Už laukines paprastąsias spanguoles ne mažiau vertingos ir dirbtinai auginamos stambiauogės spanguolės.
Vertingiausios – vėlai rinktos
Spanguoles leidžiama rinkti nuo rugsėjo 1 dienos, tačiau tuo metu jos dar būna rausvai baltos, neprinokusios. Tiesa, pastovėjusios baltašonės sunoksta ir namuose, bet kur kas vertingesnės – natūraliomis sąlygomis, t.y. gamtoje, sunokusios ir spalį–lapkritį rinktos spanguolės.
Vėliau rinktose spanguolėse geriausiai ir ilgiausiai išsilaiko veikliosios medžiagos, kurių šios uogos turi tikrai nemažai. Šviežiose spanguolėse gausu vitamino C, B1, B2, PP, įvairių mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano.
Liaudies medicinoje spanguolės nuo seno naudojamos inkstų ir šlapimtakių akmenligei, reumatui gydyti. Vaistinėse pardavinėjami brangūs maisto papildai „Urinal“ – koncentruotas spanguolių ekstraktas, skirtas šlapimo sistemos veiklai gerinti. Argi ne naudingiau kasdien suvalgyti po saujelę šviežių spanguolių?
Šios rudeninės uogos turi kraujavimą stabdančių, priešuždegiminių savybių. Spanguolės tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, tinka valgyti sergant hipertonija (esant padidėjusiam kraujo spaudimui), stimuliuoja kasos sekreciją, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą.
Įrodyta, kad spanguolės sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų pašalinį poveikį. Spanguolėse esantys pektinai sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, stronciu) ir taip padeda juos pašalinti iš organizmo.
Istorinė uoga
Spanguolės jau šimtmečius yra neatsiejama Lietuvos gamtos ir virtuvės dalis. Šios ryškiai raudonos uogos žavi ne tik savo skoniu, bet ir išskirtinėmis maistinėmis savybėmis. Jų rūgštumas, aromatas ir sodri spalva išskiria spanguoles iš kitų Lietuvos miškų gėrybių ir leidžia joms užimti ypatingą vietą tiek kasdieniame racione, tiek tradicinėse šventinėse vaišėse.
Nors šiandien spanguolių randame prekybos centrų lentynose ištisus metus, jų kelias iki mūsų virtuvės yra gerokai ilgesnis ir įdomesnis. Uogų istorija siekia laikus, kai pirmieji žmonės ieškojo maisto pelkėtose vietose, o spanguolės buvo perkamos, džiovinamos, rauginamos ir laikomos žiemai pasitelkiant natūralios rūgšties konservavimo savybes. Jos lydėjo keliautojus, jūrininkus ir net kariuomenę, nes ilgai negendančias uogas buvo patogu neštis kaip vitaminų šaltinį.
Šiandien vis dažniau prisimename šių uogų vertę ir stengiamės įtraukti jas į įvairius patiekalus – ne tik tradicinius, bet ir modernius. Virėjai, dietologai ir sveikos gyvensenos propaguotojai vieningai pripažįsta: spanguolės yra tikras natūralus stebuklas.
Paplitusios visame pasaulyje
Skirtingai nuo daugeliui žinomų sodo uogų, spanguolės yra laukinis augalas, evoliuciškai prisitaikęs prie neįprastų augimo sąlygų. Jos puikiai jaučiasi pelkėse, rūgščiuose dirvožemiuose ir drėgnose vietose, kur kitoms augalų rūšims išgyventi būtų sunku. Toks prisitaikymas išlaikė spanguoles tvirtas ir atsparias įvairiems klimatams – nuo šaltųjų šiaurės iki vidutinio klimato juostos.
Nors daugeliui atrodo, kad spanguolės yra išskirtinai Baltijos regiono augalas, iš tiesų jos paplitusios. Europoje jos natūraliai auga Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Skandinavijoje ir Rusijos šiaurinėse dalyse. Šiaurės Amerikoje spanguolių rūšys dar įvairesnės – ten jos auga didžiuliais plotais ir jau šimtmečius yra svarbus vietinių bendruomenių maisto šaltinis.
Įdomu tai, kad būtent Šiaurės Amerikos spanguolių plantacijos išgarsino pasaulyje modernų spanguolių auginimo būdą – uogų rinkimą užliejimu. Kai plantacijos užtvindomos vandeniu, sunokusios spanguolės atsiskiria nuo krūmelių ir dėl savo viduje esančio oro tuščiavidurio audinio ima plūduriuoti paviršiuje. Taip jas lengviau ir greičiau surinkti. Nors Europoje šis metodas mažiau paplitęs, jis laikomas vienu efektyviausių komerciniuose ūkiuose.
Šiaurės karalienė
Šiaurės šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija ir Danija – turi ypatingą santykį su miško gėrybėmis, o spanguolės čia užima itin svarbią vietą. Šie regionai pasižymi atšiauriu klimatu, ilgomis žiemomis ir trumpu vasaros sezonu, todėl miško uogos yra ne tik delikatesas, bet ir tradicinė išlikimo dalis.
Suomijoje spanguolės yra kasdienis produktas, naudojamas tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Vienas žymiausių suomių garnyrų – saldžiarūgštė spanguolių tyrė, dažnai patiekiama su mėsos kukuliais, elniena ar net žuvimi. Ši tyrė nėra tokia saldi kaip lietuviški spanguolių padažai, todėl išsaugo natūralų uogų rūgštumą. Suomiai taip pat gamina spanguolių sultis, uogienes, želė, kepinius, o žiemai jas neretai tiesiog užšaldo.
Švedijoje spanguolės neatsiejamos nuo nacionalinio patiekalo – kotbular. Mėsos kukuliai jau tapo tarptautiniu simboliu. Ne veltui Švedijos koncernas „IKEA“ visame pasaulyje spanguolių uogienę pristatė kaip tradicinės švediškos virtuvės atributą. Skandinavijos virtuvėje spanguolės naudojamos kaip natūralus rūgštiklis troškiniuose, žvėrienos patiekaluose ir net kai kuriuose kepiniuose.
Norvegijoje tradiciniai šventiniai patiekalai taip pat neatsiejami nuo spanguolių. Čia mėgstamos ne tik uogienės ir padažai, bet ir džiovintos spanguolės. Jos dedamos į košes, duonos gaminius ir desertus. Kalnų regionuose, kur uogų rinkimo tradicijos ypač gilios, spanguolės dar ir šiandien laikomos vienu vertingiausių gamtos vitaminų šaltinių.
Visose Šiaurės šalyse spanguolės vertinamos dar ir dėl savo gebėjimo ilgai išsilaikyti be cukraus ar konservantų. Šviežios uogos laikomos šaltose patalpose, užšaldomos arba sumaišomos su vandeniu – taip jos išsilaiko visą žiemą ir tiekia natūralių vitaminų, kai šviežio augalinio maisto beveik nėra.
Spanguolės kitų šalių virtuvėse
Be Šiaurės šalių ir Baltijos regiono, spanguolės plačiai naudojamos ir kitų tautų virtuvėse. Šiaurės Amerikos tradicijoje spanguolių padažas yra neatsiejama Padėkos dienos dalis. Šį paprotį iš pradžių suformavo vietinės gentys, kurios spanguoles naudojo kaip natūralų dažiklį, vaistą ir maistą, o vėliau tradiciją perėmė europiečių naujakuriai.
Lenkijoje spanguolės naudojamos prie žvėrienos patiekalų ir kaip natūrali priemonė peršalimo ligoms malšinti. Vokietijoje iš jų gaminami padažai prie paukštienos ir bulvinių blynų. Kanadoje populiarus spanguolių sirupas, derinamas su blynais, kruasanais ar net sūriais.
Modernioji gastronomija spanguoles atranda iš naujo. Šefai jas tapatina su sezonine, švaria ir natūralia virtuve. Jos puikiai dera su citrusais, obuoliais, kriaušėmis, medumi, riešutais ir įvairaus tipo sūriais – nuo minkštų iki brandintų.
Ypatinga uoga
Spanguolės priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai ir yra artimos mėlynėms, bruknėms bei viržiams. Tai žemas, nedidelis visžalis krūmokšnis su tamsiai žaliais lapeliais ir ryškiomis uogomis. Spanguolių žiedai balti arba švelniai rožiniai.
Įdomus faktas: spanguolės turi oro pripildytų ertmių, todėl nuskintos gali plūduriuoti. Ši savybė puikiai išnaudojama jas renkant Šiaurės Amerikoje. Tai taip pat paaiškina, kodėl šviežios spanguolės, įmestos į vandenį, nenuskęsta.
Pelkinės spanguolės, augančios Lietuvoje, yra mažesnės ir rūgštesnės nei kai kuriose kitose šalyse auginamos stambiauogės amerikietiškos spanguolės. Pastarosios dažnai sutinkamos prekybos centruose – jos tinkamos desertams ir padažams, bet lietuviškos spanguolės garsėja ryškesniu aromatu ir intensyvesniu skoniu.
Nauda sveikatai
Spanguolės vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl išskirtinių maistinių savybių. Tai tikras natūralių antioksidantų lobynas, padedantis organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinti uždegiminius procesus.
Uogose gausu vitamino C, mangano, skaidulų ir bioaktyvių junginių, tokių kaip proantocianidai. Tyrimai rodo, kad spanguolių produktai gali padėti mažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką.
Taip pat manoma, kad spanguolės gali prisidėti prie širdies sveikatos, nes padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį, palaikyti kraujagyslių elastingumą ir reguliuoti kraujospūdį. Jos gerina virškinimą, stiprina imunitetą, o žiemą yra ypač vertingas natūralių vitaminų šaltinis.
Nuo desertų iki troškinių
Spanguolės yra nepaprastai universalios. Jos puikiai tinka tiek saldiems patiekalams, tiek mėsos ar paukštienos garnyrams. Tradiciniai spanguolių kisieliai, uogienės ir sultys šaltuoju metų laiku praskaidrina stalą ryškiai raudona spalva ir gaiviu skoniu.
Tačiau šiuolaikinė virtuvė spanguoles įtraukia ir į daug įvairesnius patiekalus. Jos puikiai dera su kalakutiena, kiauliena, sūriu, riešutais. Iš spanguolių galima gaminti padažus salotoms, marinatus, gaiviuosius gėrimus ir netgi kokteilius.
Visame pasaulyje populiarėjant sveikesnei mitybai ir tvarumui, spanguolės tampa viena iš tų uogų, kurios natūraliai puikiai atitinka šiuolaikinius poreikius. Tai mažai perdirbama, lengvai konservuojama, maistinga ir skani uoga, galinti tapti ir modernios virtuvės akcentu, ir nostalgija kvepiančia tradicija.
INFOBOX
Kaip laikyti spanguoles žiemą, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios
Spanguolės – vienos ilgiausiai išsilaikančių uogų, tačiau tinkamas laikymas gali dar labiau prailginti jų šviežumą ir išsaugoti maistines savybes. Šios uogos natūraliai turi rūgšties ir antioksidantų, kurie veikia kaip natūralūs konservantai, todėl prižiūrint tinkamai, jos gali išlikti puikios būklės net kelis mėnesius. Štai keli efektyviausi būdai, kaip laikyti spanguoles žiemą.
Šaldytuve
Šviežios spanguolės šaldytuve gali išsilaikyti 1–2 mėnesius. Svarbu jas laikyti:
- neplautas (plauti tik prieš vartojimą);
- perforuotame maišelyje ar talpoje su oro cirkuliacija;
- ne per arti kitų vaisių, skleidžiančių etileną (pvz., obuolių, kriaušių), nes jis spartina gedimą.
Šaldiklyje
Užšaldymas – patikimiausias būdas išlaikyti spanguoles iki pat pavasario. Taip jos gali stovėti 8–12 mėnesių ir išlaikyti beveik visas naudingas savybes. Svarbu uogas:
- išskleisti ant kepimo skardos vienu sluoksniu;
- užšaldyti atskirai, kad nesuliptų ir išliktų birios;
- sudėti į sandarų maišelį arba indą su užsegimu ir laikyti šaldiklyje.
Vandenyje (tradicinis būdas)
Tai senovinis, bet labai efektyvus būdas, kuris ypač mėgstamas Šiaurės šalyse ir kai kuriose Lietuvos vietovėse. Patartina švarias, nenuplautas spanguoles:
- sudėti į stiklainį arba emaliuotą indą;
- užpilti virintu ir visiškai atvėsintu vandeniu;
- uždengti, bet ne visiškai hermetiškai;
- laikyti vėsioje vietoje (rūsyje, sandėliuke, balkone žiemą).
Šitaip laikomos spanguolės gali išlikti šviežios 4–6 mėnesius. Vanduo turėtų būti pakeičiamas kas 1–2 mėnesius.
Džiovinimas
Džiovintos spanguolės gali išsilaikyti metus ar ilgiau. Nors jos tampa saldesnės ir labiau koncentruotos, toks būdas puikiai tinka kepiniams, košėms, mišrainėms.
Galima džiovinti:
- orkaitėje žemoje temperatūroje (50–70 °C);
- elektriniame džiovyklėje;
- natūraliai, kambaryje esant gerai ventiliacijai.
Rūsyje dėžėse
Jeigu turite rūsį ar kitą natūraliai vėsią patalpą, spanguoles galima laikyti panašiai kaip obuolius:
- suberti į plokščias medines ar kartonines dėžes;
- paskleisti vienu sluoksniu;
- periodiškai perrinkti ir pašalinti apkartusias uogas.
Tokiu būdu spanguolės išsilaikys 2–3 mėnesius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
