Meškos ir drakono pietūs: kaip Rusija ir Kinija „valgo“ pasaulį

Kinija ir Rusija lėtai, bet užtikrintai didina savo įtaką pasaulyje ir tam, pasak specialistų, tinka visos priemonės. Šantažas, pagrobimai, papirkinėjimai ir šnipinėjimas yra kasdieniai metodai, kuriuos naudoja šios valstybės, bet yra ir kitų – labiau rafinuotų būdų patraukti kitaminčius į savo pusę ir tai, pasak „The Economist“ apžvalgininko Edwardo Lucaso, turėtų itin neraminti.

Putino Rusiją rytuose „valgo“ Kinija (nuotr. SCANPIX)

Andrejaus Sacharovo konferencijoje kalbėjęs politikos apžvalgininkas vardijo, kaip Kinija ir Rusija įsigali pasaulyje ir pripažino: kai kurių dalykų mes dar negalime paaiškinti ir sustabdyti.

„Mes matome Kinijos ir Rusijos pasaulinį įsigalėjimą: Kinijos karo laivai plaukioja Viduržemio jūroje, jie turi interesų Arktyje, rusai siunčia savo karinius ekspertus į Afrikos valstybes, remia Venesuelos režimą ir tai niekam nebekelia didelės nuostabos. Tokie dalykai tampa ne tik globaliais, bet ir ideologiniais reiškiniais“, – kalbėjo E. Lucasas.

Pasak politikos apžvalgininko, Vladimiro Putino režimas mėgino apsimesti, kad pritaria vakarietiškam valdymo modeliui su keliomis rusiškomis charakteristikomis, bet jiems nepavyko. Tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kontroversiška, nes maišosi įvairiausios ideologijos ir laikmečiai: su nostalgija prisimenamas ne tik komunistinis, bet ir carinis laikotarpiai, įsigali cerkvė ir „rudieji elementai“. Taigi, pasak E. Lucaso, Rusijoje kažkas bręsta.

REKLAMA

O štai Kinijoje viskas aišku: Kinijos komunistų partija turi vieną liniją, kuri bėgant laikui tik griežtėja. Lenino raštai ir ideologija Kinijoje vis dar daug reiškia. Visgi Kinija ir Rusija turi vieną tikslą – dominuoti pasaulinėje arenoje ir tai, kaip to siekia, galima vadinti hibridiniu konfliktu, bet galima ir tiesiog galios siekiu, nes metodai ir norai nesikeičia jau šimtą metų.

Taktikos, kuriomis naudojasi Kinija ir Rusija

Abi valstybės yra itin stiprios kibernetiniame lauke. Jos kuria ir laužo pačius stipriausius kodus: tai jėgos, kurios gali „nulaužti“ kodus, šnipinėti telefonuose, brautis į elektroninį paštą, todėl niekas nėra saugus.

„Mes nežinome, kiek šios valstybės tarpusavyje dalijasi informacija ir žiniomis. Žinoma, tarpusavio šnipinėjimas taip pat vyksta. Kinija, tarkime, specializuojasi kibernetiniame šnipinėjime ir svetimos intelektinės nuosavybės vagystėse. Rusijoje tai dar nėra didelė problema, nes vagystės atveju jie nesugebėtų panaudoti visko, ką pavogė. Kinija siekia pavogti ir neretai pavagia dideles duomenų bazes. Kinai nori žinoti daug ir apie visus, o rusai specializuojasi jautrios, politinės informacijos vagystėse“, – sakė „The Economist“ apžvalgininkas.

Dar vienas dalykas į kurį būtina atkreipti dėmesį yra „skaldyk ir valdyk“ technika, kurią rusai yra gerai įvaldę. Tai ypač gerai veikia diplomatiniuose sluoksniuose. Rusai efektyviai dirba NATO ir Europos Sąjungos (ES) koridoriuose, siekdami sulaužyti vienybę ir įbrukti statytinius į šias organizacijas.

Kinai taip pat gerai įvaldę Vakarų šalių vienybės laužymo mechanizmus, tai ypatingai pastebima nagrinėjant Taivano ir Tibeto klausimus. Bet kuri šalis, kuri stoja Kinijai skersai kelio yra nustumiama.

Kinija ir Rusija politiniams tikslams naudoja ir ekonominius svertus. Rusija mėgsta dujų kortą, o Kinija – priėjimo prie didžiulės jos rinkos jauką. Kinija ir Rusija siekdamos savo tikslų taip pat riboja retųjų iškasenų eksportą, taip siekdamos sukelti šių iškasenų, kurių šalyse nėra mažai, pasaulinį poreikį, kontroliuoti rinką.

„Dar vienas plačiai naudojamas įtakos svertas – ginklai, kariniai patarėjai, karinė galia. Sakoma, kad Kinija niekada niekur nesibrovė, bet pasakykite tai tibetiečiams, taivaniečiams, vietnamiečiams ar indams, kurie visai neseniai su kinais susidūrė pasienyje. Bet svarbiausi susidūrimai ir įtakos tvirtinimas vyksta Pietų Kinijos jūroje, kurią Kinija siekia padaryti savo vidaus ežeru“, – vardijo politikos apžvalgininkas.

O štai Rusija kariauja Ukrainoje, Sirijoje ir vykdo pratybas greta Baltijos šalių sienų. Taip siekiama įbauginti. Dar yra organizuotas nusikalstamumas, kurį, bent jau Rusija, išnaudoja itin aktyviai. Nusikaltėliai naudojami ne tik pinigų plovime, bet ir žvalgyboje, kituose purvinuose darbuose.

Pinigus ir papirkinėjimą, pasak E. Lucaso, abi šalys naudoja be jokių skrupulų.

„Rusija mėgsta „apsipirkti“ Europoje. Šie „apsipirkimai“ varijuoja nuo slaptos paramos politinėms partijoms iki konkrečių politikų pirkimo. Kinija perka politikus ir politinę įtaką Australijoje“, – sakė politikos apžvalgininkas.

Šios veiklos taktikos sutampa, bet yra sričių, kuriose viena ar kita valstybė yra stipresnės.

Rusai itin gerai išnaudoja skirtumus ir skilimus: geografinius, socialinius, religinius ar ekonominius. Tai vienas iš pagrindinių Kremliaus ginklų, kurių Kinija dar neperprato. Rusija taip pat išnaudoja energetinę politiką: dujas, elektrą ir kitus energetinius išteklius „įdarbina“ tam, kad „paspaustų“ arba paskatintų valstybes, politinius šalininkus, priešininkus. Tai unikalus ir senokai naudojamas Rusijos ginklas. 

Kokią ginkluotę Kremlius šiais metais pristatys Raudonojoje aikštėje? (nuotr. SCANPIX)

Istorijos išnaudojimas yra dar vienas didžiajai kaimynei būdingas ginklas. Sovietų Sąjungos kova su nacistine Vokietija yra apipinta legendų, kurios puikiai tinka Putino Rusijai.

„Rusijoje ir už jos ribų „stumiama“ apdorota istorija, pasakojanti, kaip rusai nuo nacizmo išgelbėjo ne tik savo šalį, bet ir visą Europą, bet nutylimas Stalino ir Hitlerio susitarimas, Rytų Europos okupacija ir kiti gėdingi istorijos momentai“, – vardijo E. Lucasas.

Rusija, skirtingai nuo Kinijos, plačiai išnaudoja įsilaužimų ir informacijos nutekinimo ginklus. Mes tai matėme JAV, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje ir kitose šalyse.

Dar vienas itin Rusijai būdingas reiškinys „komercinis karinių paslaugų pirkimas“, kuris reiškia, kad santykiai tarp valstybės ir nusikalstamo pasaulio yra išsitrynę ir tam tikri „darbai“ yra permetami tokioms grupėms, kaip „Vagner“, kurios „dirba“ regionuose, kurie komerciškai įdomūs jų savininkams ir strategiškai naudingi Rusijai. Bet koks diktatorius gali nusipirkti „pilną paketą“ paslaugų, kurias siūlo grupės remiamos paties Kremliaus. Tai ir karinė pagalba, apsauga, bauginimas, „pagalba“ rinkimuose.

Rusija išnaudoja stačiatikių bažnyčią, kuri vaidina itin svarbų vaidmenį „rusiškojo pasaulio“ kūrime. Tiesa, Ukrainoje šis ginklas atsisuko prieš juos. O štai Kinijoje religija yra silpna vieta, kova su budizmu ir Tibeto vienuoliais dar nėra pasibaigusi.

Dar vienas itin svarbus ir Rusiją puikiai apibūdinantis reiškinys – jos nenuilstanti kova su institucijomis ir pilietine visuomene.

„O naujausia Rusijos taktika, kurią pradedame pastebėti tik dabar – antisocialus ir smurtingas elgesys, kurį propaguoja jauni, darbo neturintys, bet ideologiškai paveikti vyrai. Mes dar nežinome ką tai reiškia, bet jau galime pastebėti, kad tai rusiškos taktikos dalis“, – vardijo analitikas.

Kinija naudoja kitokias, bet ne mažiau efektyvias galios „pirkimo“ taktikas:  pirmoji ir bene svarbiausia – kinų siekis dominuoti globaliame pasaulyje. Tai jaučiasi visur, bet aštriausiai matoma universitetuose, politinės minties institutuose, žiniasklaidoje.

„Sunku kalbėti apie Kiniją kitaip, nei ji pati to norėtų. Nyksta Kinijai kritiška žiniasklaida, universitetai „šoka“ pagal kinų dūdelę. Tai itin matosi, tarkime, Australijoje, kur trečdalis studentų yra iš Kinijos. Šie studentai moka dideles įmokas už mokslą, o Kinija tai naudoja, kaip ginklą“, – vardijo analitikas.

Taip pat matome Kinijos spaudimą žiniasklaidos magnatams, leidėjams. Kinai, kitaip nei rusai, nenaudoja teisinių svertų tam, kad uždraustų publikuoti vieną ar kitą knygą, leisti laikraštį. Kinija naudoja ekonominį spaudimą, diasporos įtaką. Kinija mato bet kokią diskusiją apie juos pačius, kaip grėsmę, išskyrus tuos atvejus, kai tai vyksta pagal jų nustatytas taisykles.

Kinai išnaudoja savo ekonominę galią vystydami didelius infrastruktūros projektus, tokius, kaip „naujasis šilko kelias“, kuriuo norima sujungti du žemynus ir jūras, o tuo pačiu pajungti tam tikras valstybes savo ekonominei įtakai. Tokių ir panašių projektų yra daug ir Kinija stengiasi nusipirkti įtaką, kurios negali gauti kitais būdais.

Rusija ir Kinija (nuotr. SCANPIX)

„Skolos yra vienas iš būdų, būtent taip nutiko Šri Lankoje, kur kinai pastatė naują uostą, bet šalies vyriausybė negalėjo už jį sumokėti. Išeitis buvo rasta, dabar Kinija turi savo karinę bazę Šri Lankoje“, – sakė E. Lucasas, primindamas, kad kai kurios Centrinės ir Rytų Europos valstybės net žinodamos apie pavojus varžosi dėl Kinijos pinigų ir investicijų.


Rašyti komentarą...
a
2019-05-25 18:13:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas teisingai. bet.. Kitų apžvalgininikų nėra ? Kodėl vien Lukasas? Gal kiti mato kitaip.
Atsakyti
-4

P
Petras
2019-05-26 11:59:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gamtos desnis:
Islieka stipriausias ir kiekvienas nori tapti bandos vadu.
Atsakyti
0

A
Aš irgi
2019-05-25 18:51:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Todėl kad jam labai gerai moka...
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų