riebus katinas

Lietuvių tautos išlikimas priklauso ne nuo kitų šalių požiūrio į mūsų istoriją, kalbą ar tą patį gastronominį paveldą. Lietuvos ateitis visų pirma priklauso nuo mūsų, pačių lietuvių. Tad šioje apžvalgoje, apie tai kaip galima net nedideliame kaime sukurti maitinimo įstaigą ir nesivaikant šiuolaikinių madų būti patraukliems ne tik vietiniams gyventojams, bet ir prisivilioti svečių iš kitų miestų, ir net sulaukti pačio Riebaus katino vizito.

Manau, daugelis skaitydami šią apžvalgą sunkiai patikės, kad šiais laikais dar taip būna. Bet jūs turėsite manim patikėti, nes po apsilankymo šalia Šiaulių esančioje kavinėje „Geltona“, tuo patikėjau net aš. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga Nors viešėjimo kavinėje metu net kelis kartus ir paprašiau Katinienės man įžnybti, kad aš suprasčiau, jog nesapnuoju, o viskas su mumis vyksta realybėje.

Lig šiol negaliu apsispręsti, kas mane labiau nustebino – ar tai, kad kebabinė prekiauja šaltibarščiais, ar tai, kad jų parduodami šaltibarščiai kainuoja 10 €. Palangos verslininkai po kelių pirmųjų mano sakinių tyliai šone rūko. Nustebsite dar labiau, bet šiems šaltibarščiams man ir Katinienei jau išsivystė priklausomybė. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Retai būna, kad Palangos širdyje atsidarytų kokia nauja maitinimo įstaiga, dažniausiai kažkas prieš tai veikusios kavinės vietoje bando savo laimę steigdami maitinimo įstaigą, sukurdami jai naują meniu ir, aišku, parinkdami kuo „mandresnį“ pavadinimą, naiviai galvodami, kad po pavadinimu slypi 50 % verslo sėkmės.  Baras, kuris duris atvėrė šią vasarą, manau nesuklysiu rašydamas, įsikūrė patalpose, kuriose iki tol neveikė jokia maitinimo įstaiga.

„Į Armėnų restoraną Palangoje Basanavičiaus gatvėje kojos nekelsiu ir visiems patariu“, – Riebiam Katinui rubrikoje „Rašo skaitytojai“ pranešė skaitytoja. „Tik įėjus pora pagyvenusių pasakė, kad maistą gavo šaltą, bet taip pliaupė lietus, kad mes su drauge nutarėm vis tiek prisėsti. Užsisakiau vištienos kepsnį, o draugė šašlykus su ypatingu padažu. Padavėjos iš karto paprašėme, kad maistas tik būtų šiltas.

Nors ir palaikau smulkųjį verslą, bet kartais susiduriu su tokiais, kurių godumas verčia išsakyti riebesnę kritiką, tik tam, kad tokie gobšuoliai vieną vakarą perskaitę mano tekstą susimąstytų, kad gal reiktų peržiūrėti kainų politiką. Tad po trumpos įžangos persikelkime į Molėtų kraštą, kitaip vadinamą – ežerų kraštu. Įspūdingo dydžio ežerai apaugę milžiniškais medžiais – štai toks įspūdingas vaizdas atsiveria pakilus dronu virš ežero.

Ar kas pamenate, kaip atrodė pirmosios kebabinės Lietuvoje?  Daugeliu atvejų tai buvo modifikuoti turistiniai nameliai ant ratų, kažkuo panašūs į šį nuotraukoje. Bėgant metams turistinius namelius pakeitė pastatomi modernizuoti konteineriai. O dabartiniais laikais pastebiu, kad kai kurios kebabinės savo interjeru lenkia net daugelį kavinių. Apie vieną iš tokių, kuri įsikūrusi Klaipėdoje, šioje apžvalgoje ir papasakosiu. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Kur geriausia atostogauti vasarą? Galimi keli variantai: vykti į užsienį arba rinktis poilsį prie mūsų Baltijos jūros, arba prie vieno iš daugybės Lietuvos ežerų. Neatmetama galimybė ir sėdėti namie prie televizoriaus. Mūsų šeimoje per daugelį metų nusistovėjo tradicijos – pavasarį ir rudenį atostogaujame užsienyje, o vasaros laisvų dienų laiką praleisti renkamės Lietuvoje.

Gal man vienam atrodo, kad posakis „močiučių Palanga“ paskutiniu metu nieko bendro su močiutėmis neturi? Ir tuoj pabandysiu paaiškinti, kodėl taip pradėjau galvoti. Visi mylime močiutes, ne išimtis ir aš, gal dėl to padariusios kokią „kliurką“ močiutės susilaukia mažiau kritikos nei kiti. Apžvalgos autorius: Riebus katinas, riebuskatinas.

Abejoju, ar daugelis apie šią vietą būsite žinoję iki šios apžvalgos. Greičiausiai ir aš ją dėl savęs būčiau atradęs dar negreitai, jei ne draugų iš Vilniaus pagalbos prašymas. Jų savaitgalio planams prie jūros trukdė tik viena detalė – problema su apgyvendinimu. Nors Palangoje viešbučių marios, bet jiems nei vienas netiko, nes jų pagrindinis kriterijus renkantis vietą nakvynei buvo privatumas.

Nors ir gyvenu Kaune ir šį miestą labai myliu, bet mano širdžiai mieliausias miestas išlieka mano gimtasis – Klaipėda. Tad kai sugrįžtu ir orai lepina, visada pietums renkuosi Klaipėdos senamiestį, ir ties Danės upe jis, bent man asmeniškai, gražiausias. Tam man nebyliai pritars visų maitinimo įstaigų savininkai, kurie puikiai žino, kad jei atidarysi maitinimo tašką prie Danės upės, turėsi panašų pasisekimą, kokį turi bet kuri parduotuvė, įsikūrusi po Akropolio stogu.

Ar įpirksite šiemet Palangoje šaltibarščius? Sudominau? Keista, kad žmonėms tokia svarbi Palangos kurorte būtent šaltibarščių kaina, o ne šios vasaros orai. Bandau įsivaizduoti kokio didmiesčio gyventoją, kuris perskaitęs populiarių dienraščių straipsnius apie šaltibarščių kainas, praneš savo šeimai graudžią žinią, jog dėl to, kad šaltibarščiai Palangoje kainuoja brangiau nei pakelės užeigoje, jų savaitgalis Palangoje bus atšaukiamas. Teksto autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Po apsilankymo šioje maitinimo įstaigoje tik dėka to, kad esu Katinas, o ne eilinis žmogus, išgyvenau praradęs tik vieną gyvybę iš turimų devynių. Tad apie viską nuo pradžių. Myliu lietuvišką virtuvę. Ypač bulvinius patiekalus – cepelinus, vėdarus, šaltas sriubas – šaltibarščius, šmakalą.

Prasideda vasaros sezonas, ir normalu, kad visų dėmesį pirmiausia traukia pagrindinis Lietuvos kurortas – Palanga. Neabejoju, kad ir šiemet visiems svarbiausia tema bus ne ateinančios vasaros orai, o kainos Palangos maitinimo įstaigose. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Kaskart sėsdamas rašyti naują apžvalgą susimąstau apie šimtus prieš tai parašytų apžvalgų, iš kurių kiekviena lyg mažytė dalis mano gyvenimo dienoraščio skirta konkrečiam pomėgiui – maisto degustavimui. Ir dabar, rankoje laikydamas plunksną, nuo kurios galo nori sprukti rašalo lašelis, skubu brūkštelėti pirmą sakinį skirtą konkrečiai maitinimo įstaigai, į kurią nesenai buvome užsukę. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Tai bus paskutinė mano apžvalga prieš paliekant Lietuvą. Dieną, kai jūs skaitysite šią apžvalgą, mes, susidėję lagaminus, kirsime Lietuvos sieną. Sprendimą išvykti priėmėme kartu su Katiniene dar Naujųjų metų išvakarėse. Gal kažkam ši mano žinia sukels džiaugsmą, o kažką panardins į gilų liūdesį. Kad ir kokie stiprūs pas Riebų katiną nervai, bet ateina momentas, kada reikia sustoti ir, liaudiškai tariant, perkrauti vidines baterijas.

Tikiuosi šilališkiai nepyks ant manęs, jog Šilalę leidau sau pavadinti miesteliu. Miesteliu Šilalę pavadinau neturėdamos jokių minčių pažeminti šį miestelį ar jo gyventojus, tiesiog esu apkeliavęs daug pasaulio šalių ir aplankęs nemažą dalį jų didmiesčių, tad miesteliu dažnai vadinu net Vilnių, kai tenka pasinaudoti jame esančiu oro uostu. Oro uostu, kuris savo dydžiu prilygsta vienai iš daugybės Majamio oro uosto terminalų. Tad nesupykite šilališkiai.

„Dėkojame neabejingiems žmonėms už pateiktą informaciją ir įsitraukimą. VMVT vertina situaciją ir pradėjusi tyrimą aiškinasi galimas higienos problemas populiariose maisto pristatymo platformose“, – VMVT informacija dalinosi tinklaraštininkas Riebus Katinas. Dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos jau kreiptasi į „Bolt“ ir „Wolt“ administracijas, nurodant detaliai pateikti informaciją, kaip užtikrinama higiena visame maisto pristatymo procese.

Dažnai sulaukiu klausimų iš skaitytojų: kur reikėtų nusivežti svečius iš užsienio, norint juos pavaišinti lietuviškais patiekalais. Taip jau nutiko, kad, dalindamas rekomendacijas, vieną dieną pats susidūriau su panašia dilema: kur gi nusivežti svečius iš Italijos, o tiksliau – jos regiono Kalabrijos. Prieš kelis metus, viešėdami Kalabrijoje, susipažinome su vieno restoranėlio savininkais, kuriems daviau pažadą – jei jie kada apsilankytų Lietuvoje, supažindinčiau juos su lietuviška virtuve.

Pradėdamas šią apžvalgą noriu atsiprašyti visų maitinimo įstaigų, kurias buvau įvertinęs žemiausiu balu penkiaženklėje sistemoje, nes kavinė, apie kurią šioje apžvalgoje pasakosiu, yra kol kas baisiausia, ką pavyko rasti per dešimtmetį. Net neabejoju, kad atsiras tokių, kurie šią maitinimo įstaigą gins ir net girs joje gaminamą maistą. Ir tokių bus ne vienas, nes nemaža Lietuvos gyventojų dalis nėra ragavę kokybiškai paruošto maisto. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Apie stintų kainas pakalbėsime vėliau, bet pirmiau noriu jūsų paklausti: ar žinote, kaip taisyklingai reikia valgyti šias agurkais kvepiančias žuvytes? Pasirodo, 99 % žmonių, kaip teisingai valgyti stintas, net nežino. Tad pirmiausia „Facebook“ komentaruose po šia apžvalga parašykite, kaip jūs valgote stintas, ir tik tada tęskite šios apžvalgos skaitymą, o aš net neabejoju, kad paminėtas procentas net nepasikeis. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Formuokite teisingą požiūrį į jūsų maitinimo įstaigoje besilankančius svečius, atsižvelkite į jų išsakomą kritiką, pageidavimus ir jūsų verslas klestės. Arba galite ignoruoti svečių nuomonę ir laikyti save pasaulio bamba, dirbančia savo siauram rateliui, bet tokiu atveju apie tai būtinai parašykite ant maitinimo įstaigos paradinių durų arba pirmame meniu puslapyje.

Greičiausiai laukiama kol kas apsinuodijęs numirs. Kitaip – Alytaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) galimo aplaidumo pakomentuoti nerandu žodžių. Pamenate, publikavome VMVT pranešimą apie tai, kad dėl antisanitarinėmis sąlygomis gamintų produktų MB „Dzūkelių mėsa“ veikla stabdoma. Šaltinis: Riebus katinas, riebuskatinas.

Kiek mokate už dienos pietus maitinimo įstaigose ir kaip dažnai naudojatės jų paslaugomis darbo dienomis? Kol jūs rašote komentaruose savo atsakymą, aš pasigirsiu, jog vos ne kas antrą dieną dienos pietums renkuosi vieną iš pamėgtų maitinimo įstaigų, aišku, kartais nepamirštu pabandyti ir kažką naujo. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Turbūt ne vienas, atvykęs į restoraną, tikisi atitinkamo aptarnavimo ir švaros. Vis tik į „Vivalavita“ restoraną atvykusi skaitytoja to nesulaukė. Rubrika – „Rašo skaitytojai“. Šaltinis: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Skaitytojos laiškas „Sveiki, buvom Klaipėdoje „Vivalavita“... Susimoki už pietus 80 euriukų, kažkaip norėtųsi ale restorane bent rast švarias taures, ne lašus pridžiūvusius ant taurių sustatytų.

Esu ne kartą maitinimo įstaigose pavalgęs neskaniai ir tai manęs jau nebestebina, bet pirmą kartą pasijutau apgautas. Gal aš klystu, bet po apsilankymo Gargždų valgykloje „Bulvė“ noriu viešai kreiptis į dvi valstybines įstaigas: Valstybinę mokesčių inspekciją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. O dabar, kai patraukiau minėtų organizacijų bent kelių specialistų dėmesį, pradedu pasakojimą. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Yra maitinimo įstaigų, kuriose apsilankius man iškyla vienas ir tas pats klausimas: kodėl jos dar nebankrutavo? Būtent šį klausimą noriu užduoti ir tiems, kurie perskaitys šią apžvalgą. Tad jūsų dėmesiui – kavinė „Pelėda“, įsikūrusi šalimai Tauragės esančioje Stragutėje. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga Kavinės interjeras man labiau primena pasiturinčio medžiotojo priešpirtį nei kavinę, bet čia jau skonio reikalas.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai (apžvalga paskelbta vasario 12 dieną – aut. past.) noriu įnešti šiek tiek aiškumo tiems, kurie mėgsta kabinėtis prie mano akcento peržiūrėję mano kuriamus filmukus. Komentaruose mane išvadinę vatniku, orku, tokie dažniausiai profilio nuotrauką būna pasipuošę ukrainiečių vėliava. Žinoma, kad jų komentarai mane skaudina, nes mano genuose be žemaitiško, aukštaitiško yra įsimaišęs ir ukrainietiškas kraujas.

Kas labiausiai piktinasi dėl mažų atlyginimų? Mokytojai, medikai, rečiau gaisrininkai ir policininkai. Nežinau, kaip pas mokytojus, gaisrininkus ar policininkus paskutiniu metu su atlyginimais, bet medikams manau skųstis tikrai nereikėtų. Na bent „Santaros klinikų“ medikai spėju pinigų stygiaus nejaučia. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga Kodėl taip galvoju? Tokios mintys kilo po apsilankymo „Santaros klinikų“ kavinėje.

Stebėtis, kodėl spaudoje dažnai pasirodo straipsniai apie Lietuvoje užsidarančias maitinimo įstaigas, gali tik tie, kurie paskutinį kartą maitinimo įstaigoje buvo dar prieš eurams pakeičiant litus.

Greičiausiai nesuklysiu rašydamas, jog kebabinių Lietuvoje daugiau nei kavinių ar restoranų ir didžioji dalis kebabinių iki skausmo panašios viena į kitą savo pasiūla. Kartais paragavęs kebabų skirtinguose miestuose net pagalvoju, kad galimai padažus tos kebabinės užperka pilstomus iš tų pačių statinių. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga Bet yra tokių, kurios stovi laipteliu aukščiau nei bendra masė kitų.

Ši apžvalga skaitytojus turėjo pasiekti dar prieš didžiąsias praėjusių metų šventes, bet nenorėdamas jums gadinti nuotaikos bei apetito, palikau ją sausio mėnesiui. Šioje apžvalgoje papasakosiu apie maitinimo įstaigą, kuri mano nuomone ne tik kad nemoka gaminti maisto, bet dar iš to bando ir kvailai pasijuokti, bet apie viską nuo pradžių. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Po Šv. Kalėdų, bei Šv. Kūčių mūsų šeimai prisiruošti pietums kokioje maitinimo įstaigoje labai sunku atrasti įkvėpimo. Noras valgyti niekur nedingo, bet apsilankymų maitinimo įstaigose planus žudo rytinis lipimas ant svarstyklių, kuris rodo, kad be dovanų po kalėdine eglute praėjusiais metais, kiekvienas dar papildomai ir nuo šventinio stalo gavome po kelis kilogramus padidėjusio svorio. Apžvalgos autorius: Riebus katinas, riebuskatinas.

Žinote, kada nesvarbu, jog reikės toli važiuoti pavalgyti ir tada net neturi reikšmės, koks tuo metu oras? Tada, kada tave pakviečia nemokamai pavalgyti. Mano „mylimiausiems“ komentatoriams ši apžvalga, kurioje artėjant svarbiausioms katalikų šventėms kaip kunigui prisipažinsiu, jog pasivaišinau nemokamai, bus lyg dovana po Kalėdų eglute. O ko čia slėpti, juk ir taip dauguma rašote, kad valgau nemokamai. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Mėgstamiausias pasaulio virtuves turiu kelias. Tai – graikų, italų ir meksikiečių. Jei pirmų dviejų paskanauti sau leidžiu kas metus ar bent kas dvejus nuvykus į tas šalis, tai su Meksikos virtuve kiek sunkiau.  Kelionės dėl didelio atstumo dažnai nepaplanuosi. Tad džiaugiuosi, kad šios šalies virtuves populiarinančių restoranų yra ir Lietuvoje. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga Vienas iš tokių „Talutti Tex – Mex“ įsikūręs Kaune.

Riebiam katinui lapkričio 20 dieną sukako 9 metukai. Atrodo, tik vakar parašiau pirmą apžvalgą, o jau šiandieną rašau 405-tą tekstą. Laikas bėga ir 2026 m. bus šioks toks mažytis jubiliejus, kurį, jei planus pavyks įgyvendinti, švęs visa Lietuva. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Tinklaraštininkas Riebus Katinas rubrikoje „Rašo skaitytojai“ pasidalino skaitytojų laišku ir nuotraukomis, kuriose – nemalonus radinys lėkštėje. Rubrika – „Rašo skaitytojai“. Šaltinis: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Radinys lėkštėje norą valgyti pradangino ilgam „Laba diena, Rašau su prašymu pasidalinti dienos pietų kavinės Vilijampolės turguje maisto kokybe, nes po šiandienos „pietų“ noras kažkur valgyti dienos pietus dingo ilgam.

Mes esame tai, ką mes valgome. Šiuo posakiu vadovaujuosi jau senai ir norėčiau, kad jį ne tik įsimintų, bet ir pasvarstytų apie tai, kas jame užkoduota, tie, kas po šia apžvalga bandys smerkti mane dėl mano išsakytų minčių šiame tekste. Apie valgyklą „Šyšą“ girdėjau jau senai, net teko matyti kelių influencerių liaupses šiai maitinimo įstaigai, tad vieną dieną ją išbandyti nuvykau ir aš. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Draugų „Facebook“ platformoje daugelis turi apie šimtą, o kiti net po kelis tūkstančius, bet ar visus juos galime vadinti draugais? Manau, man pritars daugelis, kad „Facebook“ įvardindamas draugais visus, turinčius išskirtinę teisę stebėti jūsų paslėptą turinį nuo likusios auditorijos, draugo statusą sumenkino. Bet aš atstovas tos senosios kartos, kuriems žodis draugas vertas daug daugiau, gal todėl draugų turiu tik kelis, o visi kiti pažįstami.

Manau, kad kiekvienam yra tekę pajausti panašų jausmą, kai pirmą kartą bendraudamas su nepažįstamu žmogumi jautiesi lyg būtum jam skolingas didelę sumą pinigų. Tas jo bendravimas per sukąstus dantis – žodžius košiant su tokia pagieža, lyg kiekviename žodyje būtų užkoduota neapykantos žinutė jums.

Helovynas. Smalsu, koks požiūris mano sekėjų į šią šventę, kuri su kiekvienais metais vis populiaresnė Lietuvoje. Savo nuomonę būtinai parašykite po šia apžvalga komentaruose. Na o aš pradedu naują apžvalgą. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Progimnazijos tėveliai šaukiasi pagalbos, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimas nedavė jokio rezultato. Tėvai kreipėsi laišku. Šaltinis: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Sulaukė tėvų laiško Rubrika – „Rašo skaitytojai“: „Labas rytas, prieš maždaug 8 metus padėjote kovoje su „Grūste“, noriu ir vėl kreiptis pagalbos į jus dėl suteikiamo maitinimo valgykloje. Mums reikia viešumo.

Nežinau, kaip jūs, bet aš esu tokios nuomonės, kad kiekvienas turime daryti tai, ką mokame, o to, apie ką esame tik girdėję, geriau net nesiimti. Gal dėl to aš nebandau sutaupydamas pinigų pas savęs patvory pasikeisti automobilio alyvą, o tą darbą patikiu profesionalams tai atliekantiems specializuotuose servisuose. Apie ką ši mano įžanga suprasite perskaitę trumpą apžvalgą, skirtą vienai Vilniaus kavinukei, pasivadinusiai „Jogata“. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Riebaus katino anonimiškumą su metais išlaikyti vis sunkiau. Pirmais metais apie tai, kas yra Riebus katinas, žinojo tik siauras artimųjų ratas. Bėgant metams apie tai, kad kompanijoje yra Riebus katinas, sužinojo ir mano draugai. Dabar artimųjų rate vis dažniau esu šaukiamas ne vardu, o Katinu ar Murkiu… Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.

Beveik prieš 9 metus parašiau pirmą maitinimo įstaigos apžvalgą. Šiai dienai jų parašyta virš 4 šimtų. Nesuklysiu teigdamas, kad esu matęs visko. Kartą padavėja, priimdama užsakymą, jį užsirašė tiesiog ant delno, o kitoje vietoje padavėjai pasakius apie plauką, rastą patiekale, ji, priėjusi ir nuėmusi plauką, ramiu balsu pasiteiravo: „Ar dabar viskas gerai?“ Su metais mane vis sunkiau nustebinti, bet kartais tai virtuvės ar salės darbuotojams padaryti pasiseka.

Vieną dieną su šeimyna, užsimanę dzūkiškų bandų, jų ieškoti išvykome į Dzūkiją.  Mano telefone apsigyvenęs dirbtinis intelektas „pasufleravo“, kad norimų bandų galėsime paskanauti „Dzūkijos dvare“. Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt Apžvalga „Dzūkijos dvaro“ ne tik graži aplinka ir dvaro interjeras, bet dar ir sėdėdamas salėje gali pro langą gėrėtis gražiu vaizdu su pušelėmis ir upe.

23 eurai už patiekalą – daug ar mažai? Parašykite komentaruose, bet prieš ką nors rašydami rekomenduoju perskaityti šį tekstą. Gatvės maistas yra didelė mano silpnybė. Esu apvažiavęs ne vieną miestą ieškodamas kažko įdomaus, bet paskutiniu metu gatvės maistu buvau stipriai nusivylęs, sakyčiau toks juodas ruožas su tragiškais kebabais pakelėse.

Po apsilankymo kavinėje-bare „Volteris“ aš pradedu suvokti, apie ką galvoja mano apžvalgų skaitytojai, kurie komentaruose rašo – valgyk namie ir nebus dėl ko nervintis. Kad šiemet vis dažniau pradėjome gamintis maistą namie, suvokiau tik pasibaigus vasarai, nes prieš metus vasarą parašydavau po dvi apžvalgas kas savaitę, o dabar džiaugiuosi parašęs bent vieną. Ir tai ne dėl laiko ar pinigų stygiaus, tiesiog pavargau eksperimentuoti ir mėtyti pinigus į balą.

Ši apžvalga skirta jaunimui arba tiems, kurie širdyje jauni visada ir nesvarbu, kiek jiems metų… Manau, jaunimas žino, o vyresnio amžiaus skaitytojai gal prisimins frazę „apšilimas“ prieš naktinį klubą arba diskoteką. O tiems, kas tokios frazės nėra girdėjęs, trumpai paaiškinsiu, apie ką ji.