Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus.

vaikai eina į mokyklą (R. Genienės nuotr.)

vaikai eina į mokyklą (R. Genienės nuotr.)

Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei. Tokioje jungtinėje klasėje kartu mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, pavyzdžiui, skirtingų klasių pradinukai, gretimų pagrindinio ugdymo klasių mokiniai.

Tokia kaimų realybė

Pasvalio rajonas – viena iš penkių šalies savivaldybių, kur 2015–2016 metais daugiau nei 20 proc. moksleivių mokėsi jungtinėse klasėse. Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pripažįsta, kad net ir praėjus keleriems metams išlieka tokia pati.

„Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, jeigu kaimo pradinėje mokyklėlėje yra 10 vaikų, tai ta mokyklėlė gyvuoja, jeigu mažiau, tai tie vaikai vežami į arčiau esančią, arba motininę mokyklą – pagrindinę mokyklą ar gimnaziją. Vis tiek kalbamės su bendruomenėmis, šnekamės. Nieko nepadarysi, tokia situacija, vaikų mažėja, kaime tai realybė“, – tv3.lt kalbėjo G. Gegužinskas.

REKLAMA

Gintautas Gegužinskas

Gintautas Gegužinskas

Meras taip pat patvirtino, kad tokios, tik 10 moksleivių vienijančios, mokyklos – didelė našta savivaldybei, tačiau kol kas pavyksta imtis tik nedidelių problemos sprendimo būdų.

„Ar galima viską skaičiuoti pinigėliais ir tik iš ekonominės pusės? Suprantu, kai vyresnės klasės yra jungtinės, bet ir tas mokyklas bandome sujungti tarpusavyje. Tarkime, šiemet nuo rugsėjo 1-osios dvi buvusios pagrindinės mokyklos tapo viena mokykla. Nes nėra kitos išeities. O tenai buvo jungtinės 5–6 klasės. Na, o pradinėse, ką padarysi, tokia realybė“, – sakė G. Gegužinskas.

Jo teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi apsispręsti, ką nori matyti, arba užtikrinti, kad savivaldybėse visų moksleivių poreikiams užtektų lėšų.

„Ir tada tiesiai šviesiai pasakyti, kad visus vaikus suvežame į rajonų centrus ir kaimo mokykloms uždedame gražų, tamsų, riebų kryžių. <...> Jūs įsivaizduokite pirmokus surenkamus ir vežamus kokius 20 km iki mokyklos. Sunku tokius dalykus įsivaizduoti, nors tokių dalykų irgi yra. Tuose kaimeliuose, kur lieka mažiau kaip 10 vaikų, vežame, organizuojame, bet problemų labai daug“, – teigė meras.

Mažos klasės nereiškia geresnių rezultatų

Mokytojai ir tėvai dažnai džiaugiasi, kad kuo mažiau mokinių klasėje – tuo daugiau jie gauna dėmesio ir gali pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. Anaiptol, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad jungtinėse klasėse, kur surenkami moksleiviai iš per mažų klasių, mokymosi lygis krinta.

REKLAMA

„Daugėja klasių, kuriose – trys pirmokai, trys antrokai, trys trečiokai ir viena mokytoja. Kokybė krinta. Kai atliekami žinių patikrinimai, matosi, nors klasėje fiziškai mokinių mažai, bet jie labai skirtingi ir rezultatai būna apgailėtini“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.

Gintaras Sarafinas (Fotodiena nuotr.)

Gintaras Sarafinas (Fotodiena nuotr.)

Daugybę visos Lietuvos mokyklų aplankęs G. Sarafinas sako matantis dramatiškai mažėjantį moksleivių skaičių ir regionuose neviltį jaučiančius tiek pedagogus, tiek moksleivius.

„Kai nuvažiuoju į kaimo mokyklas, matau mokykloje 80 vaikų, užgesę mokinių žvilgsniai, mokytojų akys, visiška neviltis, jie gyvena uždarymo nuotaikomis, mokymasis į antrą planą nuvažiavęs“, – pastebėjimais dalinosi G. Sarafinas.

Todėl savivaldybės nuolat svarsto, koks turėtų būti mažųjų mokyklų likimas – ar jas uždaryti, ar palikti su kelias mokiniais. G. Sarafinas joms siūlo sprendimą, kuris moksleivių mokymosi rezultatams neatsilieptų neigiamai.

„Pradinių mokyklų gali būti kuo daugiau, nes uždarius mokyklą, uždaromas kaimas, jame nebelieka jokio traukos šaltinio. Bet nuo 5 klasės mokyti vaikus smulkiose mokyklose, kur vienas mokytojas moko kelių dalykų, tai jau yra prapultis ir pražūtis. Tada geriau vaikus nuo 5 klasės vežti į progimnazijas, į gimnazijas vėliau – stiprias mokyklas, kur sutelkti stipriausi mokytojai“, – siūlė pašnekovas.

Atsisakys per kelerius metus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kad jungtinių klasių galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus. Tiesa, jis pripažįsta, kad jungtinių klasių kartais sunku išvengti dėl mažo moksleivių skaičiaus regionuose.

REKLAMA

„Mes manom, kad [jungtinės klasės] yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia. Su kiekviena savivaldybe atnaujindami tinklo perspektyvinius planus mes kalbame, kaip tai įveikti. <...> Mes norim tai kuo greičiau sutvarkyti, ar per metus tai padarysim – ne, ar per dvejus – ne, per trejus, ketverius, penkerius – turbūt. Reikia tai daryti visomis priemonėmis“, – Seime sakė ministras.

Algirdas Monkevičius

Algirdas Monkevičius

Jo teigimu, jungtinių klasių kartais pageidauja vietos bendruomenė regionuose.

„Atvažiuoja iš bendruomenės vienmandatininkai, sako, kad ta mokykla gali veikti, jie įtikinėja, kad bendruomenei tai labai svarbu. Bet, mano galva, tai nėra gerai, mes turime galvoti apie vaikus ir papildomai skiriamas finansavimas gal yra laikina išeitis, bet mes turime kartu su savivaldybėmis tai išspręsti“, – kalbėjo ministras. 

Smukdo rezultatus

2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių, nustatė Valstybės kontrolė. Kaip akcentuojama 2017 m. audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų.

„Vykdoma pertvarka nėra efektyvi, nes išlaidos nesukomplektuotoms (mažoms) klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto. Jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų“, – rašoma audite.

Be to, kaip rašoma audite, mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik visų mokinių pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtamokslinio ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų. 

REKLAMA

Dar kyla daug klausimų dėl ligos praleistų vaiko pamokų pateisinimo

Dar kyla daug klausimų dėl ligos praleistų vaiko pamokų pateisinimo

„Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo(-si) rezultatai žemi ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Tai parodė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Ministerija formuoja valstybės politiką švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, bet neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai“, – pažymima audite.

Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.

Trečdalis mokyklų turi jungtinių klasių

2017 metais paviešintoje ŠMSM ataskaitoje dėl savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos pripažįstama, kad mažėjant savivaldybių mokyklų dydžiams, jungtinės klasės neišvengiamos, nes mažėja ir klasių dydžiai.

Jungtinės klasės Lietuvoje 2015-2016 metais (ŠMSM info.)

Jungtinės klasės Lietuvoje 2015-2016 metais (ŠMSM info.)

„Reorganizuojant mokyklas ar pertvarkant jų struktūrą, dauguma atvejų stengiamasi išlaikyti galimybę toliau organizuoti mokinių ugdymą tose pačiose vietovėse, kuriose tos mokyklos veikė. Savivaldybėse, tvarkiusiose mokyklų tinklą, per metus mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis, nežymiai mažėja. 2016–2017 m. m. jungtinių klasių turi 37,7 proc. šalies mokyklų“, – rašoma ataskaitoje.

Jungtinėse 1–4 klasėse mokosi 4,72 proc., 5–8 klasėse – 3,13 proc. mokinių. Skuodo r. savivaldybėje besimokančių jungtinėse 1– 4 klasėse mokinių dalis sumažėjo 7 proc., Molėtų, Švenčionių ir Varėnos rajonų savivaldybių mokyklų 5–8 jungtinėse klasėse besimokančių dalis mažėjo 4–6 proc. Daugiau nei 3 proc. išaugo besimokančių 5–8 jungtinėse klasėse mokinių dalis Anykščių ir Panevėžio rajonų savivaldybių mokyklose.

Zita
2019-11-11 09:44:05
Svietimo ministrui noretusi pranest kaip yra kaimuose uzdaromos mokyklos.reikia mokytis gimnazijoj.bet iki mokyklinio autobuso 4 km vaikui eiti.nes mokykla nenori vaiku imt zvirkelio keliais.kaip taip gali but.kol kaime mokesi autobusas imdavo prie namu.merai nieko nedaro.kokiam aziuje mes gyvenam.vaikai musu ateitis.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ech 2019-11-11 14:50:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip nebus užgęsę akys – Lietuva miršta.    ATSAKYTI
Vicka 2019-11-11 12:02:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Univieruose skirtingo amžiaus pirmakursei ir trečiakursei vienoi paskaitoi visai nekelia bėdų. Keista. O miestuose raštingumas žeurei prastas. neimanoma   ATSAKYTI
O,? 2019-11-11 16:19:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
O tu, vycka, kokią mokyklą baigei, jei kas antram žodyje po klaidą? "pirmskursei, treciakursei, vienoi, paskaitoi, žeurei"...... Ar čia lietuviškai parašyta?   
Jonas 2019-11-11 10:33:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mes augom vadinamais rusu laikais, kaime. Taip pat pradinese klasese buvo nedaug vaiku ir jungtines klases. Bet vieniems pamokos buvo nuo 8, kitiems nuo 10. Tai tas dvi pamokas mokytoja, dirbdama su viena klase, turedavo rimtus dalykus, malematika, lietuviu kalba. O per jungtines pamokas bendri dalykai, tai darbeliai, sportas, muzika..paskui, rytiniams vaikams isejus, vel likdavo viena klase rimtems dalykams. Ir rezultatai neblogi buvo.   ATSAKYTI
Pilietis 2019-11-11 10:55:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas ir nemokamas (LR Konstitucijos 41 str.). Todėl sudaryti normalias mokymo sąlygas dabar, Lietuvos nepriklausomoje DEMOKRATINĖJE respublikoje - valdžios reikalas. Jonai, mokyti reikia pagal galiojančius mokslo įstatymus, o ne pagal tai, kaip augome, kai apsiavę klumpėmis ėjome į mokyklą 4 ir daugiau km. pėsčiomis. Mokame valstybei mokesčius už viešąsias paslaugas, todėl ji privalo tas paslaugas suteikti kokybiškas, o ne haltūriškai.  
DEmokratija 2019-11-11 10:17:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Didžiausios Lietuvos valstybės piktžolės - tai išpūstos ir savivaldos visuomenei brangiai kainuojančios savivaldybių biurokratinės administracijos, kurios suryja visus bendruomenių sunešamus ir jos vardu skolinamus iš ES pinigus, todėl jos priverstos taupyti privalomų viešųjų paslaugų - autobusiukų sąskaita. Vietos savivaldos - antikonstitucinės grupės - nusikalstami ir nieko nekontroliuojami susivienijimai.   ATSAKYTI
Rūta 2019-12-06 14:28:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai nau tikrai,kur seniau dirbo 2 žmonės,dabar - pilna troba,vos telpa visi.O kai reikia kokios nors pažymos- važiuok ten ir ten,vietoj negausi  
Marija 2019-11-11 10:06:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kaimo vietovėse mokinių ugdymosi rezultatai žemesni negu miesto mokyklose, nes kaimo visi mokiniai dalyvauja patikrose, o miesto (kiek teko girdėti iš pačių mokinių) su individualia ar pritaikyta programa mokiniai paslepiami ir nerašo tų testų arba rašo su žymia spec. pedagogo konsultacija.   ATSAKYTI
na 2019-11-11 10:04:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
o Šveicarijojs provincijose puikiausiai veikia jungtinės klasės. Tad esmė taupyme   ATSAKYTI
Šveicaras 2019-11-11 10:36:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pirmiausia, profesoriau, paversk Lietuvą federacine Šveicarija, kurios provincijose gaminami geriausi laikrodžiai ar kita produkcija ir provincijos užsidirba lėšas, kad jos visuomenė geriau gyventų.  
Zita 2019-11-11 09:44:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Svietimo ministrui noretusi pranest kaip yra kaimuose uzdaromos mokyklos.reikia mokytis gimnazijoj.bet iki mokyklinio autobuso 4 km vaikui eiti.nes mokykla nenori vaiku imt zvirkelio keliais.kaip taip gali but.kol kaime mokesi autobusas imdavo prie namu.merai nieko nedaro.kokiam aziuje mes gyvenam.vaikai musu ateitis.   ATSAKYTI
DEmokratija 2019-11-11 09:39:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad galėtumėme valgyti euopietišką dešrą ir galėtume pigiai pasiskolinti europines paramas ''Sąjūdis'' sugriovė socialistinę valstybės santvarką, o kapitalistinės (buržuazinės) santvarkos atkūrimui liberalūs demokratai neturi kapitalo, nes privatizacinis ir paraminis kapitalas susiprichvatizuotas - išgrobstytas ir vieningailiberaliai grobstomas (prichvatizuojamas) toliau.   ATSAKYTI

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
Vaikų pornografija (nuotr. SCANPIX)
Ar žinojimas, kur gyvena už seksualinius nusikaltimus teistas asmuo, apsaugotų vaikus nuo tvirkinimo? Seime užvirė diskusijos dėl seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų ...
Dalia Grybauskaitė (nuotr. stop kadras)
Apie tai, kad jau netrukus atkeliaus gerumo kupinos šventės, tradiciškai primena „Maltiečių sriubos“ akcija. Skirtinguose miestuose vis įsikuriantis karavanas šįkart aplankė ...
Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus dukterų karas: nepasidalija senelių namu
Dvi artimos moterys viena kitai tapo aršiausiomis priešėmis. Į „TV Pagalbą“ besikreipusi Vita teigia, kad sesuo neleidžia lankytis judviejų vaikystės namuose. Kas ...
Druskininkuose – atsisveikinimas su Cololo (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuva šeštadienį atsisveikina su Ispanijoje staiga mirusiu humoristu ir televizijos laidų vedėju Vitalijumi Cololo. Jam tebuvo 45 metai. Į Druskininkus, kuriuose vyras gimė ...
Dalia Grybauskaitė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Šeštadienį Kaune prasidėjo akcija „Knygų Kalėdos“, skatinanti dovanoti knygas šalies bibliotekoms ir vaikų dienos centrams. Devintą kartą vykstančios akcijos pradžią ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Grybauskaitė apsilankė maltiečių rengiamoje akcijoje – pilstė sriubą drauge su kitais
DABAR RODOMA
Grybauskaitė apsilankė maltiečių rengiamoje akcijoje – pilstė sriubą drauge su kitais
DABAR RODOMA
Atsisveikinimas su Cololo – artimieji ir draugai lieja ašaras
DABAR RODOMA
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
DABAR RODOMA
Nepavykus susitarti dėl pinigų ugniagesiai ir kiti pareigūnai ruošiasi streikams
DABAR RODOMA
Neįprasti vaikų vardai: kalbininkai draudžia, o tėvai eina į teismus ir laimi
DABAR RODOMA
Tyrimas parodė, apie kokias dovanas labiausiai svajoja gyventojai
DABAR RODOMA
Dalinamos 1 tūkst. kompensacijos už automobilį: suskaičiuota, kiek žmonių kreipėsi
DABAR RODOMA
Avarija sostinėje: po smūgio automobilis atsidūrė ant šaligatvio
DABAR RODOMA
„La maistas“ komanda ir visa TV3 televizija siunčia palaikymą Cololo šeimai
DABAR RODOMA
Anykščiai meta iššūkį visoms žaliaskarėms: bus metalinė ir ant vandens
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų