gamta

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

Šiomis dienomis nepaliauja mirgėti naujienos apie vis užfiksuojamą Lietuvoje klaidžiojančią mešką. Ypač daug dėmesio ji sulaukė tada, kai savaitgalį buvo užfiksuota Vilniuje, ne vienas stebi, kas vyksta toliau ir koks likimas laukia laukinio gyvūno. Pateikiame jums vietų Vilniuje, kuriose buvo užfiksuota meška, žemėlapį. Pasitikrinkite, ar meška buvo užklydusi į jūsų gatvę – ši buvo užfiksuota daugybėje įvairių sostinės vietų.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos.

Prieš kelias dienas Kėdainių rajone pasirodė įstabus reiškinys, kuris ne vieną privertė sustoti ir pakelti akis į dangų. Tai – sidabriškieji debesys, sudaryti iš smulkių snaigelių ir stebinantys savo nuolatiniu kitimu. Sidabriškuosius debesis Lietuvoje bus galima matyti iki liepos mėnesio pabaigos. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta įstabiu dangaus reiškiniu – sidabriškaisiais debesimis.

Atėjus vasarai Lietuvos gyventojai dažnai skuba išnaudoti visus jos teikiamus malonumus – nuo iškylų prie ežerų ir žygių miškuose iki deginimosi saulėje pajūryje. Šeimos gydytojas pastebi, kad lietuviams daugiausiai pavojų vasarą kyla dėl per didelio noro atsipalaiduoti.

Pastaraisiais metais gamta siunčia vis aiškesnius signalus, jog klimatas mūsų pasaulyje nenumaldomai keičiasi. Gamtos fotografas ir stebėtojas Marius Čepulis pasakoja, jog klimato kaitos padarinius galime pastebėti ir Lietuvoje – atsiranda naujos gyvūnų, parazitų rūšys, o dalis mums įprastos augalijos pradeda atsitraukti iš Lietuvos. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti, o to pasekmes jaučiame kiekvienas.

Antradienį socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos, kuriose virš Lietuvos miestų užfiksuoti įspūdingi debesų dariniai, primenantys iš dangaus kyšančius apvalius gumulėlius. Kaip skelbia meteorologijos platforma „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tai – retas reiškinys, vadinamas Mammatus debesimis, dar žinomas kaip tešmeniškieji debesys. „Paprastai tokie įspūdingi debesys rodo, kad esate netoli gęstančios arba besitraukiančios nuo jūsų audros.

Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.   Šį savaitgalį, šeštadienį, iš Vilniaus geležinkelio stoties į Varėną styginių kvartetas išlydės Pasakojantį traukinį.

Šių metų gegužės šalnos Lietuvoje – beprecedentės: temperatūra kai kur nukrito net iki –10 laipsnių, o šaltis laikėsi daugiau nei dvi savaites. Ūkiuose fiksuojama neva iki 90 proc. žalos, o dėl susidariusios ekstremalios situacijos Lietuva ketina kreiptis pagalbos į užsienyje esančius fondus. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbų įrašą, susijusį su netinkamu žaliųjų atliekų šalinimu. Specialistai primena, kad žolė, šakos ar piktžolės – tai ne tik nekaltos sodo atliekos, bet ir potenciali grėsmė gamtai, jei jos išmetamos bet kur. Mažeikiuose fiksuota net keletas pažeidimų, už kuriuos jau pritaikyta atsakomybė.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia pažvelgti į vieną paslaptingiausių ir rečiausių mūsų krašto varlių – raudonpilvę kūmutę. Ši nedidelė, vos kelių centimetrų ilgio varlytė stebina ne tik savo išvaizda, bet ir paslaptingu gyvenimo būdu. Nors ją sunku pastebėti, gamtos mylėtojai vis dar turi progą išgirsti jos skambų „kūmavimą“ pavasario vakarais.

Atšilus orams, gyventojai praneša susiduriantys su varnų išpuoliais – paukščiai puola žmones, augintinius. Tiesa, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus pažymi, jog šiuo metu yra varnų perėjimo metas, kada šie paukščiai būna agresyviausi.  Artėjant vasarai, gyventojai socialiniuose tinkluose dalinasi susiduriantys su agresyviomis varnomis.

Lietuvos miškuose fiksuojant vis dažnesnius rudųjų meškų pasirodymus, gamtininkai ragina vengti panikos: kaimyninėje Estijoje šių žvėrių šimtai, tačiau realios grėsmės žmonėms nekyla. Kartu primenama atsisakyti pasakų sukurtų stereotipų – vilkas nėra blogio įsikūnijimas, o višta geba spręsti sudėtingas užduotis, tad metas iš naujo įvertinti mūsų santykį su laukine gamta.

Socialiniuose tinkluose praskriejo žinia, kad gegužės 18 d. vakare Rietavo rajone buvo nušautas žieduotas bei paženklintas mažasis erelis rėksnys. Įvykio liudytojas, kuris paskelbė apie šią žinią, išreiškė nepasitenkinimą ir nori atkreipti visuomenės dėmesį. Augustas Raudonis prieš kelias dienas pranešė apie incidentą, įvykusį gegužės 18 d., kad vakare, Rietavo rajone, buvo nušautas mažasis erelis rėksnys.

Vakar Lietuvoje staiga pakilusi temperatūra ir danguje pasirodžiusi saulė leido daugeliui pasijusti tarsi prasidėjus vasarai. Gamta taip pat siunčia aiškius signalus – danguje sukinėjasi kregždės, ore skamba lakštingalų giesmės, o laukuose baltuoja peržydėjusios kiaulpienės. Bet ar tai reiškia, kad pavasaris jau baigėsi? Apie tai, kokius ženklus rodo gamta ir ko galime tikėtis artimiausiu metu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai sulaukė netikėtos žinutės – durpyno teritorijoje darbuotojai pastebėjo ant žemės gulintį ir šliaužiantį neįprastą paukštį. Kaip paaiškėjo, tai yra Lietuvoje retas paukštis – juodakaklis naras. Toks radinys specialistus ir nustebino, ir kaip reikiant pradžiugino – šis paukštis yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą ir jį išvysti pavyksta retam.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai ragina atsisakyti tradicijų per šventes: į orą neleisti balionų ir dangaus žibintų, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Paleisti į orą šventiniai atributai turi trumpalaikį efektą, bet neigiami padariniai aplinkai – ilgalaikiai. Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą. Nors geoterminė energija dažniausiai siejama su Islandija ar Italija, nedaugelis žino, kad ir Lietuva slepia šį švarų, stabilų bei vietinį energijos šaltinį.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie biologinės įvairovės išsaugojimą. Šįkart dėmesys skiriamas natūralioms pievoms ir ganykloms, kurios yra vertingos ne tik gamtai, bet ir kultūriniam kraštovaizdžiui. Departamentas informuoja apie nustatytą pažeidimą Kretingos rajone, dėl kurio buvo padaryta žala gamtai už 17,7 tūkst. eurų.

Visai neseniai buvo pastebėti į Lietuvą sugrįžę reti paukščiai – žalvarniai. Pranešama, kad jų Lietuvoje tėra likę 10 perinčių porų, jos aptinkamos Druskininkų apylinkėse. Ornitologai prašo visų nelikti abejingais ir pamačius pranešti apie pastebėtus žalvarnius. Užfiksuoti reti paukščiai Socialiniame tinkle „Facebook“ „Lietuvos ornitologų draugijos – Birdlife Lithuania“ puslapyje buvo pasidalinta džiugia žinia apie reto paukščio užfiksavimą.

Nors naktimis dar paspaudžia šaltukas, vis tik dienos metu galima matyti jau atbudusią gamtą. Ją išduoda ne tik sprogstantys medžių pumpurai ir pievose pasirodžiusios gėlės, tačiau taip pat ir atbudusi gyvūnija. Miškuose jau atbudę gyvūnai šiuo metu pasirodo visu savo grožiu, o miškuose įtaisytos kameros leidžia pamatyti, kaip dienomis ir naktimis ten verda gyvenimas bei stebėti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Šylant orams, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia gyventojus prisiminti atsakingo poilsio gamtoje taisykles. Pranešime pabrėžiama, kad daugelis žmonių, ilsėdamiesi prie vandens telkinių, dažnai pamiršta aplinkosauginius reikalavimus. Direkcija ragina saugoti gamtą ir laikytis nustatytų tvarkų, kurios padeda išlaikyti švarą bei kraštovaizdžio vientisumą.

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Visai neseniai Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate buvo užfiksuotas neįprastas vaizdas – mėlynos spalvos varlės. Jos pasirodė vandens telkinio pakrantėje, o patinėliai kurkdami viliojo pateles. Buvo dalijamasi, kad pavyko išgirsti mėlynų varlių „chorą“. Tai – išskirtinis pavasario reginys, kurį paskubėjusieji dar gali spėti išvysti ir išgirsti. Parodė mėlynas varles Socialiniame tinkle „Facebook“ Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas dalijosi balandžio pradžioje užfiksuotu vaizdu.

Šalies požeminio vandens stebėsenos rezultatai rodo neigiamą žmogaus veiklos poveikį – aptiktas padidėjęs nitratų, amonio, fosfatų kiekis, nustatyti vaistų likučių pėdsakai, pirmadienį pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Žmogaus veiklos pėdsakai vandenyje pastebėti, vykdant požeminio vandens stebėseną pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2024–2029 metams. „Požeminio vandens pokyčiai sunkiai pastebimi, bet reikšmingi.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų balandžio 1–birželio 21 dienomis organizuoja akciją „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“, kurios metu didelį dėmesį skirs Lietuvos vandens telkiniams ir aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi, plaukiojant vandens transporto priemonėmis, bus organizuojami reidai.

Kovo 31 d. baigėsi 2024-2025 metų medžioklės sezonas. Pagal galiojančias medžioklės taisykles, visi medžiotojai privalo pristatyti per sezoną sumedžiotų kanopinių gyvūnų trofėjus – specialiai paruoštus ragus su kaukole – oficialiai registracijai ir apžiūrai.

Vakar Vilniaus universiteto mokslininkai buvo nepaprastai nustebinti aptikę 2021 metais registruotoje paprastojo taukiaus radavietėje daugiau kaip 500 vaisiakūnių. Šie grybai Lietuvoje – beveik išnykę. Mokslininkai negalėjo atsidžiaugti tokiu išskirtiniu radiniu. Turtinga radavietė Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo įrašu, pranešančiu džiugią žinią apie Vilniaus universiteto mokslininkų atradimus.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ informavo apie skaudų įvykį Vilniaus rajone – Galgiuose nustatytas asmuo, neteisėtai naudojęs draudžiamus spąstus laukiniams gyvūnams gaudyti. Kovo pabaigoje gautas pranešimas apie įkalintą gyvūną aplinkosaugininkus nuvedė į Galgius, kur prie vieno namo rasti dveji draudžiami spąstai. Vienuose iš jų buvo įstrigusi lapė, tačiau, deja, dėl patirtų sužalojimų jos išgelbėti nepavyko.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Šalčininkų rajono miške užfiksuotas didingas vaizdas. Miško takeliu lėtai ir užtikrintai žingsniavo girių karalienė meška. Šiuo vaizdu buvo pasidalinta tik sekmadienį, tačiau rašoma, kad meška užfiksuota dar kovo 31 dieną. Miške užfiksuota meška Socialinio tinklo „Facebook“ „Gamtos reiškinių“ grupėje Marek Kislovskij pasidalijo įrašu, kuriame parodė, kad užfiksavo mešką.

Vaikštinėdamas Tauragės rajone, šalia vietovės, kurioje buvo pilama tvora iš akmenų, Laimonas pastebėjo jo akį patraukusį radinį. Jis pasiėmė jį į rankas ir pamatė, kad tai – fosilija su joje įspausta jūros žvaigžde. Pats Laimonas pasakojo, kad radinį aptikti jam buvo netikėta. Jis pasakojo, kad visiškai nemanė, kad jo akis aptiks tokį „grožį“. „Radau labai keistai.

Aplinkos apsaugos departamentas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi svarbia informacija apie sulos leidimą. Nors šis natūralus gamtos gėrimas yra itin vertinamas pavasario metu, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad nepakenktume medžiams ir gamtai. Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, jog neatsakingas sulos leidimas gali sukelti rimtą žalą medžiams, todėl prieš pradedant rinkti sulą būtina susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis.

Žuvinto biosferos rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie itin retą ir vertingą atradimą – šį pavasarį, kovo 26 d., buvo aptiktas tripirštis genys, viena rečiausių genių rūšių Lietuvoje. Šis įvykis itin svarbus, nes tripirštis genys per visą stebėjimų istoriją Žuvinto biosferos rezervate buvo užfiksuotas vos kartą.

Gamtininkai šiuo metu fiksuoja augalijos ir gyvūnijos atgimimą po žiemos miego, dėl to kreipiasi į gyventojus su prašymu sustoti pamačius varliagyvius ir pagelbėti jiems. Gamtininkai kreipiasi į gyventojus. Prašo padėti varliagyviams Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos komanda pasidalijo biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gerardo Paškevičiaus prašymu apsaugoti varliagyvius.

Lietuvoje kritiškai nyksta pelkės. Mokslininkai sako, kad tai kelia didžiulę grėsmę nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims, o taip pat ir visai ekosistemai. Mokslininkų skaičiavimais, beveik 40 procentų visų Lietuvos pelkių jau yra sunaikinta dėl ūkininkystės.  Ekologai kreipiasi į valdžios atstovus ir prašo, kad šie skatintų ūkininkus saugoti pelkes, rinktųsi aplinkai draugiškesnius ūkininkavimo metodus.

Palanga ir toliau aktyviai plečia savo infrastruktūrą bei puoselėja istorinį paveldą. Palangos meras informavo visuomenę, kad prasidėjo Melno tako projektavimo darbai, o kitąmet prasidės darbai. Jo teigimu, tai bus nauja rekreacinė ir edukacinė erdvė, skirta įamžinti 1422 m. Melno taikos sutartį, suteikusią Lietuvai priėjimą prie Baltijos jūros. „Mūsų komanda, rengdama planą Palangai, be kitų darbų, numatė įamžinti ir šį itin svarbų istorinį įvykį.

Lietuvos miškuose verda gyvenimas – specialistai vis dažniau dalijasi miškuose kameromis užfiksuotus jų gyventojus. Šįkart naktį pavyko užfiksuoti invazinę rūšį – mangutus, kuriuos daugelis geriau žino kaip usūrinius šunis. Naktį miške užfiksuotais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti mangutai, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Varnių regioninis parkas.

Nors kovo 25 diena yra pavadinta Gandrinėmis ir manoma, kad jos metu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta gandrai, tačiau šiemet jie užfiksuoti kitos ypatingo datos, Kovo 11 dienos metu. Vilkaviškio rajone buvo pastebėtas į Lietuvą sugrįžęs nacionalinis paukštis. Parodė visiems Vilkaviškio rajone kovo 11 dieną buvo užfiksuotas į Lietuvą sugrįžęs gandras. Šia informacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

Šį ketvirtadienį, kovo 13-ąją, Lietuvos gyventojai turės galimybę stebėti įspūdingą dangaus reiškinį – visišką Mėnulio užtemimą, dar vadinamą „Kruvinuoju Mėnuliu“. Tokio užtemimo metu Mėnulis visiškai panyra į Žemės šešėlį ir įgauna rausvai raudoną atspalvį, sukeldamas ypatingą reginį danguje.​ Mėnulio užtemimas prasidės vėlai vakare ir tęsis iki ankstyvo penktadienio ryto. Tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo stebėjimo vietos, tačiau pagrindinės fazės bus matomos visoje šalyje.

Pažvelgę į panevėžietę Beatą Norvilę ne vienas galėtų pasisemti įkvėpimo keisti savo gyvenimą į tokį, apie kurį svajojama. To pavyzdys – Beatos pasiryžimas žymiausius pasaulio podiumus ir garsiausių šalių virtuves iškeisti į ramią, idilišką kasdienybę kaime. Anksčiau Beata apie gyvenimą kaime negalvojo. Ji pasakojo, kad savo vaikystės metus praleido gyvendama pačiame Panevėžio centre, priešais autobusų stotį. Vis tik atėjo diena, kai visa tai apsivertė.

Ketvirtadienį, leidžiantis saulei, Lietuvoje pasirodė įspūdingi vaizdai – pakėlę akis į dangų, žmonės skubėjo fotografuoti pasirodžiusius perlamutrinius debesis. Tai – gana retas reiškinys šalyje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija socialiniuose tinkluose skelbia, kad pavasarį, tarp vasario ir balandžio mėnesių, taurieji elniai meta savo ragus, o šių gamtos gėrybių paieška tampa vis dažnesniu ir azartišku laisvalaikio užsiėmimu. Tiesa, ragų ieškotojams primenama, kad, nors pagal Lietuvos teisės aktus numesti ragai priklauso juos radusiam asmeniui, ieškant jų svarbu elgtis atsakingai ir gerbti gamtos ramybę bei privatumą.

Artėjant pavasariui ne vienas sodininkas jau ruošiasi sezoniniams darbams ir papunkčiui rašosi, ką nuveikti. Vienas iš darbų – medžių ir krūmynų kirtimas. Vis tik gamtininkai pataria šį darbą iš sąrašo laikinai išbraukti. Gamtininkai kreipėsi į sodininkus, perspėdami apie gamtai padaromą žalą kertant medžius ir krūmynus kovo-rugpjūčio mėnesiais.

Šiomis dienomis išėjusieji pasivaikščioti prie vandens telkinių gali pastebėti išskirtinį gamtos reiškinį – ledo žvaigždes. Jos pasirodo ankstyvo pavasario metu, kuomet dienomis ledo paviršius atitirpsta, o naktimis užšąla. Lietuvos gyventojai gali užfiksuoti ankstyvą pavasarį pasirodantį gamtos reiškinį.

Sekmadienį, netoli Kauno esančiame Varluvos kaime užfiksuotas stumbrų būrys. Įspūdingais vaizdais suskubo dalintis naujienų portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojai. Užfiksuotas būrys pastebėtas besiganantis laukuose, greta miško. Vaizdo įraše matomus stumbrus užfiksavo skaitytojas Ramūnas Vilkelis. Skaičiuojama, kad praėjusių metų vasarą Lietuvoje buvo per 300 stumbrų, toks skaičius šaliai nėra didelis, visa bėda – per didelėse bandose.

Ignalinos rajone vasario 19 dienos rytą buvo užfiksuotas įspūdingas gamtos reiškinys. Tai – spindulinio atvėsimo rūkas, kuris pasirodo tik susidarius tinkamoms žiemos sąlygoms.  Užfiksuotas reginys sužavėjo ne vieną – socialiniuose tinkluose pasidalinti vaizdai sulaukė daugybės reakcijų. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo dalijamasi įspūdingu spindulinio atvėsimo rūko vaizdo įrašu.