Pietūs Vilniaus restorane kaip reikiant nustebino porą: sulaukus mėsainio juokas išgaravo

Tinklaraštininkas „Riebus katinas“ jau keletą metų lankosi įvairiausiose Lietuvos maitinimo įstaigose bei vertina ne tik patiekiamą maistą, bet ir kuriamą atmosferą. Jo apžvalgų laukia tūkstančiai tautiečių. Šį kartą jis lankėsi Vilniaus restorane „Houdini“ ir liko nustebintas.

34

„Iki šios apžvalgos man buvo gėda prieš vilniečius ir sostinės svečius. Nepagalvokite – nevaikštau po Vilnių apskuręs ar susivėlęs. Ne, ne. Visada pasitempęs.

Bėda kita. Per keturis metus, kai rašau restoranų apžvalgas, Vilniuje nesugebėjau rasti vietos, kurią galėčiau rekomenduoti ne tik pietums, bet ir vakariniam pasisėdėjimui. Tad sulaukus skaitytojų paklausimų, tekdavo raudonuoti ir išsisukinėti. Bet po šios apžvalgos raudonis, kaip ir klausimas, ką galiu rekomenduoti Vilniuje, manęs nebekankins“, – rašo tinklaraštininkas.

(34 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tinklaraštininkas „Riebus katinas“ apsilankė Vilniuje esančiame „Houdini“ restorane

Dvelkė jaukumu

„Kadangi prieš kelias dienas mano rekomenduota maitinimo įstaiga Žemaitijoje mus nuvylė, šį kartą lankantis Vilniuje iniciatyvos ėmėsi Katinienė. Tad eidamas pagrindine Vilniaus gatve laukiau, kol Katinienė bakstelės į kokį restoranėlį, kuriame mes įsitaisysime pietų.

Ji bakstelėjo į įspūdingiausią ir didžiausią terasą. Prie įėjimo išsirikiavę bent septyni padavėjai ir prabangus restorano interjeras žadėjo man viena: ši Katinienės užgaida greičiausiai paplonins mano piniginę pora šimtinių.

Mintis įsitaisyti terasoje išgaravo, vos užsukome vidun. Dvelkte dvelkė jaukumu. Mes iš tų katinų, kuriems ne tik valgant, bet ir vakarojant norisi turėti kažkiek privatumo, o ne ramstytis alkūnėmis su kaimynais, sėdinčiais prie gretimų stalelių. Aišku, svarbūs ir baldai. Metams bėgant norisi komforto, tad mus vargiai įkalbėsite prisėsti ant palečių, imituojančių suolus. Tad peržiūrėkite interjero nuotraukas, akimis pamėtykite smiginio strėlytes, o aš skubu atsiversti meniu, nes, spėju, kainos sostinės širdyje turėtų būti pašėlusiai didelės.

Meniu nedidelis, vyrauja grilio patiekalai, o kainos – lyg pakelės užeigoje. Keista – matydamas tokį skoningą interjerą, tikėjausi, kad tai atsispindės ir kainose. Bet kaip klientą, mėgstantį degustuoti ne vieną, o po kelis patiekalus, toks piniginei draugiškas meniu net labai nudžiugino.

REKLAMA

Pasitaikęs kalbus padavėjas išsipasakojo kaip kunigui ne tik apie tai, kas skanu ir ko būtų verta paskanauti, bet ir apie tai, kad restoranas dirba tik kelias dienas, ir kad kiekvienas klientas jiems labai brangus. Pirma, ką tą minutę pagalvojau – kaip bus su tuo kliento brangumu, jei aš liksiu nusivylęs patiekalais, ir apie tai paskelbsiu visai Lietuvai? Kiek liks tos meilės mano personai?

Vienintelis minusas, kurio tądien nusipelnė mus aptarnavęs padavėjas, – dėl to, kad atnešęs gaivius citrusinius gėrimus, neįkalbėjo barmeno išduoti jų recepto. Esu ragavęs daugybės nealkoholinių gaivinančių gėrimų, bet šitie buvo kažkas tokio“, – rašo „Riebus katinas“.

Nustebino troškinio tirštumas

„Aštri sriuba ir šaltibarščiai – turbūt dažniausios sriubos, kurias ragaujame ir apie kurias rašau apžvalgose. Tad kalbėdamas apie jų sudedamąsias dalis, aš dažniausiai lyginu su tomis, kurias esu skanavęs ar asmeniškai gaminęs. Tad šį kartą sriubas lyginsiu su tomis, kurias pats gaminu.

Esu tirštų sriubų mėgėjas, bet „Houdini“ virėjai mane aplenkė „Čili“ sriubos tirštumu: joje šaukštas stovėtų. Tai labiau sotus troškinys nei sriuba. Tad jei kada čia užsuksite ir jos užsisakysite, neskubėkite užsakinėti kito patiekalo – tai padarykite tik suvalgę sriubą. Aš asmeniškai jos paskanavau tik kelis šaukštus, tik tiek, kad suprasčiau skonį ir sudedamąsias dalis, bet ir jų pakako nuraminti maisto laukiantį skrandį. Didelė kepurė sūrio, gausybė mėsos, pora riekelių skrudintos duonelės, ir jei visa tai suvalgysit, po sriubos garantuotai įsitaisysit pokaituko ant minkšto kampo.

Šaltibarščiams turėčiau pretenzijų dėl pateikimo – norėjosi bent mažyčio žiupsnelio smulkintų krapukų, plaukiojančių sriubos centre. Bet pažvelgęs į jų kainą meniu, savo pretenzijas privalau atšaukti. Šaltibarščius už 3€ Palangoje rasite tik valgykloje, ir juos jums iš didelio puodo į lėkštę, padėtą ant padėklo, pilstys teta, o užsiminę apie papuošimus krapais, gausite tuo pačiu samčiu į kaktą ir dar išklausysite paskaitą apie šaltibarščių kainas Palangoje. Tad Vilniaus centre tiršti šaltibarščiai už 3€ tiko mums ir be papuošimo.

REKLAMA

Midijas paskutiniu metu įtraukiau į degustuojamų patiekalų sąrašą ne tik dėl to, kad tai mano mėgstamos jūrų gėrybės, bet ir dėl to, kad jos sparčiai populiarėja tarp tautiečių. Tad prakutę ir pradedantys mėgėjai, užsisakę midijų su kokosų padažu, mėgausis ne tik pilnu indeliu midijų, bet ir gausiai jas semiančiu padažu. Trijų skrudintų duonos riekelių tikrai neužteks tam padažui sumirkyti“, – rašoma.

Labiausiai nustebino mėsainis

Juokingiausia buvo užsisakant BIG MAC burgerį. Padavėjas paaiškino, jog čia bandoma daryti burgerius, panašius į populiaraus tinklo „McDonald's“, bet sulaukus mėsainio, juokas išgaravo. Įspūdžiai jį išpakavus buvo tokie: toks jausmas, kad žiūriu į tradicinį „žiguliuką“, kuris išrieda pro langelį „McDonald'se“, bet jį prakandus, arba kitaip tariant – atidarius dureles ir pažvelgus į salono vidų, patenki į mersedesą. Išties jaučiasi kokybiška mėsa bei naminiai padažai, tad kartais pirminis įspūdis būna labai apgaulingas.

Manau, pritarsite Katinienei, jog galimybė pačiam pasirinkti garnyrą prie pagrindinių patiekalų yra didelis pliusas. Mums ne viename restorane teko įkalbinėti padavėjus bulves keisti kruopomis. O čia tiesiog sėdėjome ir rinkomės iš to, ką siūlė padavėjas. Kadangi pasitaikė išmanantis meniu, jo padedami galimas variacijas sudėliojome greičiau.

Suprantu, kad tokia garnyrų įvairovė turėtų siutinti virtuvėje dirbančius, bet mums, klientams, tai tik dar viena maloni detalė.

Tie, kurie dirbo virtuvėje ar bent valandą stebėjo dirbančius, pritars: daug lengviau prie penkių porcijų tų pačių šonkaulių sudėlioti gruzdintas bulvytes ir kopūstų salotas bei kokį pomidorų ar BBQ padažą, o ne analizuoti ir įvykdyti skirtingus užsakymus. Užuojauta virtuvėje dirbantiems, bet mes prie šonkaulių ir vilkešerio pasirinkome tai, ką norėjome patys. Katinienė džiaugėsi galėdama prie žuvies pasirinkti kruopų, o aš neatsisakiau galimybės pasimėgauti saldžiosiomis bulvytėmis.

REKLAMA

Valgydama vilkešerį Katinienė iš manęs sulaukė kelių tų pačių klausimų: ar yra kaulų? Aš mėgstu žuvį, bet ją visada valgau iki atrasto pirmojo kaulo. Šį kartą Katinienė jokių skundų neturėjo – nei kaulų rado, nei turėjo pretenzijų tam, kaip iškepta žuvis.

BBQ šonkauliai su „Jack Daniels“ viskio glazūra buvo tai, dėl ko verta atvažiuoti į Vilnių net iš Klaipėdos. Tiesa, mėgstantiems riebesnius šonkaulius, labiau primenančius šoninę su kaulais, teks nusivilti. Bet nors ir plona šonkaulių „pliauska“, ji neperkepta, o mėsa sultinga ir lengvai nusineria nuo kauliukų. Dviems šios porcijos neužteks, bet vienam apsivalgymas – garantuotas. Tiesa, viskio poskonis intensyvus, tad prieš sėsdami prie vairo galėtumėt ir prasipūsti į kokį alkotesterį.

Ir pabaigai – desertai. Nors man asmeniškai pats skaniausias desertas – silkė arba rūkyti lašiniai, kartkartėmis susigundau paskanauti kokio saldumyno.

Kadangi padavėjas užtikrino, jog desertus kepa vietoje ir tik klientui užsakius, atsisakyti ir nepaskanauti būtų tiesiog nuodėminga. Dar kelios minutės – ir ant mūsų stalo garuoja pora keptuvėlių su desertu ir pora puodelių kavos.

Pirmoji pastaba – dėl desertų papuošimo. Ne veltui liaudyje populiaru sakyti: lyg vyšnelė ant torto. Tad jei ant pyrago su vyšnomis būtų uždėta vyšnelė, o ant pyrago su obuoliais – kelios plonai atpjauto obuolio skiltelės, vaizdelis būtų kardinaliai kitoks. O dabar teko kone loterijoje sudalyvauti ir padavėjui, atnešusiam pyragus, ir mums: kur kuris pyragas?

Mėgstantiems trupininę tešlą, saldžias vyšnias ar obuoliukus su silpna rūgštele, ką tik iškepti ir spragsintys nuo grilio pyragėliai su kava turėtų patikti. Katinienė, mėgstanti saldesnius desertus, pirmą vietą skyrė vyšnių pyragui, o aš linkęs į mažesnio cukringumo skanėstus, tad savo pagyras skyriau obuolių pyragui.

Reziumuoju. „Houdini“ aš asmeniškai laikyčiau restorano ir pub'o samplaika. Gražus ir prabangus interjeras, būdingas restoranams, bei pub'ams būdingas meniu. Tai gera komanda, žadanti ne tik skanius ir nebrangius pietus, bet ir gerą aplinką vakarui praleisti.

REKLAMA

Vertinu visumą 5/5. Manau, Vilniaus centre panašios vietos reikėjo. Pažadu greitu metu čia vėl užsukti ir mėtant strėlytes į smiginį išbandyti vietinio barmeno kokteilius. Iš patirties pasakysiu: jei barmenas gamina puikius nealkoholinius kokteilius, tai gerų variacijų su šlakeliu alkoholio jis žino begales...“, – rašo „Riebus katinas“.

Šaltinis: „Riebus katinas“


Rašyti komentarą...
S
SENIS
2021-07-22 22:25:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Speju,kad tas riebus katinas-Uzkalnis,.....

Atsakyti
-1

R
Riebi ziurke
2021-07-23 05:19:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eiline zabigalabka meniu paprastas kaip kioske ar pakeles saslykines.
Atsakyti
-2

S
Saugirdas
2021-07-23 18:38:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
ChIlli buvo ne kaip sriuba,o kaip troškinys.Nuo kada chilli buvo sriuba?Tipo blogeris raso apie restoranus.Pradžioj pasidomėk,paskui rasyk.Prisiveisė visokių pseudo žinovų ir blogerių.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų