Europos Komisija, spaudžiama Vokietijos ir matydama automobilių pramonės problemas, ruošiasi istoriniam atsitraukimui. Planuojama, kad draudimas bus sušvelnintas, o benzininiai bei dyzeliniai automobiliai keliuose išliks ir po nustatyto termino.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Apie bręstančias permainas pranešė įtakingas leidinys „Handelsblatt“. Remdamasis šaltiniais Briuselyje ir ES transporto komisaro Apostoloso Tzitzikostaso komentarais, leidinys teigia, kad Komisija yra pasirengusi peržiūrėti savo griežtą poziciją.
Vokietijos ultimatumas suveikė
Šis posūkis nėra atsitiktinis. Tai tiesioginė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo spaudimo pasekmė. Jis oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, reikalaudamas peržiūrėti taisykles.
Vokietija laikosi griežtos pozicijos ir tvirtina, kad po 2035-ųjų rinkoje privalo likti vietos ne tik elektromobiliams. Berlynas reikalauja įteisinti prekybą hibridiniais automobiliais ir modeliais, kurie naudoja sintetinius degalus ar pažangius biogalus.
Panašu, kad Briuselis šį signalą išgirdo. A. Tzitzikostas patvirtino, kad F. Merzo laiškas buvo sutiktas „labai pozityviai“, o Komisija yra „atvira visoms technologijoms“. Tai reiškia, kad politinį diktatą keičia technologinis neutralumas.
Sprendimas vėluos?
Nors daugelis ES narių reikalavo peržiūrą atlikti dar šiemet (vietoj numatytų 2026 m.), procesas gali užtrukti.
Eurokomisaras užsiminė, kad nors siekiama sprendimą pateikti iki gruodžio 10 d., yra tikimybė, kad jis nusikels į kitus metus.
ES atsitraukimą lemia ne tik technologijos, bet ir geopolitika. Briuselis pradeda suprasti, kad aklas elektromobilių protegavimas silpnina Europos pramonę konkurencinėje kovoje su Kinija, todėl ieškoma būdų išsaugoti Vakarų gamintojų technologinį pranašumą vidaus degimo variklių srityje.
Dauguma balsavo už draudimą
Norime priminti, kad 2023 metų vasarį Europos Parlamentas nedidele balsų persvara pritarė tam, kad nuo 2035 m. būtų draudžiamos transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
Istoriniame balsavime šiam sprendimui pritarė 340 parlamentarų. 279 prieštaravo ir 21 susilaikė. Tuo tarpu į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos politikai savo nuomonę išreiškė taip:
- Petras Auštrevičius – balsavo už draudimą
- Vilija Blinkevičiūtė – balsavo už draudimą
- Stasys Jakeliūnas – nebalsavo
- Rasa Juknevičienė – balsavimo prieš draudimą
- Andrius Kubilius – susilaikė nuo balsavimo
- Liudas Mažylis – balsavo prieš draudimą
- Juozas Olekas – balsavo už draudimą
- Bronis Ropė – balsavimo už draudimą
- Aušra Seibutytė – balsavo prieš draudimą
- Waldemar Tomaszewski – nebalsavo
- Viktor Uspaskich – balsavo už draudimą
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
