gamta

Vilniaus Žvėryno rajone, Neries pakrantėje, apsigyveno užjūrio gražuolis, kurio pasižiūrėti žmonės važiuoja iš įvairių sostinės kampelių. Visų akį traukia margaspalvis mandarininis antinas. Jis susirado sau panelę – didžiąją antį. Dėl jos užvirė tikros aistros – invazinis gražuolis ją saugo ir muša priartėti ir suartėti bandančius vietinius kavalierius. O žmonės jau spėlioja, ar po mėnesio turėsime mažų mandarininių ančiukų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pradėjus džiuginti šiltiems orams, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose įamžinti žalčių kamuoliai. Kamuoliuose – po keturis, penkis kartu besirangančius geltonausius. Gamtininkai sako kol kas žalčių poravimosi sezonas tik prasideda, atšilus, jis suaktyvės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dubingiškė Laura pasakoja, kad senutėlėje buvusioje mokykloje šiuo metu galima aptikti įsikūrusią žalčių poilsiavietę.

Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be batų kūną užplūsta energija iš bundančios žemės.

Varlės yra visiškai įprastas gyvūnas, kurį galime sutikti Lietuvoje, drėgnose vietose. Pamatę varlę – niekas nenustemba. Vieni jų bijo, kiti tiesiog ramiai praeina. Tačiau ar esate matę mėlyną varlę? Pastaroji tikrai gali nustebinti gamtos mylėtojus. Vilnietė Vita Kavo vaikščiodama gamtoje, Marijampolės rajone esančiame Buktos miške, netoli pelkės pastebėjo ryškiai mėlyną daiktą pūpsantį tolumoje.

Prasidėjus aktyviai varliagyvių migracijai specialistai įspėja visus vairuotojus ir kreipiasi į juos pagalbos – pamačius šį radinį ant kelio skatinama jį apvažiuoti, o geriausia sustoti ir patraukti nuo kelio. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalino biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gerardo Paškevičiaus informacija apie jų migraciją ir ką reikia žinoti, pamačius ant kelio varliagyvį.

Vaikščiodamas miške Mažeikių rajone gamtininkas Deividas Makavičius pamatė vaizdą, kokio dar niekada nėra matęs – jis aptiko ir užfiksavo vandenyje įšalusią lapę. Jis pats sako galintis tik spėlioti, kokios to aplinkybės, nes apie panašius atvejus Lietuvoje nėra girdėjęs.

„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji?Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas. Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę.

Nuo seno žmonės šiandien mini Vyturio dieną ir šios datos labai laukia, mat į Lietuvą pamažu sugrįžta vieni pirmųjų pavasario pranašų – vyturiai. Pamatę šį paukštelį laukuose arba išgirdę jo giesmes, žemdirbiai žinodavo, kad metas pradėti kai kuriuos lauko darbus, nes atšilimas – čia pat. Beje, pagal šią dieną, vasario 24-ąją, lietuviai spėdavo ir koks laukia oras. Štai tokie ausiai mieli garsai jau džiugina ne vieną Lietuvos regioną.

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.