasevičius.

Jis pripažino, kad tarp moksleivių buvo tokia ilgametė patirtis: „ateinu, pabūnu, kažką pasprendžiu, kažką ne, išeinu, o pažymėjimą vis tiek gausiu“.

Taip pat, pasak direktoriaus, visi vaikai skirtingi, todėl sunku tikėtis, kad visiems vienodai gerai seksis, taip pat sunku planuoti jų rezultatus.

„Labai svyruoja mokinių žinių lygis. Juk reikia suprasti, kad vienais metais galbūt geriau, užpernai, sakykim, dar geresnis buvo matematikos rezultatas, pernai – šiek tiek silpnesnis. Tai vaikai keičiasi nuolatos. Čia ne gamyba, kad susiplanuoti strategiškai tiek ir tiek. Žiūrime, kaip kelti ugdymo kokybę su mokytojų kvalifikacija, su priemonėmis, modernizuoti ugdymą, o kitką lemia vaikai“, – sakė A. Astasevičius.

Tėvai su vaikais

Tiesa, jo teigimu, mokykloje yra ir gabių vaikų, tačiau labiausiai motyvuoti po aštuntos klasės pagrindinę mokyklą iškeičia į gimnaziją.

„Situacija visiškai nepasikeitė – Šilutėje yra dvi gimnazijos ir dvi pagrindinės mokyklos. O po aštuonių klasių visi labiau motyvuoti, be abejonės, išeina į gimnazijas. Mažiau motyvuoti pasilieka savoje mokykloje, nesiekdami galbūt aukštojo mokslo, tiesiog žinodami, kad po 10 klasių stos į profesinio ugdymo centrą. Tai nėra blogai, svarbu, kad jie mokosi, socializuojasi ir tampa pilnaverčiais piliečiais“, – sakė mokyklos direktorius.

REKLAMA

Vis dėlto po 2016 metais patirto fiasko mokyklai teko susirūpinti savo moksleivių žiniomis. Tarp direktoriaus minėtų sprendimų – papildomos pamokos bei pokalbiai su moksleiviais.

„2016 metų nesėkmė... Na, mokytojai tie patys, niekas nepasikeitė, daug kalbėjomės, sudarinėjome tobulinimo planus, dirbo daug metodinės grupės. Visų pirma, ką padarėme, tai skyrėme 9–10 klasėms po papildomą pamoką. Tai buvo pirmas žingsnis. Ir iš karto kitais metais rezultatas [pakilo]. <...> 

Mes daug dirbame, su vaikais kalbėjome, kėlėme kiek įmanoma tai, kad mokaisi ne tiek dėl savęs, bet ir rezultatų – akivaizdžiai tai, kas visuomenei buvo kažkada neįdomu, dabar įdomu. Tai šiek tiek padėjo“, – sakė A. Astasevičius.

Skyrė papildomo dėmesio silpniausiems

Prastus dešimtokų mokymosi rezultatus 2016-aisiais pademonstravusios Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius taip pat mano, kad mokinių rezultatai kiekvienoje klasėje gali drastiškai skirtis. 

„Tada, kada buvo pirminiai buvo rezultatai, tai klasės kažkaip bangom ėjo. Dabar turiu devintokus, auksiniai mokiniai, atrodo, viskuo domisi. O išleidžiama klasė, atrodo, kad jiems nieko nereikėtų. Tai ta motyvacija, atrodo, priemonės naudojamos, o vaikai skirtingi. Šiek tiek gal ir motyvuojasi, atranda save, savo vietą, kur stos, ką darys“, – tv3.lt sakė J. Bendžius.

Pradinukai

Jo teigimu, mokyklai per kelerius metus pagerinti moksleivių pasiekimus padėjo papildomai moksleiviams skiriamas dėmesys.

„Buvo pradėta kurti sistema, atskiras darbas, kada galima plačiau panaudoti valandas poreikiams tenkinti. Dėl to buvo skiriamas laikas atskirai mokiniams, kuriems reikia pagalbos ir gabesniems mokiniams, jie turėjo laiko dirbti su konkrečiu mokiniu. Dar mokinio pažangos stebėjimas ir vykdymas. Tai šitie dalykai davė rezultatą“, – sakė J. Bendžius.

REKLAMA

Reikia viešinti silpniausiuosius

Silpniausiųjų mokyklų viešinimas padeda joms pasitempti, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Pirmuosius pagrindinių mokyklų reitingus mes pradėjome skelbti 2016 m., tuomet labai plačiai nuvilnijo Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos atvejis, kai visų 30 dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo įvertinimų vidurkis siekė 1,67 balo iš 10.

Mums visais šventaisiais buvo prisiekinėjama, kad socialinis ir ekonominis kontekstas Šilutėje yra baisus, mokinių motyvacija neregėtai žema ir jų tiesiog neįmanoma nieko išmokyti. Mes vos nepradėjome tikėti tuo. Bet praėjo ketveri metai. Šiandien toje pačioje mokykloje su tuo pačiu socialiniu ir ekonominiu kontekstu dešimtokų matematikos vidurkis jau virš 4 balų. Progresas – 240 proc.“, – sakė G. Sarafinas.

Gintaras Sarafinas

Analogiškas pavyzdys – Šilutės Pamario pagrindinė mokykla, kurioje 2016 m. dešimtokų matematikos vidurkis buvo 2,16 balo iš 10, dabar – 4,3 balai.

„Tai puikus pavyzdys, kaip neįmanoma vyksta įmanoma. Tai neabejotinas įrodymas, kad atsilikusiųjų viešinimas padeda jiems atsiplėšti nuo dugno, nes jiems patiems gėda. Bet kartu paspaudžia ir vietos visuomenė, ir vietos savivaldybė, ir meras, švietimo skyrius. Ir pradeda vykti stebuklingi dalykai“, – sakė G. Sarafinas.

Pernai žurnalas „Reitingai“ kritikavo ir Joniškio „Saulės“, bei Mažeikių Sodų pagrindines mokyklas.

„Ir ką jūs manote, jos ėmė kilti. Pavyzdžiui, Joniškio „Saulės“ mokyklos mokinių matematikos pasiekimai pagerėjo mažne dvigubai. Todėl šiemet mes nedarysime išimties, taip pat paskelbsime pagrindines mokyklas, kurios vaikams ne padeda, o kenkia. Galbūt jos susipurtys ir jų rezultatai ilgainiui ims gerėti“, – svarstė žurnalo vyriausiasis redaktorius.

Šiais mokslo metais į mokyklas eina 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug 1,5 tūkst. mažiau nei 2018 metais. Lietuvoje veikia 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, jose dirba 27,3 tūkst. mokytojų.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Šviesoforas (nuotr. 123rf.com)
Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai ...
TV3 Žinios. Artimieji pasipiktinę: Vilniaus kapinėse žolės niekas nepjauna, nes niekas neprivalo (nuotr. stop kadras)
Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje ...
Taršos mokestis sukėlė galvos skausmą: „Regitros“ atstovas pripažįsta, kad logikos – nėra (nuotr. stop kadras)
Nuo liepos registruojant automobilį tenka pakloti ir taršos mokestį. Žmonės skundžiasi, kad kai kurių automobilių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant juos ...
Minint Žalgirio mūšio metines Galvės ežere koncertavo 100 muzikantų (nuotr. stop kadras)
Priešais Trakų pilį šiandien susirinkę tautiečiai galimai tapo Gineso rekordo liudininkais. Minint Žalgirio mūšio 610-ąsias metines Galvės ežere koncertavo 100 muzikantų. Ir ...
Karšto romano pabaiga – vyras panoro atgauti prarastus 12 tūkst. eurų
Meilės apakintas vyras dėl mylimosios paaukojo 12 tūkst. eurų. Petras neabejoja, kad naujoji draugė iš pat pradžių buvo sumaniusi planą, kaip ištraukti kuo daugiau pinigų iš jo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų