Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje dyzeliniai varikliai sudarė daugiau nei pusę visų naujų automobilių pardavimų Senajame žemyne. Šiandien jie liko autsaiderių gretose.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Europos Sąjungos, EFTA šalių ir Jungtinės Karalystės rinkose dyzeliniai modeliai užėmė vos 8 proc. rinkos dalį. Tuo tarpu iš tinklo įkraunamų hibridų paklausa atsiriekė 9,4 proc. automobilių rinkos pyrago.
Nuopuolio chronologija
Dyzelinių automobilių saulėlydis neįvyko per naktį – tai buvo laipsniškas procesas, kurį paspartino „dyzelgeito“ skandalai ir griežtėjanti ES politika. 2017 metais benzininiai automobiliai pirmą kartą aplenkė dyzelinius.
2021 metais į priekį išsiveržė tradiciniai hibridai, o 2022 metais elektromobilių paklausa pranoko dyzelinių automobilių. Galiausiai, šiemet dyzelinių automobilių paklausa tapo mažesnė už iš tinklo įkraunamus hibridus.
Ekspertai išskiria kelias pagrindines šio proceso priežastis. Pirmoji – pasiūlos trūkumas. Griežtėjant emisijų normoms, gamintojams tapo per brangu montuoti sudėtingas išmetamųjų dujų valymo sistemas į mažus automobilius. Todėl dyzeliniai varikliai nebėra siūlomi tokiuose modeliuose kaip „Renault Clio“ ar „Volkswagen Polo“, kurie kadaise buvo graibstomi.
Antroji priežastis – finansinė. Daugelyje Europos šalių taikomos mokestinės lengvatos elektrifikuotam transportui, todėl pirkėjams finansiškai naudingiau rinktis hibridą nei dyzelį. Be to, patobulėję benzininiai varikliai tapo gerokai taupesni, todėl dyzelio ekonominis pranašumas, ypač lengvuosiuose automobiliuose, nebėra toks milžiniškas.
Šiuo metu Europos rinkos karaliai yra tradiciniai hibridai (34,7 proc.), užtikrintai lenkiantys benzininius modelius (26,9 proc.) ir elektromobilius (18,3 proc.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
