Pasak šeimos gydytojo Irmanto Aleksos, itin svarbu atpažinti ankstyvuosius simptomus, nes tik laiku pradėjus gydymą galima sulėtinti ligos progresą ir užtikrinti geresnę sergančiojo gyvenimo kokybę.
Gydytojas pabrėžia, kad nors visiškai sustabdyti demencijos kol kas neįmanoma, tinkama priežiūra ir artimųjų pagalba gali padaryti didžiulį skirtumą.
Pirmieji signalai – ne tik padidėjęs užmaršumas
Anot gydytojo, dažniausiai ankstyvieji demencijos požymiai pasireiškia trumpalaikės atminties sutrikimais. Žmogus ima pamiršti, kur padėjo akinius, kur paliko raktus, nepamena, ar nukėlė puodą nuo viryklės.
Vis dėlto vien tik užmaršumu viskas neapsiriboja.
Pasak gydytojo, svarbūs ir elgesio pokyčiai – žmogus gali pradėti kartoti tam tikrus dalykus keletą kartų, įtarinėti aplinkinius nebūtais dalykais, greitai keisti nuotaiką be aiškios priežasties. Ypač dažnai pasitaiko atvejų, kad sergantysis ima darytis daug piktesnis, irzlesnis, nei buvo anksčiau.
„Tokie pokyčiai turėtų kelti įtarimą, kad tai gali būti pirmieji demencijos simptomai“, – sako I. Aleksa.
Kaip atskirti nuo įprasto senėjimo?
Dažnai artimieji klausia, kaip suprasti, ar tai – paprastas amžiaus nulemtas užmaršumas, ar rimtesnės ligos pradžia. Gydytojas pabrėžia, kad galutinai nustatyti gali tik specialistai: šeimos gydytojas, gydytojas geriatras, neurologas ar psichiatras.
Diagnozei patvirtinti naudojami standartizuoti testai. Vienas jų – laikrodžio piešimo testas.
Pacientas paprašomas nupiešti laikrodį su visomis valandomis ir tuomet pažymėti jame tam tikrą laiką. Žmonės, sergantys demencija, dažnai nebesugeba atlikti šios užduoties, nes laikrodžio suvokimas reikalauja aukštesnių kognityvinių gebėjimų, kurie šiai ligai prasidėjus nyksta pirmieji.
Pasak gydytojo, dažniausiai demencija diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms. Tačiau kai kuriais atvejais liga gali pasireikšti ir žymiai anksčiau – 40–50 metų amžiaus.
Ar galima sustabdyti?
„Visiškai sustabdyti šios ligos, deja, nepavyks, tačiau galima ją šiek tiek pristabdyti“, – aiškina gydytojas.
Pradžioje, pasak gydytojo, svarbiausia nustatyti, kokios kilmės yra demencija. Jei ji kraujagyslinė – visų pirmiausia turi būti gydomos paciento turimos kraujagyslių ligos.
Tačiau, jei diagnozuojamas Alzheimerio ligos tipas, jokių vaistų nėra. Tokiu atveju galima tik stengtis šiek tiek sulėtinti ligos progresavimą.
Artimųjų pagalba – būtina
Pasak gydytojo, vienas svarbiausių aspektų – šeimos narių supratimas ir palaikymas sergančiajam.
„Labai padeda kažkoks žmogaus įveiklinimas – reikėtų skatinti žmogų patį atlikti kasdienes užduotis, padėti jam susigaudyti palikinėjant namuose lapelius su priminimais ir užrašais, padėti kitomis pagalbinėmis priemonėmis“, – sako I. Aleksa.
Vis dėlto, galiausiai ateina momentas, kai žmogus nebesugeba savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokiais atvejais gydytojas rekomenduoja svarstyti galimybę jį perkelti į ilgalaikės priežiūros įstaigą, kur būtų užtikrinta profesionali pagalba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
