riebus katinas

99,9 % į valgyklas einančių žmonių jose tikisi nebrangiai, bet sočiai pavalgyti. O jau likęs 0,1 % valgyklose tikisi aptikti kažkokių įdomesnių poskonių, rašo tinklaraščio „Riebus Katinas“ autorius. Prisipažinsiu, jog į valgyklas eidamas priklausau tai didžiajai masei. Tad ir vertindamas valgyklas atsižvelgiu į tuos visiems aktualius kriterijus. Tad jūsų dėmesiui dar viena valgykla – „Pas Jolantą“, apie kurią pasakojimas turėtų patikti tiems, kas mėgsta aštresnius pojūčius.

Privalau jūsų visų atsiprašyti – nusidėjau. Ir jei ne mano antra pusė, tuo nusidėjėlio keliu būčiau dar kurį laiką ėjęs, rašoma Riebaus Katino tinklaraštyje. Ačiū mano mylimai Katinienei, kuri man priminė, kad esu visiškai apleidęs valgyklų temą, o stačia galva pasinėręs į greito maitinimo įstaigų ar restoranų testavimą. Suprask, vien kebabais ar „vieno šaukšto dydžio” kepsniais savo skaitytojų dėmesio ilgai neišlaikysi.

Tie kurie seka Riebaus katino puslapį, žino, kad Katinai retai gamina maistą namie, o mieliau laiką skirtą maisto gamybai leidžia ilsėdamiesi kokiame restorane. Žinoma būna dienų kada mes mėgaujamės maisto gamyba virtuvėje, bet yra diena, kurios metu mes jau daug metų laikomės tradicijos vakaroti restorane. Ir ta diena – vasario16 d. Gal kažkas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos nesureikšmina ir jiems tai tik dar vienas laisvadienis, bet man, tremtinio sūnui, tai labai svarbi šventė.

Apsilankęs „Belmonto“ komplekse šalia Vilniaus svečias pasijuto taip lyg virtuvė iš jo norėtų pasityčioti. Ir tokia mintis jam atėjo į galvą kai prieš save pamatė padavėjos patiektą plokštainį. Akivaizdžiai matėsi, kad plokštainis sudegęs. Tikrai virtuvėje virėjai jį atidavę nešti padavėjams į salę turėjo tai matyti. Spėju, kad kol neuždrėbė grietinės, vaizdelis buvo dar kraupesnis. Mintis po grietine paslėpti degėsį buvo nesėkminga.

„Sveiki, K. Petrausko g. 6, Kaunas, masiškai yra paplitę daugiabutyje tarakonai ir dar nežinia kokie gyviai. Daugiabučio namo pirmame aukšte yra įsikūrusios maisto parduotuvė ir kebabinė „MR.DONER“. Institucijos nereaguoja į susidariusią situaciją ir buto savininkė sėkmingai toliau kenkia gyventojams.

Ne taip seniai rašiau apie vieną maitinimo įstaigą, kurią pavadinau Žemaitijos gėda. Šį kartą rašysiu apie priešingybę jai, apie tokią maitinimo įstaigą, kuri ne tik nepadarytų žemaičiams gėdos, bet ir galėtų būti viena iš tų, kurios reprezentuoja šį kraštą. Restoranėlis „Smagratis“, apie kurį ir noriu jums papasakoti, įsikūręs gražiame Kretingos mieste. Spėju, pavadinimas „Smagratis“ turi kažką bendro su šalia įsikūrusiu panašaus pavadinimo automobilių servisu.

Norisi kaip geriau, o gaunasi kaip visados. Panašiai ir mums nutiko su Katiniene, kai bandydamas ją eilinį kartą išsivilioti naujos maitinimo įstaigos testavimui pasakiau, kad šį kartą tu maistu liksi patenkinta. Duodamas tokį pažadą Katinienei užtikrintas buvau todėl, kad kavinė „Jola“, į kurią ir planavau nusivesti Katinienę, man buvo žinoma jau prieš kokius 20 metų. Ten dažnai su draugais vykdavome, kai norėdavome skaniai ir sočiai pavalgyti.

Man nėra sunku išsakyti kritiką maitinimo įstaigai – tai manęs nė kiek neglumina. Sunkiau yra išsakius kritiką komentaruose skaityti pasipiktinusių apžvalga žmonių dejones. Dalinai galiu juos suprasti – visą gyvenimą panašiai maitinasi ir atrodo, kad tai normalu ir geriau būti negali, o čia šast atvažiavo kažkoks net ne maisto kritikas, o tiesiog veikėjas pasivadinęs Riebiu Katinu ir išpeikė tavo numylėtą kavinukę ar kebabinę.

Situacija su maitinimo įstaigomis Lietuvoje kasmet darosi vis liūdnesnė. Kalbu ne apie jų augantį kiekį. Rašydamas žodį – liūdnesnė, turiu galvoje tai, kad kokybė bėgant laikui tik prastėja. Ir mums, vartotojams, vis sunkiau atrasti maitinimo įstaigą iš kurios išėjęs rašytum ne nusivylimais dvelkiančias eilutes, o pagiriamąjį žodį.