gamta

Socialiniuose tinkluose pasirodė įspūdingas žiemiškas kadras iš Kretingos, kuriame matyti vaizdas, primenantis ledo stalaktitus. Vis dėlto specialistai aiškina, kad tai – gana retas meteorologinis reiškinys, susijęs su itin žema temperatūra ir judančiu vandeniu.

Praėjusią naktį Lietuvoje užfiksuota Šiaurės pašvaistė sukėlė susidomėjimo bangą – socialiniai tinklai prisipildė įspūdingų nuotraukų, o kai kuriems kilo klausimas, ar šį retą reiškinį dar bus galima pamatyti. Apie tai, kada vėl verta dairytis į dangų ir ko tikėtis stebint gyvai, pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejus direktorius Linas Šmigelskas.

Lietuvoje yra vietų, kur gamta ir mitai susipina taip glaudžiai, kad jų neįmanoma atskirti. Vienos iš tokių vietų nuo seno vadinamos velniaduobėmis – paslaptingomis reljefo įdubomis, kurių dugne telkšo pelkės ar vanduo, o žmonių vaizduotėje gyvena velniai, legendos ir pasakojimai apie prasmegusias pilis, bažnyčias ar ištisus miestus.

Kai kurie turėdami laisvo laiko traukia į gamtą, kitiems gamta – už kabineto lango. Su tokiu vaizdu dirba ir Žuvinto biosferos rezervato darbuotojai, kuriems pavyko užfiksuoti bėgiojantį vilką tiesiai pro kabineto langą.

Iš sodo namo važiavęs vyras tapo netikėto įvykio liudininku – griovyje jis pamatė trijų palaidų šunų draskomą stirną. Vyras nedelsdamas sustojo ir bandė apginti sužeistą gyvūną, nuvydamas agresyvius šunis. Šia istorija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo jo žmona. Apie įvykį jis susisiekė su gamtosaugininkais, tačiau šie tuo metu atvykti negalėjo. Situacijai nesikeičiant ir matant, kad stirna yra sužeista bei sunkiai juda, vyras nusprendė veikti pats.

Prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotrauka iš Švenčionių rajono, kurioje viena šalia kitos žiemiškame fone yra susiglaudusios ūdros. Ši nuotrauka tirpte ištirpdė internautų širdis ir susilaukė didžiulio dėmesio. Sausio 3 dieną Vyto Stuglio paskelbta nuotrauka susilaukė dėmesio. Ji surinko daugiau nei 1 400 „patinka“ paspaudimų. Komentaruose taip pat buvo galima matyti, kad internautai buvo sužavėti tokiu jaukiu gamtos vaizdeliu.

Antradienį Rokiškio miesto gyventojų dėmesį prikaustė gatvėmis besiblaškanti stirna. Pirmieji gyvūno kadrai buvo užfiksuoti dar pirmadienio vakarą Vytauto gatvėje. Antradienį stirnaitė tęsė savo kelionę – buvo pastebėta Kauno gatvėje ir netgi užsuko į Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos kiemelį.

Naujametinė naktis šiemet nustebino ne tik šalčiais, tačiau taip pat išskirtiniu optiniu atmosferos reiškiniu. Vilniaus rajono padangėje nakties metu pasirodė šviesos stulpai. Naujametinė naktis nepagailėjo įstabaus reginio. Pasirodė šviesos stulpai Socialiniame tinkle „Facebook“ šia naujiena pasidalijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo „Meteo.lt“ puslapyje. Įraše jie paaiškino, kaip susidaro šis dangaus reiškinys.

Darbas iš namų, ilgos valandos prie kompiuterio ir jausmas, kad dienos viena nuo kitos nebesiskiria – taip anksčiau atrodė uteniškio Tomo Kalibato, dabar gyvenančio Latvijoje, kasdienybė. Ieškodamas būdo trumpam pabėgti nuo rutinos ir pakeisti aplinką, jis pasirinko gamtą – nakvynes miške su palapine, kamera ir, kartais, net be jokio stogo virš galvos. Tomas miške nakvoja ir vasarą, ir žiemą, o savo patirtimis dalijasi „YouTube“ kanale, jau turinčiame 3,14 tūkst.

Atsitraukti nuo visko, pabėgti į gamtą ir pabūti ramybėje: tai – veiksmai, kurie padeda tiek atlikėjams, tiek ir kitiems kūrėjams atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir įveikti kūrybinį bloką. Tokios taisyklės laikosi ir melodingoji Rūta Loop. Rūta – paskutinioji atlikėja, pasirodžiusi ant muzikinio projekto „Live on Water“ plausto Nemune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje drastiškai sumažėjo kuoduotųjų ančių, juodųjų ir baltųjų gandrų, sidabrinių kirų, baltnugarių ir vidutinių margųjų genių populiacija, skelbia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kaip rodo Lietuvos kas šešerius metus Europos Komisijai teikiama ataskaita apie Paukščių direktyvos įgyvendinimą, ypatingą susirūpinimą kelia europinio žalvarnio būklė, nes nebeliko nei 10-ties perinčių šių paukščių porų.

Nors orai Lietuvoje ne tokie žiemiški, kaip anksčiau, vis tik kartais gamta palepina išskirtinio grožio reginiais. Vienas iš jų – antrąją Kalėdų dieną pasirodęs nestoras ledo sluoksnis, kurio vaizdelis priminė tikrą „šerbetą“ ežere. Pagaliau sulaukus žiemą išties primenančių orų, viską nuklojo ne tik baltas sniegas – gamta dovanoja ir nedažnai pamatomų vaizdų. „Šerbetas“ ežere Antrąją Kalėdų dieną Šiauliuose, ant Rėkyvos ežero, susidarė „šerbetą“ primenantis plonas ledo sluoksnis.

Internete plinta Pilaitės rajono gyventojų nufilmuota vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas vilkas. Nors gyventojams tai kelia nuostabą, tai jau ne pirmas kartas, kuomet plėšrūs gyvūnai yra fiksuojami mieste. Vilką gyventojai fiksavo Pilaitės rajone. Komentaruose prie vaizdo įrašo kiti miestiečiai dalinasi, kad vilkus matė ir Lazdynų miškuose. Pilaitėje pasirodė vilkas Vilkas gali atkeliauti į miestą, nes ieško maisto, ypač miesto pakraščiuose, kur randa atliekų ar smulkių gyvūnų.

Neries regioninis parkas šią žiemą sulaukė ypatingos, gamtos padovanotos staigmenos – aptiktas itin retas ir saugomas grybas paprastasis taukius (Sarcosoma globosum). Tai vienas paslaptingiausių ir labiausiai nykstančių grybų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Šis radinys – ne tik mokslinė ar gamtinė naujiena.

Jomanto parke atsirado netikėta naujovė, kuri vilniečius kviečia į pasivaikščiojimą su žaidimo elementu. Viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“ praneša, kad parke įrengta nykštukų gyvenvietė – mažyčių namukų kompleksas, kurio gyventojai, kaip teigiama, pasirodo tik vakarais. „Jomanto parke atsirado nematytas kaimelis! Namukų gyventojai – nykščio aukščio žmogiukai.

Šeštadienio naktį pašalus, gamtoje pasirodė įdomus reiškinys – vieni jį vadina ledo plaukais, kiti šalčio ūsais, ledo vilna ar šalčio barzda. Šį reginį pavyko užfiksuoti Panevėžio rajone. Įspūdingo reginio nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“ pasidaliję Meteo.lt pateikė ir daugiau informacijos apie šį gamtos kūrinį.

Iki Kalėdų laiko lieka vis mažiau, daugėja jau pasipuošusių ir bepuošiančių namus, tačiau specialistai primena: mišku kvepiančių šakų ar eglučių negalima kirsti iš miškų savavališkai. Už tai gresia ir triženklė bauda. Priminimu artėjant šventėms apie šį draudimą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Vištyčio regioninis parkas.

Orai vis dar puikiai leidžia išeiti į miškus ir pasimėgauti nuostabia Lietuvos gamta, vis tik ne visi įsimena, ko daryti mūsų šalies gamtoje negalima. Primenama, kad už kai kuriuos veiksmus gresia ir triženklės baudos. Veisiejų regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo priminimu, kad pasivažinėjimai keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis gali baigtis piniginės patuštinimu.

Praėjusiais metais prieš Kalėdas skirtos visuomenės paramos dėka išpirktame „Sengirės fondo“ miške – moksliniai atradimai. Tyrinėjant miško vabzdžių įvairovę, daugelis rastų vabzdžių rūšių buvo retos arba apyretės, o viena iš jų – nauja Lietuvai. Daug drėgmės, gyvastinga mediena saulėtose miško aikštelėse bei Lietuvoje nedažnos senų skroblynų buveinės lėmė didelę vabzdžių įvairovę, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu internete žaibiškai plinta vos prieš kelias valandas patalpintas vaizdo įrašas, kuriame galima matyti vandens telkinyje miške  besimaudantį briedį. Internautai juokavo, kad briedžiui kur kas geriau nei žmonėms pavyksta atlaikyti žiemos šalčius. Užfiksavo besimaudantį briedį Socialiniame tinkle „Facebook“ Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas pasidalijo įrašu, kuriame buvo galima matyti kaip pamažu į vandens telkinį įlipa, o po to „prausiasi“ briedis.

Lietuviai nuo vaikystės žino, kuo naudingas medus. Mes prisimename, kad nė viena liga nepraeidavo be karšto medaus ir arbatos. Šio produkto nauda yra neabejotina, tačiau kiekviena rūšis šiek tiek skiriasi savo poveikiu sveikatai. Koks medus yra naudingiausias? Pasak bitininko, produkto sudėtis ir savybės priklauso nuo to, kokius augalus apdulkino bitės. Pavyzdžiui, akacijų medus turi daugiausia fruktozės ir mažiau gliukozės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ meteo.lt (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) paskyroje pasidalinta įspūdingu ir retai sutinkamu šaltojo sezono reiškiniu, kuris traukia tiek gamtos mylėtojų, tiek meteorologijos entuziastų dėmesį. Nors Lietuvoje žiema dar tik artėja, gamta jau demonstruoja pirmuosius ledo kūrinius, susiformuojančius tik ypatingomis sąlygomis. Specialistai paaiškina, kad šis reiškinys daugeliui gali būti naujas, tačiau pasaulyje jis stebimas jau daugiau kaip šimtmetį.

Kaulydamos maisto Kuršių Nerijoje lapės jau kone leidžiasi paglostomos. Žmonėms pramoga, tačiau gamtininkai įspėja – maitindami lapes tautiečiai joms kenkia, o ir patys gali užsikrėsti parazitais. Neringoje, aikštelėje šalia Negyvųjų kopų, šmirinėja lapė. TV3 Žinios nufilmavo, kaip rudauodegė apuosto maitinti lapes draudžiantį ženklą ir tarsi pasipiktinusi tokia neteisybe, bando ženklą dantimis nuplėšti. Vis tik nepavyksta.

Išėjęs pasivaikščioti po parką šiaulietis rado pustrečios tonos išmestų padangų. Dar tiek pat padangų surinko Kuršėnų miškininkai. Iš viso penkios tonos – tokį kiekį šiame girininkijos padalinyje miškininkai anksčiau paprastai surinkdavo per metus. Specialistai sako, kad šiukšlintojai visoje Lietuvoje tampa vis įžūlesni, į miškus padangas verčia naudodami vis gudresnes schemas, neišsigando, kad nuo rugsėjo padidėjo už tai skiriamos baudos. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Įvairiuose Lietuvos miškuose įrengiamos kameros leidžia iš arčiau pažvelgti į tai, ko daugelis niekada nė nepamato – kaip savo natūralioje aplinkoje gyvena šalies gyvūnai. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vaizdais, rezervate užfiksuotais dienomis ir naktimis. Parodė, kas vyksta miškuose Miškuose ir jo aplinkiniuose plotuose veiksmo niekada netrūksta – pasižiūrėkite patys, ką pavyksta užfiksuoti kameroms. „Lietingas ruduo.

Aktorius Simonas Storpirštis šį rudenį pasitinka ramesniu ritmu – su nauju monospektakliu „Viskas užimta“ ir naujai atrastu gyvenimu gamtos apsuptyje. Po metų bėgimo tarp scenos, repeticijų ir filmavimo aikštelių, Simonas sako pagaliau išmokęs sustoti – ir tiesiog pabūti. „Aš norėjau ramybės. Dirbame mieste, visur žmonės, energija, įtampos... Norėjau tylos, o gavau katino peles ant palangės ir visokius lapus. Bet tame – kažkoks žavesys,“ – pasakoja aktorius.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė vaizdo įrašas, sulaukęs daug dėmesio – jame užfiksuota Kėdainių rajone pamiškėje bėgiojanti lūšis. „Facebook“ puslapyje „Miško siela“ pasidalinta sekėjo Juliaus nufilmuota akimirka patraukė internautų dėmesį – gamtoje, netoli gyvenvietės, pavyko užfiksuoti gana retai sutinkamą laukinį gyvūną: lūšį.

Šių dienų skubėjime vis daugiau žmonių ieško lėtesnio, sąmoningesnio ir tvaresnio gyvenimo ritmo – atsigręžia į gamtą, renkasi natūralius sprendimus ir mažina vartojimą. Būtent tokį kelią atrado ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Gabija Kuncaitytė. Apie tai, kaip jos šeimos kasdienybę keičia gyvenimas tarp miesto ir kaimo, kaip tvarūs įpročiai ugdo mažametę dukrą ir kokias alternatyvas miesto pramogoms atrado jų šeima, Gabija pasakoja ir tv3.lt portalo skaitytojams.

Ne paslaptis, kad už atliekų išmetimą gamtoje pagyrimo nenusipelnytų nė vienas. Vis tik vis dar pasitaiko susidūrimų su atliekų išmetimu tam neskirtose vietose. Be to, svarbu atminti, kad už šį veiksmą gamtoje gresia baudos – artėjant padangų keitimo metui, primenama, kas už tai gresia ir kaip tinkamai atsikratyti nebereikalingomis padangomis.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – rudens lygiadienis. Šiuo laiku dienos laikas susilygina su naktimi ir minima astronominio rudens pradžia. Nuo seno ši diena Lietuvoje buvo laikoma švente. Ypatinga diena Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Biržų regioninio parko miške ekologė Renata Ulinskienė aptiko įspūdingą grybą, įrašytą į Raudonąją knygą – korališkąjį trapiadyglį, išsiskiriantį savo ypatinga išvaizda. Jį rasti svajoja visi grybų entuziastai, mat jis Lietuvos miškuose sutinkamas ne taip dažnai. Šį retą gražuolį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija sekėjams pristatė savo „Facebook“ paskyroje.

Dawidas Kontny – miškininkas iš Tucholos miškų urėdijos (Lenkija), kurį internete seka tūkstančiai žmonių. Jo profilis „Forest Forest Water Swamp“ socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo dėl pasakojimų apie kasdienį „gyvenimą miške“. Vis tik šį kartą jo įrašas šokiravo net ištikimiausius sekėjus – grįžęs iš žvejybos jis savo bate aptiko šį tą labai nemalonaus.

Gloguvo miškuose Žemutinėje Silezijoje, Lenkijoje, pastebėtas savanos servalas. Nuotraukas, kuriose gyvūnas išeina iš krūmų į kelią ir vėl pasineria į žoles, miškininkai paskelbė socialiniuose tinkluose. Manoma, kad plėšrus gyvūnas pabėgo iš privataus veislyno, rašoma tvn24.pl. Miškininkai prašo pranešti apie gyvūną Savo pasidalintame pranešime Lenkijos miškininkai teigė, kad apie pastebėtą gyvūną sužinota iš socialiniuose tinkluose pasirodžiusio įrašo.

Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių mėgsta savo laiką leisti gamtoje, o ypač miške. Vieni iš jų ten randa uogų, kiti parsineša grybų, o štai Rietavo rajono miške vaikščiojęs Maksas aptiko didingus ragus. Pašnekovas sutiko pasidalinti šių ragų nuotrauka su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jis pasakojo, kad ragus pavyko aptikti maždaug prieš mėnesį, o jų dydis nustebino net patį radėją.

2025 metų rugpjūtį, Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.

Rudens pradžioje gamta vis dar sugeba nustebinti net ir daug mačiusius. Įprastai šiuo metų laiku akys krypsta į gelstančius lapus, rytais ant žolės pasirodančią rasą ar migruojančius paukščius. Tačiau gamtininkas Almantas Kulbis pastebėjo visai kitą, netikėtą reiškinį – slyvą, kuri rugsėjį sukrovė žiedus. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo įspūdinga nuotrauka, kurioje matyti du pražydę žiedai, užfiksuoti Vievyje, netoli geležinkelio stoties.

Ruduo atėjo ne tik į gamtą, bet ir į žmonių kasdienybę – rytais vis dažniau pasitinka gaivesnis oras, o saulė jau nebe tokia kaitri kaip vasarą. Pamažu vis labiau pastebime rudens ženklus: gelsvėjančius lapus, ilgesnius šešėlius ir ramesnį gamtos kvėpavimą. Vis tik, nors orai darosi gaivesni, žmonės vis dar viliasi sulaukti šiltesnių dienų. Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė sako, kad rudens nuotaikas galima nuspėti stebint gamtą, o ji tai daro nuo vaikystės.

Lietuviai šiemet užgniaužę kvapą seka keliaujančių meškų pėdsakus ir džiaugiasi tuo, kad šalies fauna vis nustebina savo išskirtinumu ir gausa. Šįkart pavyko įamžinti neįtikėtiną vaizdą – meškų viliojimo vietoje pasirodė net dvi meškos. Specialistai sako, kad toks medžiotojo užfiksuotas vaizdas išskirtinis – Lietuvoje jis ne tik retas, bet ir pirmasis toks Lietuvoje.

Prasidėjo paskutinė vasaros savaitė, o kartu vis dažniau galime pajusti rudens artėjimą – rytais išlindęs rūkas, gaivesnis oras ir trumpėjančios dienos primena, kad vasara ir šiluma traukiasi. Vis dėlto tikimasi, kad gamta dar gali nustebinti ir padovanoti keletą saulėtų, maloniai šiltų dienų. Apie tai, ko galime tikėtis artimiausiu metu, tv3.lt naujienų portalui pasakoja gamtos ženklus stebinti dzūkė Janina Janušauskienė.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius. Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti. Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.

Tie, kurie šįryt keliavo į gamtą, tikriausiai spėjo pastebėti, kad jau sulaukėme pirmųjų šalnų. Vėsus rytas ir apšarmoję augalai parodė – neužilgo sulauksime rudens. Gamtos stebėtojai jau fiksuoja pirmąsias šalnas. Pirmoji šalna Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta, kad šiandien Mažeikių rajone iš ryto jau buvo užfiksuotos šalnos. „Ketvirtadienio ankstyvas rytas buvo vėsus.

„Maisto kelias“ tęsia keliones po Lietuvą, o laidos vedėjai atsidūrė Birštone – mieste, kuris garsėja ne tik savo mineraliniu vandeniu, bet ir unikaliu sveikatinimusi. Ir kur dar galėtų prasidėti pažintis su Birštonu, jei ne Kneipo sode – gamtos apsuptyje įkurtoje sveikatingumo oazėje? Mineraliniame vandenyje marinuoto šamo iešmeliai, refleksoterapijos takai ir „gandro žingsniu“ per šaltas voneles – taip prasidėjo „Maisto kelias“ kelionė Birštone.

 Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbią informaciją, susijusią su laukinių paukščių apsauga. Pastaruoju metu pastebima vis daugiau atvejų, kai saugomi paukščiai pakliūva į neteisėtai įrengtus spąstus vandens telkiniuose. Tokia veikla ne tik kelia pavojų gyvūnams, bet ir pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus.

Atidžiau pažvelgus į ąžuolo lapus, ant jų galima pastebėti neįprastus darinius – žalsvus, gelsvus ar rausvus gumbus, primenančius nedidelius obuoliukus. Ne vienam tai pamačius natūraliai kyla klausimas: kas tai? Nežinant pirmiausia į galvą šaunanti mintis, kad medis serga ir tai – ligos ar kenkėjų palikti pėdsakai. Tačiau tiesa visai kitokia – šie dariniai ne tik nekenkia, bet ir yra vieta, kur vystosi nauja gyvybė.

Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie tai, kad kai kurie gandrai jau pradeda palikti Lietuvą ir keliauja į šiltus kraštus. Vis tik nors lietuviai išgyvena dėl šio reiškinio, ar tikrai toks gandrų išskridimo laikas yra neįprastas gamtoje? Pastarosiomis dienomis tautiečiai dalijosi įrašais apie tai, kad gandrai jau palieka Lietuvą.

Lietus ir saulė – pačios tinkamiausios sąlygos grybams miške dygti, dėl to šiuo metu lietuviai iš miškų grįžta pilnais kibirais. Grybautojai džiaugiasi – vasara puiki pomėgiui realizuoti. Lietuvos grybautojai sutiko pasidalinti savo pintinių ir kibirų turiniu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ne vieni iš jų džiaugėsi – miškas apdovanojo gausiai. Gedimino atostogos – miške su baravykais Pirmasis, kuris sutiko pasidalinti savo radiniais, buvo Gediminas.

Rugpjūčio viduryje danguje nušvis vienas ryškiausių astronominių metų įvykių – Perseidų meteorų lietus, kuris savo piką pasieks jau šiąnakt. Nors šiemet jo kulminaciją temdys rugpjūčio pilnatis, žvaigždžių mylėtojai vis tiek galės išvysti įspūdingus krentančių žvaigždžių blyksnius, jei pasirinks tinkamą laiką ir vietą, rašo BBC.

Gamtininkas, fotografas Marius Čepulis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame paneigia gajus mitus apie gandrų išskridimo datas ir papročius. Jis pastebi, kad daugelis žmonių vis dar remiasi kalendoriaus žymomis, nors paukščiai jų neseka – jie vadovaujasi gamtos ritmu. Pasak M. Čepulio, gandrų migracijos pradžia ir pikas priklauso nuo perėjimo pradžios laiko bei oro sąlygų, todėl išskridimo datos kasmet gali skirtis.

Siekiant sustabdyti Ignalinos rajono Gervelės pelkės nykimą ir atkurti natūralią jos būklę, parengtas pelkės gamtotvarkos planas, kaip užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos apsaugą.