Apie tai, kaip jos šeimos kasdienybę keičia gyvenimas tarp miesto ir kaimo, kaip tvarūs įpročiai ugdo mažametę dukrą ir kokias alternatyvas miesto pramogoms atrado jų šeima, Gabija pasakoja ir tv3.lt portalo skaitytojams.
Ar kada nors teko stovėti prie rūbais perpildytos spintos ir vis tiek pagalvoti: „Neturiu ko apsirengti“? Būtent nuo tokios, atrodytų, buitiškos akimirkos Gabija Kuncaitytė pradėjo savo kelionę į sąmoningesnį, tvaresnį gyvenimą.
„Tai buvo pirmasis ženklas. Tada supratau, jog žmogui tiek visko nereikia ir tai paskatino keisti įpročius“, – sako ekologiško gyvenimo entuziastė.
„Turime jaustis gamtos dalimi“
Pasak Gabijos, tvarumas – ne tik gražus žodis. Jai tai – sąmoningas pasirinkimas mažiau vartoti, o turimus daiktus panaudoti antrą kartą.
„Tai neapsiriboja vien gamtos saugojimu – tai ir pats santykis su ja. Turime jaustis gamtos dalimi. Dažnai gyvendami mieste norime iš gamtos tik imti, bet užmirštame, kad turime jai ir duoti“, – teigia G. Kuncaitytė.
Meilė gamtai gimė sodyboje
Didžiausias lūžis įvyko, kai Gabija su šeima paveldėjo giminių sodybą.
Tvarkydamiesi, sodindami ir leisdami laiką gamtoje, jie atrado naują gyvenimo ritmą: „Užsimezgė meilė gamtai, daržininkystei, ėmė dominti natūrali medicina ir viskas išaugo į tvarų gyvenimo būdą. Ėmiau rinktis mažiau, bet kokybiškiau.“
Šiuo metu G. Kuncaitytė savo tvarumo akimirkomis dalinasi ir socialiniuose tinkluose. Savo paskyros pavadinimą – „Vilko troba“ – ji irgi pasirinko neatsitiktinai. „Turime beveik 100 metų senumo trobelę ir auginame du šunis, labai giminingus vilkams“, – dalinasi pašnekovė.
Gyvenimas tarp miesto ir kaimo
Nors šiandien šeima daug laiko praleidžia kaime, miesto jie visiškai neatsisakė. „Gyvename tarp miesto ir kaimo. Vyras nuo vaikystės labai daug laiko praleido kaime, o man miestietei viskas nauja, aš netgi uogų nepažinojau ir jų nevalgiau“, – prisimindama juokiasi Gabija.
Anot jos, praleisti daugiau laiko gamtoje turėtų kiekvienas: „Šiuolaikinis žmogus dažnai nesusimąsto, iš kur parduotuvėje atsiranda tam tikri maisto produktai. Manau, kiekvienam vertėtų daugiau laiko praleisti gamtoje ir kaime, kad geriau suprastume, kaip gyvena gyvūnai, kaip auga augalai. Toks supratimas galėtų turėti daugiau įtakos mūsų pasirinkimams parduotuvėse.“
Gabija pabrėžia, jog daržininkystė – tik viena iš daugybės veiklų, kurios praturtina jų kasdienybę. „Turime dukrą ir du šunis, kurie mus išjudina net lietingą dieną. Maistą tiek aš, tiek vyras gaminame kasdien. Vasaros sezonu vaisius ir daržoves valgome iš savo daržo“, – atskleidžia G. Kuncaitytė.
Miesto pramogų jie beveik nepasiilgsta – vietoje kavinių renkasi namuose išgerti žolelių arbatos, restoranais tampa pietūs gamtoje, o kino teatrą pakeičia filmų vakarai po atviru dangumi.
Gabija atvirauja, jog gyvendama kaime ji pasiilgsta tik vieno – draugų kompanijos. Visi miesto patogumai, jos nuomone, yra lengvai pakeičiami. „Mėgstame grybauti, uogauti, gyvename netoli miško. Džioviname vaisius, žoleles, gaminame savo prieskonius, natūralius limonadus. Mėgstame rytinius pasivaikščiojimus po rasą, vakarais stebime žvaigždes, o per Kalėdas gaminame vainikus. Nebūna, jog nėra, ką veikti, nes kuo užsiimti rasi visada“, – juokiasi pašnekovė.
Į ką atkreipia dėmesį parduotuvėse
Gabija su šeima vasarą daržoves užsiaugina patys, o vietoj parduotuvės renkasi tvaresnes alternatyvas – kiaušinius, medų ar mėsą perka tik iš pažįstamų ūkininkų. Parduotuvėse, kaip pasakoja G. Kuncaitytė, vasarą ji lankosi tik dėl smulkmenų.
„Pirmiausia atkreipiu dėmesį į pakuotę – stengiuosi vengti plastikinių pakuočių. Taip pat perskaitau informacinį lapelį, pasidomiu, ar gamintojas laikosi tvarumo principų, ar pati pakuotė yra perdirbama“, – įpročiais, kuriais vadovaujasi, kai visgi tenka apsilankyti parduotuvėje, dalijasi Gabija.
„Dukros kalba turtingesnė“
Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė džiaugiasi, matydama, kaip kaimas formuoja jų beveik dvejų metų dukros vaikystę.
„Ji visur laksto basomis, valgo obuolius tiesiai nuo žemės, skina uogas nuo krūmų, stebi paukščius, gyvulius. Judėjimas stiprina jos raumenis, ji pasitiki savimi, turi stiprų imunitetą“, – akcentuoja Gabija.
Taip pat G. Kuncaitytė pastebėjo ir tam tikrus skirtumus tarp savo dukros ir vaikų, augančių mieste: „Dukros kalba turtingesnė, ji moka daugiau žodžių, lengviau atpažįsta gyvūnus, augalus ir gėles.“
Noras dalintis patirtimi
Nors Gabija neįsivaizduoja gyvenimo be kaimo, beveik šimtametės trobelės ir gamtos apsupties, jai tenka grįžti ir į miestą – senoje trobelėje visiškai apsigyventi dar negali.
Savo kasdienybe ir sodininkystės patarimais ji dalijasi socialiniuose tinkluose. „Iš dalies noriu būti ir socialiai atsakinga, įtraukti žmones į tvaresnį gyvenimo būdą“, – apie sprendimą susikurti tvarumui skirtą paskyrą pasakoja pašnekovė.
Visgi, tai nebuvo vienintelė priežastis, privedusi prie aktyvumo socialiniuose tinkluose, sako Gabija: „Taip pat, kai pradėjau domėtis sodininkyste, supratau, kad neturiu su kuo viskuo pasidalinti.
Draugėms tai buvo neįdomu, vienintelė močiutė mielai įsitraukdavo į pokalbius apie augalus. Norėjosi surasti daugiau bendraminčių, kuriems toks gyvenimo būdas būtų įdomus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
