uogos

Uogininkai skaičiuoja vasaros derlių, vieniems širdį skauda, kiti džiaugiasi kaip niekada. Štai šilauogių turėjo vos vienas kitas Lietuvos ūkininkas. Avietės užderėjo gausiai, bet pradėjusias sirpti – užklupo audra ir suplakė uogas. O štai vyšnių ir serbentų augintojai trina rankomis – uogos užaugo, sunoko, o ir paukščiai jų nenulesė. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškai pasipuošia ne tik grybais, bet ir akį traukiančiomis spalvingomis uogomis bei vaisiais. Specialistai įspėja, kad dalis jų, nors atrodo viliojančiai, žmogui gali būti nuodingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ryškiai raudonos, oranžinės ar juodos uogos miške neretai atrodo lyg valgomos, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga.

Nereikia kasdien laistyti, gerai pakenčia šalčius ir greitai plečiasi, o rudenį gausiai apsipila oranžinėmis uogomis – šis augalas turėtų atsidurti sode. Žinoma, kalbama apie šaltalankį. Jis suderina ne tik dekoratyvią išvaizdą ir itin paprastą priežiūrą, bet ir didelę naudą sveikatai. Paprastasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) išsiskiria sidabriškai žaliais, siaurais lapais ir oranžinėmis uogomis, kurios rudenį tankiai padengia jo šakas.

Vasara Lietuvoje neįsivaizduojama be pakelėse, miestų aikštėse ir turgavietėse raudonuojančių braškių, kvepiančių trešnių, pomidorų, agurkėlių, arbūzų ir kitų vasaros gėrybių. Tačiau netrunka pasigirsti ir pirkėjų atsiliepimų viešojoje erdvėje, kur dalijamasi geriausiais prekybos taškais ir tais, kuriuos geriau apeiti dėl nekokybiškos produkcijos.

Rugpjūtis avietėms – ne sezono pabaiga, o pasiruošimo kitų metų derliui pradžia. Nuskynus uogas, krūmai formuoja žiedinius pumpurus, augina stiprius ūglius ir ruošiasi žiemai. Įprastų vasarinių aviečių krūmuose po derliaus nuėmimo reikia išpjauti visus dvejų metų stiebus, kurie jau davė uogų. Jie daugiau nebederės, tačiau ir toliau naudos maisto medžiagas, be to, gali tapti kenkėjų žiemojimo vieta. Tokius ūglius išpjaukite prie pat žemės, nepalikdami kelmelių.

Miškuose gausiai dera miško gėrybės. Nerinkite ir neragaukite uogų, kurių nepažįstate. Dažna jų atrodo gardžiai, bet yra nuodinga.   Apie tai skelbia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir dalijasi sąrašu Lietuvoje aptinkamų nuodingų uogų. Nuodingos mūsų miškų uogos Štai nuodingos mūsų miškų uogos: Žalčialunkis – brandina ryškiai raudonas uogas. Uogos gali būti mirtinai pavojingos.

Vasaros pabaigoje, kai dar galima mėgautis šviežiomis mėlynėmis ir šilauogėmis, verta prisiminti, kuo šios uogos naudingos organizmui ir kam jas reikėtų valgyti saikingai. Jose gausu vitaminų, skaidulų ir vertingų augalinių junginių, galinčių prisidėti prie širdies, kraujagyslių bei akių sveikatos, tačiau vien uogos sveikatos problemų neišsprendžia.

Aronijos daugelį metų buvo mažiau vertinamos nei populiaresnės ir egzotiškesnės uogos, tačiau šiandien jos vėl sulaukia dėmesio. Tyrimai rodo, kad tarp uogų jos yra vienas geriausių polifenolių šaltinių. Analizių rezultatai taip pat leidžia manyti, kad aronijoje esančios medžiagos gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Gausėjant grybų ir uogų miškuose, vis daugiau gyventojų leidžiasi ieškoti miško gėrybių. Tęsiantis reidams „Poilsiauk atsakingai“, Aplinkos apsaugos departamentas primena svarbiausias grybavimo ir uogavimo taisykles. Miško gėrybių rinkimo reikalavimai Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.

Praėjusią savaitę ūkininkai pradėjo kūlimus. Grūdininkai kol kas visai patenkinti grūdų būkle ir nekalba apie menką derlių, tačiau visai kitokiomis nuotaikos gyvena vaisių ir uogų augintojai, kurių derlių itin paveikė žiema. Rezultatas – iššalę ištisi sodai.

Auginant vaismedžius ir vaiskrūmius, visada su nekantrumu laukiamas derlius – prisirpusios uogos. Tačiau dažnai nespėjus pasidžiaugti sulaukiama ir nekviestų svečių, pavyzdžiui, varnėnų, zylių, strazdų, kurie kėsinasi uogas sulesti. Norint išsaugoti derlių, reikia ruoštis iš anksto, nes uogoms pradėjus rausti paukščiai nelaukia ir kimba į darbą.  Trumpai apie priemones paukščiams atbaidyti Tinklai.

Jei norite mitybą praturtinti širdžiai naudingais produktais, puikus pasirinkimas būtų žalialapės daržovės, riešutai, ankštinės kultūros, lašiša ir uogos. Būtent vieną jų kardiologai išskiria kaip pačią naudingiausią širdžiai. Nors visos valgomos uogos yra naudingos sveikatai, kardiologai išskiria vieną rūšį, kuri, jų teigimu, širdžiai gali būti ypač naudinga, rašo aol.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kitos, net ir visiškai prinokusios, taip ir lieka baltos.

Miške surinktos žemuogės daugeliui asocijuojasi su vasara, gamta ir natūralumu. Tačiau nors nemažai žmonių jas valgo vos nuskynę, maisto saugos specialistai perspėja – prieš valgant šias uogas reikėtų nuplauti. Šis paprastas įprotis gali padėti išvengti sąlyčio su kenksmingais mikroorganizmais ir kitais plika akimi nematomais teršalais, rašo fakt.pl.

Prasidėjęs mėlynių sezonas miškuose jau džiugina uogautojus. Jie ant prekystalių atnešę litrą miško mėlynių prašo 10–12 eurų. Tiesa, uogautojai nežada, kad mėlynės labai pigs. Esą šių uogų šiemet miškuose nėra daug, mat dėl alinusių karščių jos smulkios, todėl jas rinkti labai sunku.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Žaliojoje girioje, netoli Panevėžio, pavyko aptikti gražų mėlynių plotelį. Tiesa, matyti, kad prinokusių uogų nėra daug.

Šiuo metu ant medžių prisirpusios vyšnios ir trešnės į sodą atskristi masina varnėnus. Jie – tikri šių uogų mylėtojai, kurie apskabo medelius ir nepalieka derliaus gyventojams. Dalijamės su jumis būdais apsaugoti uogas nuo varnėnų. Šia tema naujienų portalui tv3.lt pakomentavo gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad uogas nulesantys varnėnai – kiekvienų metų bėda.

Pamažu įsibėgėjant šviežių uogų sezonui, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse jau pasirodė sausmedžio uogos – vienos vertingiausių, neretai „supermaistu“ vadinamų uogų. Jų augintojai pastebi, kad nemaža dalis lietuvių šių uogų vis dar nėra atradę, todėl skatina jas paragauti ir išbandyti kelis itin paprastus receptus.

Vasarą daugelis iš miestų pabėga į gamtą ir mėgaujasi pasivaikščiojimais pievose ar miškuose, skanauja uogas, renka vaistažoles arbatoms, stovyklauja, rengia piknikus ar paprasčiausiai ilsisi. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, vasarojant Lietuvos gamtoje pacientai dažniausiai susimąsto apie uodų, erkių ar bičių įkandimus, tačiau retas pagalvoja apie susidūrimą su nuodingais augalais, kurių šalyje taip pat yra nemažai.

Trešnės – vienas mėgstamiausių vasaros skanėstų, tačiau baltos kirmėlės uogų viduje gali akimirksniu sugadinti apetitą. Iš kur jos atsiranda ir kaip jų išvengti? Specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį perkant trešnes, kad namo parsineštumėte sveikas, skanias ir nuo kenkėjų apsaugotas uogas. Baltos kirmėlės trešnėse – dažna problema, galinti atbaidyti net didžiausius šių uogų mėgėjus.

Dzūkijos miškuose jau pasirodė kvapniosios voveraitės, arba dzūkiškai – lepeškos. Tiesa, grybai dar smulkūs. Grybautojai sako, kad reikia geros lietingos savaitės, jog lepeškas būtų galima rinkti krepšiais ir net pardavimui. Kartų džiugina ir uogos, prekybininkai atskleidė, kiek šiemet už jas teks mokėti. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 žiniose. Grybautojų ir uogautojų akis bei gomurį džiugina ne tik grybai, bet ir pirmosios žemuogės.

Pirmosios lietuviškos braškės jau pasirodė prekyboje, tačiau vasaros skonis kol kas kainuoja brangiai – už kilogramą prašoma iki 20 eurų. Vis dėlto augintojai ramina: uogų daugėjant laukuose, kainos turėtų kristi, o šiųmetis sezonas žada geresnį derlių nei pernai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.

Avietės – vienos mėgstamiausių vasaros uogų, kurios neretai ant stalo atsiduria tiesiai iš daržo, sodo ar turgaus. Daugelis žmonių mano, kad jų plauti nebūtina, ypač jei jos užaugintos nuosavame ūkyje, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir iš pažiūros švarios uogos gali slėpti įvairius nešvarumus. Dėl itin trapios struktūros kyla nemažai abejonių dėl aviečių plovimo.

Aplink pliaupė, lijo, lašnojo, o Alytuje šeštadienio rytą švietė saulė. Po liepomis išsirovęs baravyką paąžuolį, nudrožiau tiesiai į Jazminų turgų. Iš uogautojos reklamai gavęs stiklinaitę žemuogių, su vasaros gėrybėmis iškart prisistatau ir AlytusPlius skaitytojams.

Pirkdami braškes dažniausiai pirmiausia vertiname jų išvaizdą. Daugelis mano, kad didelės, ryškiai raudonos uogos turėtų būti pačios skaniausios, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į vieną detalę, kurią dauguma pirkėjų tiesiog ignoruoja. Kalbama apie smulkius taškelius ant braškės paviršiaus – sėklas, kurios gali apie uogos prinokimą pasakyti kur kas daugiau nei jo dydis ar daili išvaizda, rašoma fakt.pl.

Šviežio derliaus trešnės jau atkeliavo į parduotuvių lentynas. Trešnės – vienos tų uogų, be kurių neįsivaizduojamas šiltasis sezonas. Nors trešnes dažniausiai valgome kaip sveiką ir skanų užkandį – jomis pagardinti galima ir kitus patiekalus: desertus, salotas, gaminti įvairiausius padažus. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vos parduotuvėse pasirodžius trešnės ilgai neužsibūna.

Norint, kad avietės gausiai derėtų, šiuo metu jas reikia tinkamai prižiūrėti. Nuo pat pavasario jomis reikia pradėti rūpintis. Aviečių krūmai nėra reiklūs, tačiau gausaus derliaus sulauksite tik tada, jei joms nieko netrūks! Trąšų naudojimas Pagrindiniai aviečių krūmų poreikiai – tinkamas dirvožemio pH, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, pakankamai šviesos ir daug vandens. Kadangi aviečių šaknys yra negilios, išsidėsčiusios horizontaliai po žeme, jas galima pažeisti neatsargiai kasant.

Pagerinti braškių derlių padės paprastas, bet itin veiksmingas būdas – boro rūgšties naudojimas. Patyrę sodininkai šį mikroelementą laiko nepakeičiamu pagalbininku, norint džiaugtis didelėmis ir saldžiomis uogomis. Boras vaidina kritinį vaidmenį augalo dauginimosi funkcijai.

Agrastai – ne vieno nepelnytai pamiršta, bet pamažu savo populiarumą atgaunanti uoga, vis dažniau auginama lietuvių soduose. Norintiems auginti šias uogas ir sulaukti gero derliaus, selekcininkas Adomas Ryliškis dalijasi naudingais agrastų auginimo patarimais. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ laidos konsultantas, ūkininkas, medelyno savininkas A. Ryliškis papasakojo, kokia žemė tinkama agrastams, atsakė, ar reikia juos tręšti ir dalijosi dar daugiau naudingų patarimų.

Nors daugelis lietuvių dažniau augina avietes, soduose savo vietą turėtų rasti ir gervuogės – didelės ir skanios uogos pakerės visus. Patarimais, kaip auginti naujos kartos kultūrines gervuoges, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ dalijosi ūkininkas Gediminas Cijūnaitis. Gervuogių derlius pirmiausia priklausys nuo to, kaip jas tręšite ir ar laiku nupurkšite nuo grybinių ligų – šios gervuogės yra labai joms jautrios.

Sausmedžio uogos – išskirtinėmis sveikatai naudingomis savybėmis pasižymintis maistas. Nors Lenkija yra viena iš šių uogų auginimo lyderių, jos vis dar retai atsiduria ant mūsų stalo. Kuo naudingos šios uogos? Tai tikras gamtos lobis, kuris pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Nors auginama plačiu mastu, kasdienėje mityboje ji vis dar nėra dažnas pasirinkimas.

Savo kiemuose ir soduose dažnai auginame tai, kas jau gerai žinoma, tačiau vieno augalo daugelis dar neatradęs, o veltui – mokslų daktaras Algirdas Amšiejus papasakojo, kodėl verta pasisodinti geltonžiedžių sedulų. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantas, mokslų daktaras pasidalijo savo patirtimi auginant sedulas, pasakojo, ką iš jų galima gaminti, papasakojo apie kelias ukrainietiškas veisles ir patarė, kaip lengvai surinkti sedulų uogas.

Raugerškiai, liaudyje geriau žinomi kaip barbarisai, ne tik puošia sodą, žavi gražiais žiedais ir ryškiaspalvėmis uogomis – jų gydomosios savybės žinomos liaudies medicinoje. Panaudojama ir jų mediena, uogomis dažomi audiniai bei odos dirbiniai. Nekaprizingi augalai Šiais nereikliais augalais galima paįvairinti želdynų spalvų gamą ar pasodinti jų gyvatvorę. Norint, kad sodas rudenį neatrodytų per daug monotoniškas ar nuobodus, patartina auginti raugerškių.

„Skruzdėlės ūkio“ įkūrėja Jūratė Medutienė sugalvojo, kaip vaikams „sumaitinti“ daugiau natūralių vitaminų – pradėjo gaminti įvairiausių uogų vieno kąsnio suktinukus. Mama juokauja, kad net mažiausiai vaikų mėgstamos uogos, pavyzdžiui, šaltalankiai, virtę skanėstais tampa vienais mėgstamiausių. Panevėžietė atskleidžia, kaip sveikus uogų ir vaisių užkandukus galima pasigaminti patiems – net ir žiemą. „Uogos turi būti arba šviežios, arba atitirpintos, jeigu buvo šaldytos“, – kalba moteris.

Visą rudenį, kol dar nebuvo apsnigta, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose buvo galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Ūkininkas Ramūnas Valantinas iš Radviliškio rajono sugalvojo kaip net iki viduržiemio mėgautis šviežutėlėmis uogomis. Avietes jis pasodino šiltnamyje, o kaip tik dabar pats jų derėjimo metas. Ūkininkas kiekvieną savaitę skina po keliasdešimt kilogramų aviečių. Beje, šiltnamio augintojas net nešildo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Mažoji pagalbininkė Rūtelė tėčiui noriai padeda skinti avietes. Trimetė darbštuolė vis paskanaudama spėriai pildo savo indelį prisirpusių uogų.

Šviežiai nuskintų braškių saldumas – vienas geriausių pavasario ženklų, kuriuo galite mėgautis bet kuriuo metų laiku. Tinkamomis sąlygomis šių aromatinių uogų krūmus nesunkiai užsiauginsite ant savo palangės. Patyrę sodininkai dalinasi žingsnis po žingsnio planu, kaip tai padaryti. Tinkamiausios braškių veislės auginimui namuose Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą braškių veislę. Kambaryje geriausiai auga remontantinės alpinės braškės.

Yra legenda, pasakojanti apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva tyčia įkando kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) yra Vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos. Kada rinkti? Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos.

Visiems uogakrūmiams reikalingas kasmetinis sanitarinis ir formuojantis genėjimas. Tai gerina jų ventiliaciją ir apšvietimą, didina derlingumą, mažina ligų ir kenkėjų antpuolio tikimybę, o mums gerokai palengvina uogų skynimą.  Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams.

Šiųmečiai orai sujaukė ir visiškai nereiklių putinų derlių. Nors šie vaistiniai krūmai auga įvairomis sąlygomis, šiemet jie sunokino gerokai mažiau uogų. Jų mažiau ir ant natūraliai augančių krūmų ir verslininkų plantacijose, tačiau be naudingų produktų klientai esą tikrai neliks. Putinų naudą žinančiųjų neatbaido nei specifinis jų kvapas, nei karstelėjęs skonis. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Putinų plantaciją pakaunėje puoselėjantys verslininkai skuba skinti derlių.

Reguliarus vynuogių vartojimas maistui gali būti naudingas sveikatai tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu požiūriu. Apie tai leidiniui Parade papasakojo dietologai. Be to, kai kuriuos privalumus pajusite beveik iš karto, kai įtrauksite vynuoges į savo mitybą. „Vynuogių vartojimas padeda palaikyti vandens balansą, nes jos daugiausia sudarytos iš vandens ir turi elektrolitų, pavyzdžiui, kalio“, – sako dietologė Michelle Wong. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Vilniuje du mažamečiai apsinuodijo ir pateko į ligoninę, paragavę nekaltai atrodančių, raudonuosius serbentus primenančių kukmedžio sėklų. Medikai perspėja – kukmedžio sėklos ypač nuodingos, o iki mirtinos dozės vaikui gali pakakti vos dviejų uogų. O jų paragavę vaikai pradeda vemti, gali sutrikti širdies ritmas ar net ištikti staigi mirtis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, šiemet tai jau antras atvejis, kai į medikų rankas patenka vaikai, apsinuodiję šiuo augalu.

Daugelis įpratę sodinimo darbais užsiimti pavasarį, tačiau šilauoges galima sodinti ir rudenį. Svarbu atminti, kad tinkamas augalo pasodinimas gali lemti uogų kiekį vasaros metu. Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka. Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Gerai žinoma ir nuomonės formuotojų dažnai reklamuojama neva šviežiais vaisiais, uogomis, daržovėmis ir kitais sveikuoliškais produktais prekiaujanti parduotuvė „400 g“ (valdoma bendrovės „Donifruitas“) apgaudinėja ne tik darbuotojus, bet ir klientus. Tą oficialiai patvirtina valstybės institucijos, nors vadovas ir neigia.

Kad braškės kitais metais duotų ankstyvą ir gausų derlių, jas reikia laiku ir teisingai pasodinti rudenį. Kokie yra sodinimo būdai? Ruduo laikomas optimaliausiu laiku braškių sodinimui. Būtent šiuo laikotarpiu sodinukai gerai įsišaknija, rečiau serga ir jau pavasarį džiugina savininkus gausiu derliumi. Tačiau, kad viskas pavyktų, reikia laikytis terminų ir tinkamai paruošti lysves.

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai įspėja, kad valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles – draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis. Spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, „rūgščiame“ dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Šių vietovių apsauga yra svarbi, nes pelkės ne tik saugo retas rūšis, bet ir palaiko ekosistemų pusiausvyrą, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Alytiškis senjoras gali būti drąsiai tituluojamas Lietuvos vynuogių karaliumi. Jau trejus metus vyras augina daugiau nei 60 vynuogių veislių. Nuo ryto iki vėlumos vynuogyne plušantis vyras uogomis neprekiauja, tik pats su šeima mėgaujasi, o ir svečius vaišina. Apie savo vos ketvirtus metus skaičiuojančio vynuogyno anksčiausiai sunokusias vynuoges pasakoja ir duoda paskanauti alytiškis Anatolijus.