Mano vertinimu, šis atvejis – lyg refleksas mūsų visuomenėje: kai mums svarbu greitas kaltinimas, vienas šauksmas sufleruoja visiems ir mes tampame „avių banda“.
„Turime nustoti“
Mano nuomonė apie pastarųjų dienų įvykį Lietuvoje.
Aš galvoju, kad Lietuva kartais tampa avių banda. Užtenka, kad vienas žmogus rėktų, jog „institucijos blogos“, ir staiga visi puola, degina ant laužo, teisia, net neišklausę visos istorijos. Tai primena senus laikus, kai užtekdavo kažkam sušukti „ragana!“ ir minia bėgo linčiuoti.
Bet noriu priminti kitus įvykius. Prieš kelerius metus mama su naujagimiu nušoko nuo tilto. Tada visi rėkė: „Kur buvo tarnybos? Kodėl niekas nepastebėjo? Kodėl vaiką neatėmė?“
Arba kai mama paskandino savo vaikus upėje – vėl tas pats: „Kodėl niekas nepaėmė? Kodėl neapsaugojo?“
O dabar – kai paima vaiką norėdami jį apsaugoti – tie patys žmonės rėkia, kad institucijos blogos. Mamai ir tėvui niekas netrukdė matytis, bendrauti, atsigauti po gimdymo, bendradarbiauti. Bet jie pasirinko matyti pagalbą kaip priešus. Ir laužo sukurta drama kuria tik dar didesnę žalą.
Kalba, kad vaikui padaryta trauma. Bet sovietmečiu naujagimiai būdavo atskirti nuo motinų savaitėms. Atnešdavo tik pamaitinti – ir viskas.
Ir mes, gimę tais laikais, kažkaip užaugome. Nebuvome traumuoti. Mamos pailsėdavo, atsigaudavo, o medikai pasirūpindavo, kad vaikai būtų sotūs ir sveiki.
Man skaudu matyti, kaip šiandien supriešinama visuomenė.
Aš gimdžiau jauna – 20 metų. Ir ligoninėje girdėjau, kaip vyresnė moteris rėkė ant savo ką tik gimusio kūdikio. Aš buvau šokiruota. Bet dabar galvoju: gal tai moteriai tiesiog reikėjo pagalbos? Gal ji buvo pavargusi, išsekusi, apimta emocijų ar depresijos?
Mes turime nustoti vieninti žmones prieš žmones.
Turime padėti mamoms.
Turime gerbti medikus ir socialinių tarnybų darbuotojus.
Nedarykime iš jų demonų – jie dažnai tyliai gelbsti gyvybes. Jei mes juos užsipulsime, jie vėl tylės ir bijos įsikišti. O tada turėsime dar vieną tragediją, kaip jau turėjome ne kartą.
Nebūkime avių banda. Įjunkime sveiką protą. Nepasiduokime negatyvui ir kiršinimui.
Jeigu galima išgelbėti bent vieną mažą angelėlį – tai ir darykime. Nes kartais gali būti per vėlu.
Pagarbiai
Trijų vaikų mama
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
