Lietuvos švietimo piktžolė: tokios klasės žlugdo moksleivius

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus.

Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei. Tokioje jungtinėje klasėje kartu mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, pavyzdžiui, skirtingų klasių pradinukai, gretimų pagrindinio ugdymo klasių mokiniai.

Tokia kaimų realybė

Pasvalio rajonas – viena iš penkių šalies savivaldybių, kur 2015–2016 metais daugiau nei 20 proc. moksleivių mokėsi jungtinėse klasėse. Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas pripažįsta, kad net ir praėjus keleriems metams išlieka tokia pati.

„Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą, jeigu kaimo pradinėje mokyklėlėje yra 10 vaikų, tai ta mokyklėlė gyvuoja, jeigu mažiau, tai tie vaikai vežami į arčiau esančią, arba motininę mokyklą – pagrindinę mokyklą ar gimnaziją. Vis tiek kalbamės su bendruomenėmis, šnekamės. Nieko nepadarysi, tokia situacija, vaikų mažėja, kaime tai realybė“, – tv3.lt kalbėjo G. Gegužinskas.

Meras taip pat patvirtino, kad tokios, tik 10 moksleivių vienijančios, mokyklos – didelė našta savivaldybei, tačiau kol kas pavyksta imtis tik nedidelių problemos sprendimo būdų.

„Ar galima viską skaičiuoti pinigėliais ir tik iš ekonominės pusės? Suprantu, kai vyresnės klasės yra jungtinės, bet ir tas mokyklas bandome sujungti tarpusavyje. Tarkime, šiemet nuo rugsėjo 1-osios dvi buvusios pagrindinės mokyklos tapo viena mokykla. Nes nėra kitos išeities. O tenai buvo jungtinės 5–6 klasės. Na, o pradinėse, ką padarysi, tokia realybė“, – sakė G. Gegužinskas.

REKLAMA

Jo teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi apsispręsti, ką nori matyti, arba užtikrinti, kad savivaldybėse visų moksleivių poreikiams užtektų lėšų.

„Ir tada tiesiai šviesiai pasakyti, kad visus vaikus suvežame į rajonų centrus ir kaimo mokykloms uždedame gražų, tamsų, riebų kryžių. <...> Jūs įsivaizduokite pirmokus surenkamus ir vežamus kokius 20 km iki mokyklos. Sunku tokius dalykus įsivaizduoti, nors tokių dalykų irgi yra. Tuose kaimeliuose, kur lieka mažiau kaip 10 vaikų, vežame, organizuojame, bet problemų labai daug“, – teigė meras.

Mažos klasės nereiškia geresnių rezultatų

Mokytojai ir tėvai dažnai džiaugiasi, kad kuo mažiau mokinių klasėje – tuo daugiau jie gauna dėmesio ir gali pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. Anaiptol, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad jungtinėse klasėse, kur surenkami moksleiviai iš per mažų klasių, mokymosi lygis krinta.

„Daugėja klasių, kuriose – trys pirmokai, trys antrokai, trys trečiokai ir viena mokytoja. Kokybė krinta. Kai atliekami žinių patikrinimai, matosi, nors klasėje fiziškai mokinių mažai, bet jie labai skirtingi ir rezultatai būna apgailėtini“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.

Daugybę visos Lietuvos mokyklų aplankęs G. Sarafinas sako matantis dramatiškai mažėjantį moksleivių skaičių ir regionuose neviltį jaučiančius tiek pedagogus, tiek moksleivius.

„Kai nuvažiuoju į kaimo mokyklas, matau mokykloje 80 vaikų, užgesę mokinių žvilgsniai, mokytojų akys, visiška neviltis, jie gyvena uždarymo nuotaikomis, mokymasis į antrą planą nuvažiavęs“, – pastebėjimais dalinosi G. Sarafinas.

Todėl savivaldybės nuolat svarsto, koks turėtų būti mažųjų mokyklų likimas – ar jas uždaryti, ar palikti su kelias mokiniais. G. Sarafinas joms siūlo sprendimą, kuris moksleivių mokymosi rezultatams neatsilieptų neigiamai.

„Pradinių mokyklų gali būti kuo daugiau, nes uždarius mokyklą, uždaromas kaimas, jame nebelieka jokio traukos šaltinio. Bet nuo 5 klasės mokyti vaikus smulkiose mokyklose, kur vienas mokytojas moko kelių dalykų, tai jau yra prapultis ir pražūtis. Tada geriau vaikus nuo 5 klasės vežti į progimnazijas, į gimnazijas vėliau – stiprias mokyklas, kur sutelkti stipriausi mokytojai“, – siūlė pašnekovas.

REKLAMA

Atsisakys per kelerius metus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kad jungtinių klasių galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus. Tiesa, jis pripažįsta, kad jungtinių klasių kartais sunku išvengti dėl mažo moksleivių skaičiaus regionuose.

„Mes manom, kad [jungtinės klasės] yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia. Su kiekviena savivaldybe atnaujindami tinklo perspektyvinius planus mes kalbame, kaip tai įveikti. <...> Mes norim tai kuo greičiau sutvarkyti, ar per metus tai padarysim – ne, ar per dvejus – ne, per trejus, ketverius, penkerius – turbūt. Reikia tai daryti visomis priemonėmis“, – Seime sakė ministras.

Jo teigimu, jungtinių klasių kartais pageidauja vietos bendruomenė regionuose.

„Atvažiuoja iš bendruomenės vienmandatininkai, sako, kad ta mokykla gali veikti, jie įtikinėja, kad bendruomenei tai labai svarbu. Bet, mano galva, tai nėra gerai, mes turime galvoti apie vaikus ir papildomai skiriamas finansavimas gal yra laikina išeitis, bet mes turime kartu su savivaldybėmis tai išspręsti“, – kalbėjo ministras. 

Smukdo rezultatus

2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių, nustatė Valstybės kontrolė. Kaip akcentuojama 2017 m. audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“, mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų.

„Vykdoma pertvarka nėra efektyvi, nes išlaidos nesukomplektuotoms (mažoms) klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto. Jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų“, – rašoma audite.

Be to, kaip rašoma audite, mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik visų mokinių pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtamokslinio ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų. 

„Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo(-si) rezultatai žemi ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu. Tai parodė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Ministerija formuoja valstybės politiką švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, bet neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai“, – pažymima audite.

REKLAMA

Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.

Trečdalis mokyklų turi jungtinių klasių

2017 metais paviešintoje ŠMSM ataskaitoje dėl savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos pripažįstama, kad mažėjant savivaldybių mokyklų dydžiams, jungtinės klasės neišvengiamos, nes mažėja ir klasių dydžiai.

„Reorganizuojant mokyklas ar pertvarkant jų struktūrą, dauguma atvejų stengiamasi išlaikyti galimybę toliau organizuoti mokinių ugdymą tose pačiose vietovėse, kuriose tos mokyklos veikė. Savivaldybėse, tvarkiusiose mokyklų tinklą, per metus mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis, nežymiai mažėja. 2016–2017 m. m. jungtinių klasių turi 37,7 proc. šalies mokyklų“, – rašoma ataskaitoje.

Jungtinėse 1–4 klasėse mokosi 4,72 proc., 5–8 klasėse – 3,13 proc. mokinių. Skuodo r. savivaldybėje besimokančių jungtinėse 1– 4 klasėse mokinių dalis sumažėjo 7 proc., Molėtų, Švenčionių ir Varėnos rajonų savivaldybių mokyklų 5–8 jungtinėse klasėse besimokančių dalis mažėjo 4–6 proc. Daugiau nei 3 proc. išaugo besimokančių 5–8 jungtinėse klasėse mokinių dalis Anykščių ir Panevėžio rajonų savivaldybių mokyklose.


Rašyti komentarą...
Z
Zita
2019-11-11 09:44:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Svietimo ministrui noretusi pranest kaip yra kaimuose uzdaromos mokyklos.reikia mokytis gimnazijoj.bet iki mokyklinio autobuso 4 km vaikui eiti.nes mokykla nenori vaiku imt zvirkelio keliais.kaip taip gali but.kol kaime mokesi autobusas imdavo prie namu.merai nieko nedaro.kokiam aziuje mes gyvenam.vaikai musu ateitis.
Atsakyti
0

D
DEmokratija
2019-11-11 09:39:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad galėtumėme valgyti euopietišką dešrą ir galėtume pigiai pasiskolinti europines paramas ''Sąjūdis'' sugriovė socialistinę valstybės santvarką, o kapitalistinės (buržuazinės) santvarkos atkūrimui liberalūs demokratai neturi kapitalo, nes privatizacinis ir paraminis kapitalas susiprichvatizuotas - išgrobstytas ir vieningailiberaliai grobstomas (prichvatizuojamas) toliau.
Atsakyti
0

D
DEmokratija
2019-11-11 10:17:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didžiausios Lietuvos valstybės piktžolės - tai išpūstos ir savivaldos visuomenei brangiai kainuojančios savivaldybių biurokratinės administracijos, kurios suryja visus bendruomenių sunešamus ir jos vardu skolinamus iš ES pinigus, todėl jos priverstos taupyti privalomų viešųjų paslaugų - autobusiukų sąskaita. Vietos savivaldos - antikonstitucinės grupės - nusikalstami ir nieko nekontroliuojami susivienijimai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų