algirdas monkevičius

Kadenciją baigiantis švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako pats pasiūlęs ministerijos kancleriui Tomui Daukantui vadovauti naujai įkurtam Teisės ir administravimo departamentui, tačiau neatsakė į klausimą, kodėl anksčiau neskelbė konkurso. Tuo metu Seimo opozicinių socialdemokratų atstovai ragina A. Monkevičių persvarstyti priimtus sprendimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė nekeisti. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną. Nesiūloma įvesti ir visuotinio nuotolinio mokymo.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems norintiems pamažu įgauna kūną. Tačiau užtikrinti, kad dalis vaikų privalomai lankytų darželius, o kita dalis galėtų tai daryti, jei tik panorėtų, – nemenkas galvos skausmas didiesiems šalies miestams. Nors liko dar keleri metai iki prezidento siūlymas bus įgyvendintas, miestai jau dabar turi ruoštis darželinukų antplūdžiui.

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo. „Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė vienos savaitės nuotoliniam mokymuisi. Mokiniai į suolus grįš lapkričio 9 d. Vyriausybė trečiadienį pritarė šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų. Tad nuo spalio 26 d. mokiniai turės atostogas, o nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 6 d. mokysis iš namų. Atgal į mokyklas mokiniai galės grįžti lapkričio 9 dieną.

Koronavirusui plintant šalies ugdymo įstaigose, Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.  Jis pabrėžė, kad idėjos paprasčiausiai pratęsti atostogas viena savaite atsisakyta.

Vienos Vilniaus mokyklos mokinių tėvai apstulbo sužinoję, kad pamokos jų atžaloms vyks įprastu būdu, nors klasėje ką tik buvo nustatytas vienas Covid-19 atvejis. Ir nors iki šiol mokykloms sakyta, jog tokiais atvejais klasės turėtų izoliuotis ir mokslus tęsti nuotoliniu būdu, mokyklos administracija sako laukianti epidemiologų sprendimo. Epidemiologai neabejoja – klasei būtina izoliuotis.

Į pamokas – tik su uniforma ir tvarkingai apsirengus. Taip buvo iki koronaviruso pandemijai įsibėgėjant. Dabar, kai dalyje mokyklų mokomasi nuotoliniu būdu, regis, į pamokas galima keliauti ir su pižama, ir nesusišukavus, o prisijungti į pamoką iš viso galima net pramogaujant su draugais. Mokyklų direktoriai įspėja mokinius – neįsijungusiems kameros gresia n raidė. Mokykloms vienai po kitos tampant koronaviruso židiniais, imtasi veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti viruso plitimą.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui priėmimui į profesinio mokymo įstaigas skirti daugiau kaip 500 valstybės finansuojamų vietų papildomai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai padaryta siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Lietuvos dainų šventę siūloma rengti ne 2022, o 2024 metais. Kartu būtų paminėtas ir dainų švenčių tradicijos šimtmetis, sako organizatoriai. Vasarą atšaukta Lietuvos moksleivių dainų šventė turėtų įvykti dar kitąmet. Dar vasaros pradžioje buvo paskelbta liūdna žinia dainų švenčių fanams. Šią vasarą turėjusi vykti moksleivių dainų šventė „Tau“ buvo atšaukta.

Vyriausybė skirs finansavimą 100 baltarusių, kad jie galėtų nemokamai studijuoti Lietuvoje, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius antradienį pasirašė tai numatantį įsakymą.  „Parama studijoms Lietuvoje – tai ir konkreti, ir tuo pat metu simbolinė mūsų tautos pagalba Baltarusijos žmonėms šiuo ypatingai jiems sunkiu metu“, – sakė ministras.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, dauguma mokyklų, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad dėl koronaviruso situacijos bus sugriežtintos taisyklės mokyklose ir jau parengtos rekomendacijos. Pasak ministro, mokiniai turės mokytis vienoje klasėje, kad nesimaišytų srautai, o po mokyklos koridorius mokiniai vaikščioti turės su apsauginėmis veido kaukėmis.  „Ar jie nori, ar nenori (vaikų tėvai – aut. past), ne tai yra svarbu. Svarbu tai, ką sako specialistai ir epidemiologai.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Apie trečdalis Lietuvos savivaldybių kol kas nėra tinkamai apsirūpinusios asmens apsaugos priemonėmis, kurios bus reikalingos mokyklose prasidėjus mokslo metams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Svarbu yra pasižiūrėti – ir mes tą padarėme – kaip mokyklų savininkai, steigėjai, darbdaviai yra pasirūpinę saugos priemonėmis. Matome, kad trečdalis savivaldybių dar nėra pakankamai išsisprendusios tų klausimų, tad raginame juos tai padaryti, tai yra jų pareiga.

Daugiausia šimto balų įvertinimų brandos egzaminuose gavę geriausi šalies abiturientai per apdovanojimų iškilmes, užuot džiūgavę, rėžia karčias pastabas valdžiai. Esą švietimo ir mokslo sistema skylėta, vaikai mokosi ne dėl savęs, o dėl bereikšmio pažymio. Šalies vadovų apdovanoti gabiausi jaunuoliai aiškina lengvai susitvarkę su prieštaringas reakcijas sukėlusiu matematikos egzaminu, tačiau sako visiškai suprantantys savo bendraamžius, kurie šio barjero įveikti nesugebėjo.

2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 m. „Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai.

Valdovų rūmuose ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius apdovanos geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Apdovanoti ketinama 82 „šimtukininkus“, surinkusius po penkis, keturis ar tris šimto balų įvertinimus. Švietimo ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas informavo BNS, kad po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis – devyni, tris – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso gavo 2132 abiturientai.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Ką jūs veikėte prieš ketverius metus? Nenuostabu, jei nepamenate, ir man sunku prisiminti. O ką jums žadėjo prieš ketverius metus? Tikėtina, tai irgi užsimiršo. Ir kaip visgi patogu, kad užsimiršo, nes kai kurie politikai nepraleisdami progos tuo naudojasi rinkėjams ant lėkštelės kaip naują patiekalą siūlydami vakarykščius pietus. Net ne juos, dar blogiau – bando naujose rinkimų programose įbrukti tai, ką žadėjo įgyvendinti prieš ketverius metus.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Šiemet fiksuojamas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo. „Priėmimui įpusėjus daugiau nei pusė profesiniam mokymui numatytų vietų jau galėtų būti užpildyta.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius penktadienį apsisprendė dėl naujojo Lietuvos kino centro vadovo, tačiau konkurso laimėtojas neskelbiamas, kol laukiama tarnybų išvados dėl jo tinkamumo.  Konkurse Valstybės tarnybos departamentas atrinko du galutinius kandidatus, jie pateikti kultūros ministrui, tačiau šis nuo sprendimo nusišalino, kadangi tarp dalyvių buvo ir jam pavaldus Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl situacijos Alytaus kolegijoje. Pasak ministerijos, prokuratūros prašoma ištirti, ar formuojant Alytaus kolegijos valdymo organus ir šiems priimant sprendimus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir viešasis interesas.  „Turime užtikrinti viešojo intereso gynimą, gauti atsakymus į klausimus, kurie kelia nerimą bendruomenei, taip pat mums.

„Karantinas nesumaišė mūsų planų. Mes bėgsime olimpinę mylią“, – birželio 23-osios rytą džiūgavo aktyvaus užimtumo centro „Eik“ lankytojai. Visa komanda buvo pasiruošusi triračiais bėgti kartu su bėgimo profesionalais ir entuziastais visame pasaulyje.  Kol pastarieji dar tik ruošėsi startui, pakalbinome vilnietę Jurgą. Mergina jau metai intensyviai treniruojasi aktyvaus užimtumo centre „Eik“. „Dviračiu važiuoti man per sunku, nes skauda sąnarius, o bėgdama su triračiu jaučiuosi stabiliai.

Pirmadienį beveik 30-ies tūkstančių abiturientų laukia didieji išbandymai – prasideda egzaminų sesija. O šiemet jiems teks atlaikyti ir naujoves dėl koronaviruso pandemijos. Kiekvieną dvyliktoką prie mokyklos durų pasitiks administracijos darbuotojai su termometru. Pageidaujama, kad abiturientai atsineštų ir veido kaukes. Ministras tikina, kad ir moksleiviai, ir egzaminų centrais tapusios mokyklos pasirengusios iššūkiams.

Mokslo metais baigėsi, tačiau Švietimo, sporto ir mokslo ministerija kartu su švietimo bendruomene jau rengia planus, kaip mokymas vyks nuo rugsėjo 1 dienos. Kaip teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, yra svarstomi trys variantai, kaip pradėsime naujus mokslo metus.

Dėl karantino apribojimų pasikeitė moksleivių išleistuvių datos. Dauguma abiturientų išleistuves nukelia į rugpjūčio mėnesį ir tikisi, kad jas bus galima organizuoti įprastai, kaip ir prieš pandemiją. Kiti išleistuves planuoja liepos mėnesį, o kai kurie renkasi tarpinį variantą ir liepą švęs paskutinį skambutį. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tv3.lt teigė, kad moksleiviai jau galvoja apie išleistuves.

Nuo rugsėjo valdžia atrišo rankas tėvams, kurie nenori leisti vaikų į mokyklas ir ketina atžalas mokyti patys namuose. Tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės sprendimą sveikina tėvai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tėvai dalinasi savo istorijomis, kodėl tradicinė mokykla jų atžaloms netinka ir kaip jie ruošiasi mokyti namuose. Diskusijos dėl vaikų mokymo namuose vyko ne vienerius metus, tačiau šiemet buvo prieita prie kompromiso.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms. Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras paskelbė, kad nuotoliniu būdu besimokantys moksleiviai galėtų dviem savaitėms grįžti į mokyklas. Mokiniai ir mokytojai šį sprendimą vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi galimybe gauti bent kiek gyvų pamokų, kurių nesugeba atstoti nuotolinis mokymasis, kiti įspėja – grįžimas į mokyklos suolą įneš tik dar daugiau papildomos sumaišties ir rizikos susirgti.

Nuo gegužės 18 dienos darželiai pilnai atvers duris vaikams, tačiau įstaigos dirbs ypatingomis sąlygomis, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šiuo metu darželiai priima tik neturinčių galimybės dirbti nuotoliniu būdu tėvų vaikus, juos priima 230 įstaigų, darželius lanko per 800 vaikų. Ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, nuo gegužės 18 d. numatyta galimybė darželiams teikti pilną ugdymo paslaugą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras paskelbė, kad svarstoma leisti mokiniams grįžti į mokyklas 2 savaitėms. Ministerija turi žinių ir abiturientams, šiemet laikantiems brandos egzaminus. Jie galės atsisakyti dalies jau pasirinktų egzaminų. Keičiasi ir egzaminų laikymo tvarka. Abiturientai jau anksčiau, prieš paskelbiant karantiną, buvo pasirinkę, kokius brandos egzaminus laikys.

Vaikų darželiai nebūtų pajėgūs padidinto saugumo sąlygomis priimti visų 110 tūkst. vaikų, tikimasi, kad grįžtančių srautas augs tolygiai, sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Tikimės, kad atvėrus gegužės 18 dieną darželius viso srauto ir nebus, darželiai tikrai nepajėgūs būtų visus 110 tūkst. vaikų susigrąžinti. Duomenys, kuriuos gauname apklausų metu, rodo, kad tas srautas augs tolygiai“, – per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią ir kitą savaitę tęsia konsultacijas su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl mokslo metų baigimo. Tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 dienos.

Lietuvoje nuo kovo pabaigos įvestas nuotolinis ugdymas įnešė daug sumaišties į pedagogų, moksleivių ir jų tėvų kasdienybę. Mokinių tėvai iš pedagogų pasigenda sistemos ir metodikos, stebisi, kodėl jų atžaloms skiriama mažai laiko, o mažiesiems duodamos spręsti užduotys – prastos kokybės ir veikiausiai parsisiųstos iš interneto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kada šiemet vyks valstybiniai brandos egzaminai. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad švelninat karantino sąlygas abiturientai galėtų pirmieji grįžti į mokyklas „Galvojame ir tariamės Vyriausybėje, kad švelninant karantiną abiturientams galbūt būtų galima pirmiesiems grįžti į mokyklas saugiai, laikantis saugumo reikalavimų, saugojant savo, mokytojų ir kitų žmonių sveikatą“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Abiturientai su nekantrumu laukė žinios, kaip šiemet bus organizuojami brandos egzaminai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtadienio popietę apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 dienos.

Pirmadienio rytą startavo nuotolinis vaikų mokymas iš namų. Visgi, neapsieita be problemų – mokymuisi skirti tinklalapiai nuo pat ryto nebeveikė. Ko ketina imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalbame su ministru Algirdu Monkevičiumi. Laba diena, tai šiandien prasidėjo nuotolinis mokymas ir pasipylė skundų, kad nuotolinio mokymo platforma nulūžo, elektroninis dienynas nepasiekiamas.