Specialistai paaiškina, kad šis reiškinys daugeliui gali būti naujas, tačiau pasaulyje jis stebimas jau daugiau kaip šimtmetį.
Užfiksavo retą reiškinį
Įrašas sulaukė didelio susidomėjimo – žmonės stebisi, kaip trapūs ledo dariniai gali išlikti nejudrūs net kelias valandas.
Meteorologai ragina atkreipti dėmesį į detales miške, mat šis reiškinys gali būti pastebėtas ir Lietuvoje.
„Tai – ledo plaukai, šalčio ūsai, ledo vilna, šalčio barzda. Pavadinimų tam yra ne vienas. Šis šaltojo metų laikotarpio reiškinys daugiausia fiksuojamas ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapių arba mišriuose miškuose.
Tokie ledo plaukai susiformuoja vyraujant ramiems orams, temperatūrai esant šiek tiek žemiau nei 0 °C ir tvyrant rūkui (arba didelei drėgmei prie pat žemės paviršiaus).
„Plaukai“ būna garbanoti, banguoti bei yra labai trapūs – prisilietus dažniausiai lengvai subyra. Esant palankioms atmosferos sąlygoms jie išlieka net iki keleto dienų, tačiau paprastai išsilaiko iki paros. Kiekvieno „ūso“ skersmuo siekia vos ~0,02 mm, o ilgis gali pasiekti net iki 20 cm.
Nors reiškinys dar 1918 m. buvo aprašytas vokiečių klimatologo – meteorologo Alfredo Wegenerio, tačiau tik 2015 metais Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad būtent tam tikra grybelio rūšis, pavadinimu Exidiopsis effusa (Sklaidžioji vaškaplutė), suformuoja tokią ypač įdomiai atrodančią ledo kristalų tekstūrą.
Toks reiškinys iš grybelio gali susiformuoti gana dažnai šaltuoju metų laiku, todėl žinant jo buvimo vietas ledo plaukus galima išvysti ne vieną kartą per metus.
Nai Jolė | Orų entuziastai
Ignalinos r. Linkmenys.
2025-11-16
„Po rytinės šalnos šlapiame juodalksnyne net apie 12 valandą dar laikėsi šerkšnas, ledo varvekliai ant bebro užtvankos, užšąlę balutės ir „ledo plaukai“ (ant trūnijančios medienos susidarę ledo kristalų gijos)“, – rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
