gamta

Lietuvos miškuose vis dažniau pastebimos rudosios meškos. Šį kartą vienas didžiausių Europos plėšrūnų užfiksuotas Panevėžio rajone esančiame Jotainių miške, o specialistai primena, kad šių gyvūnų pasirodymai mūsų šalyje tampa vis dažnesni. Valstybinių miškų urėdijos specialistai sako, kad į mūsų šalį vis dažniau užsuka jauni lokiai, galintys nukeliauti šimtus kilometrų ieškodami naujų gyvenamųjų vietų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) rudenį skelbs naują kvietimą invazinėms rūšims naikinti. Tam numatyta skirti 1,43 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija. APVA kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas šių metų spalio mėnesį.  Pasak ministerijos, ketverius metus truksiančiu projektu siekiama naikinti invazines rūšis ir stabdyti jų plitimą, išsaugoti biologinę įvairovę bei pagerinti aplinkos kokybę visoje Lietuvoje.

Ryškiai geltonomis ir juodomis juostomis išmargintas vapsvavoris daugeliui gali pasirodyti grėsmingas ir kelti klausimą: ar šis voras pavojingas? Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai ne tik atsakė į šį klausimą, bet ir pateikė daugiau įdomybių apie vapsvavorius. Rugpjūtį pievose, pakelėse ir pamiškėse jų galima išvysti dažniau nei įprastai, o pastaraisiais metais ši rūšis mūsų šalyje pastebima vis gausiau.

Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė, tačiau jos gamta slepia daugybę vietų, kurios stebina net visko mačiusius keliautojus. Pažintiniai takai čia vingiuoja per gilius miškus, pelkes, pajūrį ir kalvotas panoramas, atverdami vis kitokį kraštovaizdį. Kiekvienas takas pasakoja savitą istoriją – apie ledynmečio paliktas formas, senas girias ar saugomas ekosistemas. Tai ne tik pasivaikščiojimas, bet ir galimybė pažinti Lietuvą iš labai arti, pajaučiant jos tikrąją dvasią.

Kauno marių regioniniame parke įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mielą vaizdą, ištirpdžiusį internautų širdis – itin gausią šernų šeimynėlę. Tačiau kameros užfiksuoja ne tik laukinės gamtos gyvenimą, bet ir pažeidėjus. Viena vertus, gražūs vaizdai iš laukinės gamtos gyvenimo priverčia nusišypsoti ir leidžia pažvelgti iš arčiau į tai, ką ne visiems pavyksta pamatyti. Kita vertus, jos padeda fiksuoti ir pažeidimus – visai neseniai užfiksuotas net dvigubas pažeidimas.

Jurbarke praėjusią savaitę buvo užfiksuotas išskirtinis debesis, kuris patraukė net specialistų dėmesį. Pastarąjį kartą jis buvo užfiksuotas prieš dvejus metus. Dalijamės su jumis užfiksuoto išskirtinio debesies nuotrauka. Įamžino neįprastos formos debesį Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ buvo dalijamasi įdomaus ir netipinio debesies nuotrauka. Jis buvo itin apvalios formos, jį buvo galima išvysti giedrame danguje.

Šakių socialinių paslaugų centro slaugytojos padėjėja apsilankiusi pas senjorę turbūt net nesitikėjo, kad paslaugas teks teikti net dviem gavėjams. Atvykus aplankyti moters padėjėja išvydo išskirtinį vaizdą – pas pietaujančią senjorę svečiavosi stirna. Į senjorės namų virtuvę užsukusi stirna patraukė internautų dėmesį – socialiniuose tinkluose pasidalintas įrašas sulaukė daugybės reakcijų.

Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku daug rečiau dangų puošia margaspalviai ugniniai fejerverkai, o vasariška alternatyva jiems – gaivinantys ir akį džiuginantys fontanai. Kelionių po Lietuvą portalas pamatykLietuvoje.lt ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija (LTICA), vienijanti 45 Lietuvos turizmo informacijos centrus, kviečia daugiau sužinoti apie po visą šalį išsibarsčiusius fontanus, juos aplankyti kelionių po Lietuvą metu ir išrinkti gražiausią.

Aplinkos ministerija siūlo 2026–2027 metų medžioklės sezonui nustatyti 3935 briedžių sumedžiojimo limitą – beveik 400 gyvūnų mažesnį nei galiojęs pastaruosius du sezonus. Ministerija BNS teigė, kad siūlomas limitas sudarytas pagal savivaldybių komisijų pateiktus duomenis apie briedžių sumedžiojimo poreikį.

Besitęsiant aktyviam paukščių perėjimo sezonui bei paukščiams rūpinantis jaunikliais, atsiranda ne vienas žmogus, norintis „išgelbėti“ paukščiuką. Kuriais atvejais reikėtų padėti paukščio jaunikliams, o kuriais geriau ne – atsako Lietuvos ornitologų draugijos specialistai. Svarbiausia taisyklė – jei paukštis atrodo sveikas, palikite jį ten, kur radote Laisvėje gimęs paukštis turi gyventi laisvėje. Todėl radus paukščio jauniklį svarbu objektyviai įvertinti situaciją.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistai ir saugomų teritorijų direkcijų specialistai vykdo bendrus reidus. Jų metu skiriamas dėmesys vietovėms, kuriose važinėjasi keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Tam tikros vietos stebimos ir tikrinamos, siekiant apsaugoti jautrias gamtines teritorijas bei užkirsti kelią aplinkosaugos pažeidimams, rašoma AAD pranešime.

Šiandien Šiaulių apskrityje, Pavartyčių kaime buvo užfiksuotas neeilinis vaizdas, nustebinęs socialinių tinklų vartotojus. Pievoje prie sodybos buvo matyti kelios dešimtys vienoje vietoje susibūrusių gandrų. Nuotraukomis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs Sigitas Mikutis sulaukė gausybės komentarų – žmonės svarstė, ar toks būrys paukščių gali reikšti ankstyvą pasiruošimą migracijai, o galbūt signalizuoja apie kitus gamtos pokyčius.

Miškuose pasirodžius voveraitėms, daugelis grybautojų skuba prisirinkti šių vertinamų grybų atsargų. Kadangi jų sezonas nėra ilgas, nemažai žmonių voveraites užšaldo, tačiau ne visada sėkmingai – po atšildymo grybai neretai praranda skonį, aromatą ir tampa nemalonios konsistencijos. Pasirodo, viską lemia tinkamas paruošimas prieš užšaldymą. Pakanka pritaikyti paprastą 2x2 metodą, kad miško gėrybėmis būtų galima mėgautis net visus metus, rašoma fakt.pl.

Lietuvos zoologijos sodo specialistai kartu su Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija į natūralias buveines Pietų Lietuvoje paleido šešiolika balinių vėžlių jauniklių. Praėjusių metų rudenį vėžliukai buvo surinkti iš nesaugių dėčių Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose. Žiemą jie buvo auginti Kauno zoologijos sode, kur, prižiūrimi specialistų, sustiprėjo ir buvo paruošti grįžimui į gamtą.

Gamtos pasaulis gali nustebinti net visko mačiusius. Šįkart Senojoje Varėnoje buvo įamžintas neįprastas vaizdelis, kurio metu bitės įsitaisė inkile. Senosios Varėnos gyventoja Violeta Valūnienė pasidalino jos nufilmuotu trumpu video, kuriame užfiksuota, kaip bičių spiečius pakibo ant inkilo. Bitės susispietė ant inkilo Kaip sakė Violeta, bitininkystės tradicijas jų šeima puoselėja ne vieną dešimtmetį, tačiau tokio atvejo, kad bitės susispiestų ant inkilo, neteko nei girdėti, nei matyti.

Lietuvos miškuose ir parkuose šiuo metu akį traukia ryškiai geltonos spalvos grybai, augantys tiesiai ant medžių kamienų. Nors dalis grybautojų juos puikiai pažįsta, kiti pro šalį praeina net neįtardami, kad tai – valgomoji geltonpintė, laikoma vienu įdomiausių pavasario ir vasaros pradžios grybų. Šie įspūdingi vaisiakūniai dažniausiai auga ant senų lapuočių medžių, ypač ąžuolų, gluosnių ir vaismedžių, o kai kurie sako, kad jų skonis primena vištieną.

Lietuvoje prasidėjo svarbus laikotarpis vieniems rečiausių šalies gyvūnų – baliniams vėžliams. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo pranešimu, kuriame gyventojus ragina atkreipti dėmesį į šiuo metu keliuose ir pakelėse pasirodančias balinių vėžlių pateles. Jos leidžiasi į kelionę ieškodamos tinkamos vietos kiaušiniams dėti, todėl vis dažniau gali atsidurti ir važiuojamojoje kelio dalyje.

Alyvų pusiasalio Širvėnos kraštovaizdžio draustinyje buvo atidarytas naujas pažintinis takas. Lietuvos gyventojai kviečiami jį nemokamai aplankyti išskirtinių renginių metu. Artėjančiomis dienomis bus galima nemokamai aplankyti naują pažintinį taką. Kada bus galima nemokamai pasivaikščioti nauju pažintiniu taku? Socialiniame tinkle „Facebook“ informacija apie išskirtines datas dalijosi Biržų regioninis parkas. Jie pranešė, kada visi galės nemokamai prasieiti naujuoju maršrutu.

Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia Lietuvos giriose – ypatingas laikotarpis. Šiuo metu pasaulį išvysta miško gyvūnų jaunikliai, o medžių viršūnėse peri reti paukščiai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pabrėžia, kad jauniklių vedimo laikotarpiu svarbiausia miškui suteikti kuo daugiau ramybės – net trumpas trikdymas gali turėti įtakos tiek jauniklių išlikimui, tiek paukščių perėjimui.

Pavasaris gamtoje – metas, kai daugybė jos gyventojų atsiveda jauniklius. Radę juos miškuose ar pakelėse, žmonės dažnai nori padėti ir pagelbėti, tačiau specialistai pabrėžia – rastų jauniklių jokiu būdu negalima liesti, o jei gyvūnas sužeistas, būtinai praneškite 112. LSMU Laukinių gyvūnų globos centro atstovai primena, kaip elgtis radus jauniklį, kokie ženklai rodo, kad jam reikalinga pagalba ir kaip elgtis, jei ji iš tikrųjų reikalingai arba nežinome, ar jos reikia.

Lietuvos miškų fauna įvairi – nuo vilkų, lūšių ir net iki meškų, jau nekalbant apie dažniausius mūsų gamtos gyventojus. Vis tik juose pasirodo ir netikėti svečiai, nustebinantys net visko mačiusius medžiotojus. Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovai viešojoje erdvėje dalinasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti neįprasti svečiai – povai, vaikštantys po mišką. Vaizdo kameros miške užfiksavo povus Povų porelė atėjo iki žvėrių jaukyklos, palesė palikto jauko, vis dairėsi po aplinką.

Jonavos rajone, sodyboje prie miško gyvenanti Gražina Norvilienė prieš kelerius metus nė neįtarė, kad paprastas paukščių lesinimas virs išskirtiniu ryšiu su laukiniais gyvūnais, kuriuos retas pamato iš arti. Šiandien prie jos namų nuolat lankosi voverės, kurios ne tik ima maistą iš rankų, bet kartais net drąsiai įžengia į kambarį. Viskas prasidėjo nuo paukščių lesyklos Gražina pasakoja, kad neįprasta pažintis su voverėmis prasidėjo 2020-ųjų žiemą, prieš pat prasidedant pandemijai.

Dažniausiai sodininkai į jų valdas atskrendantiems paukšteliams skiria dėmesio ir lesina paukščius žiemos ir ankstyvo pavasario metu. Vis tik, ar tikrai elgiamės teisingai, kai paukščiams vasaros metu nepaliekame maisto? Naujienų portalas tv3.lt siekdamas atsakyti į šį klausimą kreipėsi į gamtininką Deividą Makavičių, kuris nurodė, ar tikrai paukščiams maistas nėra reikalingas ir šiltojo sezono metu.

Atšilus orams, pakrapnojus pavasariniam lietui, į senąsias neršto vietas išsiruošia varliagyviai. Pirmieji, pasipuošę melsvomis apykaklėmis, keliauja pievinių varlių patinėliai, netrukus prisijungia gausūs gentainių būriai ir prasideda įspūdingi kurkimo konkursai. Po jų pasirodo smailiasnukės varlės, kūmutės, česnakės, rupūžės, žaliosios varlės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Neries regioninis parkas pasidalijo naujienomis apie juodųjų gandrų lizdą. Parko atstovai pranešė, kad jame jau padėtas antrasis kiaušinis, todėl perėjimo laikotarpis sparčiai įsibėgėja. Jie taip pat priminė, kad juodieji gandrai kiaušinius paprastai deda kas kelias paras, tad netrukus lizde jų gali atsirasti ir daugiau.

Nors kalendorius jau skelbia beveik pavasario vidurį, šilumos dar teks palaukti. Etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, stebintis gamtos ženklus, sako, kad šiemet gamta siunčia gana nedviprasmiškus signalus – anot jo, balandis Lietuvoje bus nemalonus, o tikresni pavasariški orai gali ateiti tik gegužę. Pasak jo, tai rodo ne tik liaudies išmintis, bet ir konkretūs gamtos ženklai, kuriuos gali stebėti kiekvienas.

Gamta dažnai atrodo rami tik iš pirmo žvilgsnio – tačiau net ir patyrę gamtininkai kartais susiduria su situacijomis, kurios primena, kad laukinė aplinka reikalauja atsargumo. Apie tariamą patirtį socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo gamtininkas Marius Čepulis, savo puslapyje „Čepulio fotoklajonės“ pasidalijęs nemaloniu nutikimu. Žinomas gamtos fotografas pranešė, kad jam į pirštą įkando angis – gyvatė smogė taip greitai, kad jis nespėjo jos patraukti.

Lietuvių nacionalinis paukštis – gandras – neretai romantizuojamas kaip ramybės ir šeimos simbolis, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kyla diskusijų dėl jo daromos įtakos kitoms gyvūnų rūšims.

Šį savaitgalį naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Viktorijos laiško ir nuotraukų iš Kauno rajono. Nuotraukose – viena po kitos išsirikiavusios tujos, po žiemos „nukentėjusios“ nuo miško gyvūnų. Skaitytoja Viktorija laiške rašė, kad po žiemos sezono atvykusi į sodybą Kauno rajone negalėjo patikėti savo akimis – tiek metų augintos, mylėtos, karpytos tujos buvo išdarkytos. „Įsivaizduokite, atvažiavau į sodą, o ten va toks vaizdas pasitiko.

Lietuvoje planuojama įsteigti tris naujus valstybinius draustinius – Radyščiaus herpetologinį, Tyklės botaninį-zoologinį ir Večių botaninį.  Aplinkos ministerijos teigimu, Radyščiaus draustinis būtų steigiamas siekiant apsaugoti balinius vėžlius, Tyklės draustinyje – pelkių ir pelkinių miškų buveines, o Večių – Lietuvoje ypač retai sutinkamas medžiais apaugusias ganyklas ir kitas vertingas buveines. Numatoma, kad šie draustiniai užimtų atitinkamai apie 20, 100 ir 20 ha teritorijas.

TV3 laidos „Vytaro ferma“ vedėjas Vytaras Radzevičius svečiavosi pas atlikėją Gabrielių Liaudansą-Svarą ir jo žmoną Simoną. Pora atvėrė duris ir aprodė, kaip įsirengė namus kaime. Svaras įvardijo iššūkius, kurių pareikalavo tokio pobūdžio namas. Svaras atskleidė, kaip vadinasi jų namai ir iš kur šis pavadinimas kilęs. V. Radzevičius ta proga pas bičiulį atvyko ne tuščiomis – kartu atsivežė nemažą akmenį iš sodybos.

Jei savo sode turite lesyklėlę, galite padėti paukščiams išgyventi trauktis neskubančius žiemiškus orus išleisdami visai nedaug pinigų. Vasaris – metas, kai natūralaus maisto paukščiams ypač trūksta, todėl lesyklėlės papildymas yra vienas rūpestingiausių būdų padėti jiems ištverti paskutinį žiemos etapą, rašoma express.co.uk. Vis tik nuolat pildyti lesyklėlę gali būti brangu.

Absoliučios tobulybės gamtoje pavyzdys – taip gamtos fotografas atsiliepia apie vieną smulkiausių kada nors jo kadre užfiksuotų snaigių. Menininkas Lukas Jonaitis fotografuoja įspūdingo grožio, unikalių raštų ir taisyklingos šešiakampės formos snaiges. O fizikas aiškina, kad tokia unikali snaigių forma susidaro joms krentant. Gamtos tapomus paveikslus fiksuoja fotografas Lukas Jonaitis.

Aplinkosaugininkai Kauno rajone vyksta pas gyventojus ir juos konsultuoja dėl potvynio rizikos. Svarbu pasirengti galimam vandens lygio kilimui – dėmesys skiriamas tinkamai nuotekų tinklų priežiūrai ir prevencinėms priemonėms.

Paulas Templeris dirbo safario gidu, kai milžiniškas begemoto patinas jį žiauriai užpuolė – perkando jo krūtinę ir vienu metu net prarijo jį visą ir galiausiai išspjovė. Pamirškite hienas, pamirškite leopardus, pamirškite net liūtus – paklauskite bet kurio eksperto ir jis jums pasakys, kad pavojingiausias Afrikos žinduolis yra begemotas.

Šikšnosparniai žiemą praleidžia miegodami, todėl visų gyventojų prašoma jų netrikdyti ir neiti į Kauno tvirtovės fortus ir kitas vietas, kur jie miega. Vasario 14-ąją Kauno regioniniam parkui pasidalijus vaizdo įrašu su šikšnosparniais ir žinute, kad kiekvienas – svarbus, o gamta nusipelnė mūsų rūpesčio, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo raginimu jų netrikdyti.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai Varnikų miške aptiko didelį kiekį statybinių atliekų – vos keli žingsniai nuo itin lankomo pažintinio tako, kurį kasmet aplanko tūkstančiai lankytojų ir gamtos mylėtojų. Vasario pradžioje Varnikų miške išverstas atliekų kiekis buvo ypač didelis – rastos kelios dešimtys maišų su įvairiomis statybų liekanomis: gipso kartonu, apdailos detalėmis, namo ardymo atliekomis ir kitomis šiukšlėmis.

Lietuvą ilgokai kauščius rekordiniams šalčiams daugeliui daržininkų ir sodininkų sužibo viltis, kad jų siaubas – invaziniai šliužai galbūt iššals ir išnyks. Nors jie ir žiemą kelia problemų. Štai gamtininkas net viduržiemį su durpėmis namo parsivežė šių rudų šliužų. Gamtos žinovas beveik neabejoja, kad ir kaip reikiant spustelėjęs šaltukas neiššaldys šių  daržo ir sodo kenkėjų. Viliasi, kad bent kiek jų sumažins. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lesinti paukščius – maloni veikla ir puikus būdas paremti vietinę gamtą. Vis dėlto daugelis sodininkų netyčia daro tokias klaidas, kurios gali būti žalingos sparnuočiams. Jei netinkamai lesinate paukščius, ne tik galite nusivilti dėl mažo paukščių aktyvumo savo sode, bet netgi rizikuoti jų sveikata ar gyvybe, rašoma gardeningetc.com.

Žiemą pasivaikščiojus miške ar net miesto parke kartais galima pamatyti keistą vaizdą – tarsi be jokios audros ar vėjo per pusę perskilusį medžio kamieną. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai vandalų ar senatvės padarinys, tačiau specialistai sako – dažnai kaltas visai ne žmogus. Medžius gali „perplėšti“ pats šaltis. Šis reiškinys vadinamas žiemospirgiu ir nors skamba grėsmingai, gamtoje jis yra natūralus procesas.

Speigas, sniegas ir ledas retai kam asocijuojasi su grybavimu. Tačiau vienas grybautojas išėjęs į mišką vasario mėnesį grįžo su pilnu krepšiu gėrybių. Nuotrauka, paskelbta socialiniuose tinkluose, sukėlė tikrą audrą tarp internautų. Žieminis miškas gali nustebinti net patyrusius gamtos mylėtojus. Nors dauguma krepšius pasideda iki rudens, Europos šalyse auga grybų rūšys, puikiai ištveriančios žemą temperatūrą.

Ši žiema Lietuvoje išsiskiria stipriais šalčiais ir stora sniego danga, todėl daugeliui gamtos mylėtojų kyla natūralus klausimas – ar paukščiams tokiomis sąlygomis kyla didesnis pavojus ir ar žmogus gali jiems padėti. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad vien žema temperatūra paukščiams dažniausiai nėra mirtinas pavojus, tačiau viena klaida, kurią kartais daro žmonės, gali kainuoti labai brangiai.

Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos. Stora sniego danga apsunkina maisto paieškas Po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu vykdo vieną svarbiausių metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos, skirtos miškų atkūrimui ir įveisimui.

Šiemet į Lietuvą atkeliavusi tikra žiema užburia įspūdingais reginiais. Vieną tokių Šventojoje užfiksavo Algirdas Malakauskas, ledo sukurtą meną praminęs „uosto sargybiniais“. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse vyro pasidalinti kvapą gniaužiantys kadrai sužavėjo šimtus internautų.

Socialiniuose tinkluose pasirodė įspūdingas žiemiškas kadras iš Kretingos, kuriame matyti vaizdas, primenantis ledo stalaktitus. Vis dėlto specialistai aiškina, kad tai – gana retas meteorologinis reiškinys, susijęs su itin žema temperatūra ir judančiu vandeniu.

Praėjusią naktį Lietuvoje užfiksuota Šiaurės pašvaistė sukėlė susidomėjimo bangą – socialiniai tinklai prisipildė įspūdingų nuotraukų, o kai kuriems kilo klausimas, ar šį retą reiškinį dar bus galima pamatyti. Apie tai, kada vėl verta dairytis į dangų ir ko tikėtis stebint gyvai, pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejus direktorius Linas Šmigelskas.

Lietuvoje yra vietų, kur gamta ir mitai susipina taip glaudžiai, kad jų neįmanoma atskirti. Vienos iš tokių vietų nuo seno vadinamos velniaduobėmis – paslaptingomis reljefo įdubomis, kurių dugne telkšo pelkės ar vanduo, o žmonių vaizduotėje gyvena velniai, legendos ir pasakojimai apie prasmegusias pilis, bažnyčias ar ištisus miestus.

Kai kurie turėdami laisvo laiko traukia į gamtą, kitiems gamta – už kabineto lango. Su tokiu vaizdu dirba ir Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai, kuriems pavyko užfiksuoti bėgiojantį vilką tiesiai pro kabineto langą.