Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Kodėl cholesterolis kaupiasi ant ląstelių membranų?
Pirmiausia, pašnekovė papasakojo apie tai, kokia yra cholesterolio funkcija organizme. Pasak jos, ši medžiaga reikalinga normaliai organizmo veiklai.
Vis tik cholesterolio kiekio didėjimas yra laikomas problema, tad specialistė paaiškino, kada cholesterolio kiekio padidėjimas gali tapti pavojingas.
„Cholesterolis netirpsta vandenyje, todėl jo pernešimui organizme reikalingos medžiagos – lipoproteinai. Už cholesterolio gabenimą iš kepenų į ląsteles yra atsakingi mažo tankio lipoproteinai (MTL).
Šio proceso metu cholesterolis patenka į ląstelių membranas, suteikia joms vientisumą ir stabilumą, dalyvauja lytinių ir antinksčių hormonų sintezėje.
Didėjant MTL koncentracijai kraujyje, o ląstelėms nebespėjant įsisavinti cholesterolio, jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse. Tai lemia uždegiminių procesų atsiradimą, todėl MTL dar vadinamas bloguoju cholesteroliu“, – išsamiai paaiškino ji.
D. Zalagaitytė pridūrė, kad taip pat reikšmingą vaidmenį atlieka didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jų funkcija yra priešinga negu MTL ir jie surenka cholesterolį iš audinių bei neša atgal į kepenis.
„Čia cholesterolis yra perdirbamas ir šalinamas. Dėl šios funkcijos DTL vadinamas geruoju cholesteroliu“, – atskleidė ji.
Padidėjusio cholesterolio lygio ženklai ir sukeliamos problemos
Pasiteiravus vaistininkės, ar yra ženklų, rodančių, kad cholesterolio lygis padidėjęs, ji pasakojo, kad yra.
Vis tik pašnekovė pridūrė, kad jie pasirodo labai retai, tad cholesterolio lygio nustatymui visada rekomenduojama pasidaryti tyrimus.
„Labai retai, tačiau cholesterolio padidėjimą kartais išduoda aplink akis ar alkūnes matomos gelsvos riebalų sankaupos.
Vis dėlto, dažniausiai šie simptomai niekada nepasireiškia. Kadangi klinikinių požymių nejaučiame, tikslingiausias cholesterolio nustatymo būdas yra lipidograma, kuri parodo bendrojo, blogojo ir gerojo cholesterolio lygius.
Profilaktiniam cholesterolio tyrimo atlikimui įtakos turi rizikos veiksniai – genetinis polinkis (atvejai šeimoje), rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai“, – paaiškino vaistininkė.
Pasiteiravus, kokių bėdų organizmui kelia padidėjusi cholesterolio koncentracija, D. Zalagaitytė įvardijo kelias pagrindines problemas.
Anot jos, ilgą laiką nesirūpinant cholesterolio kiekiu kraujyje, galima susidurti netgi su tokiomis bėdomis kaip miokardo infarktas ar insultas.
„Cholesterolio sankaupos kraujagyslėse skatina aterosklerozinių plokštelių susiformavimą – laikui bėgant, kraujagyslių spindis mažėja, kraujotaka lėtėja, galimos įvairios kardiovaskulinės komplikacijos: miokardo infarktas, insultas, periferinių arterijų sutrikimai, pasireiškiantys galūnių skausmu, tirpimu“, – įspėjo ji.
Cholesterolio lygį didinantys ir mažinantys maisto produktai
Paskutinis aspektas, kuris buvo aptartas pokalbio metu – mityba. D. Zalagaitytė pasakojo, kad šio veiksnio reikšmė yra nenuginčijama siekiant kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Iš pradžių ji papasakojo apie maisto produktus, kurie reikšmingai prisideda prie cholesterolio lygio didėjimo.
D. Zalagaitytės įvardinti cholesterolio lygį didinantys produktai yra:
- sočiąsias riebalų rūgštis kaupiantys maisto produktai: riebi mėsa, pavyzdžiui, kiauliena ar paukštienos odelės;
- pieno produktai: sūris, grietinė, sviestas;
- transriebalų turintys arba perdirbti maisto produktai: pyragai, tortai, picos, mėsainiai, gruzdintos bulvytės.
Vėliau pašnekovė prabilo apie maisto produktus, kurie gali padėti sunormalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Ji pasidalijo keliais iš jų, kurie gali turėti reikšmingos naudos organizmui ir gerai savijautai.
„Cholesterolio reguliavimui naudingi skaidulų turintys produktai, ypač – ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai. Virsdamos geline mase, tirpios skaidulos suriša tulžies rūgštis. Naujai jų gamybai reikalingas cholesterolis, todėl tokiu būdu mažinamas perteklinis jo kiekis kraujyje.
Norint padidinti gerojo (DTL) cholesterolio koncentraciją kraujyje, patariama rinktis mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų turinčius produktus – avokadus, migdolus, linų sėklas, alyvuogių aliejų.
Taip pat į dienos mitybos planą verta įtraukti antioksidantus kaupiančias uogas – mėlynes, braškes, avietes bei vynuoges, kuriose esantis resveratrolis reguliuoja cholesterolio apykaitą“, – patarė ji.
Ji taip pat patarė dėmesį skirti ne tik mitybai, bet ir aktyviam gyvenimo būdui, o fizinei veiklai skirti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną 5 dienas per savaitę.
„Papildomai cholesterolio kontrolei, prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku, galima rinktis maisto papildus su Omega-3 rūgštimis ar monakolinu K“, – patarė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
