taktika

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Karas Ukrainoje, regis, tampa klampia pelke. Žvalgybos visame pasaulyje sako, kad toks karas, kokį matome dabar, dar gali užsitęsti bent du metus. Rusija galimai turi tiek išteklių, o ir laikas, Kremliaus manymu, yra jų sąjungininkas. Vakarai gi nekantrauja vienaip ar kitaip baigti šį konfliktą, galimai artėjant vasarai bus imtasi spaudimo Ukrainai. Abi kariaujančios pusės šiuo metu yra įstrigusios, nors nė viena nenori to pripažinti, rašo Meduza.io.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Rusijos pajėgos Ukrainoje ėmėsi naujos taktikos, sako šalies gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar. Pasak jos, skirtingai nei pirmosiomis karo savaitėmis, dabar okupantai veikia pagal situaciją ir vertina Ukrainos gynėjų taktiką. Apie tai viceministrė kalbėjo interviu NV, kurį cituoja UNIAN. „Galiu pasakyti, kad rusai dabar keičia taktiką. Iš pradžių planavę greitai užimti Kyjivą, jie pasitelkė savo elitinius karinius dalinius, kuriuos sunaikino mūsų AFU.

Izraelis pirmadienį paskelbė, kad skiepai nuo COVID-19 taip pat bus siūlomi moksleiviams mokyklų teritorijose ir kad mokslo metai šalyje prasidės laiku – kitą savaitę, nepaisant augančio užsikrėtimo atvejų skaičiaus. „Moksleiviai... bus skiepijami mokyklų teritorijose mokyklų darbo metu, pritarus tėvams“, – sakoma pranešime. Jame taip pat patvirtinama, kad pamokos prasidės rugsėjo 1 dieną. Izraelio lyderiai sako bandantys išvengti naujo mokyklų uždarymo dėl COVID-19 pandemijos.

Dėl kertamų lapuočių rekonstruojame Danės skvere – boikotuoti kasmetinį džiazo festivalį. Tokios negirdėtos taktikos ėmėsi medžių gynėjai Klaipėdoje. Tą daryti jie ragina tiek miestiečius, tiek Klaipėdos svečius.  Taip jie esą siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad su šiuo renginiu siejamas miesto meras medžių pjovimo darbams neužkirto kelio. „Štai, toliau vaikštinėju, filmuoju, esu palikęs gynėjų būrelį sau iš kairės.

Kinija ir Rusija lėtai, bet užtikrintai didina savo įtaką pasaulyje ir tam, pasak specialistų, tinka visos priemonės. Šantažas, pagrobimai, papirkinėjimai ir šnipinėjimas yra kasdieniai metodai, kuriuos naudoja šios valstybės, bet yra ir kitų – labiau rafinuotų būdų patraukti kitaminčius į savo pusę ir tai, pasak „The Economist“ apžvalgininko Edwardo Lucaso, turėtų itin neraminti.