Daugiau nei dvidešimt verslo asociacijų pasirašė bendrą kreipimąsi, ragindamos stabdyti planuojamą kuro akcizų didinimą ir siekti tarifų suvienodinimo su Lenkija. Pasak verslininkų, to nepadarius, Lietuva taps brangiausia šalimi regione, o biudžetas praras šimtus milijonų eurų.
Pagrindinė problemos ašis – milžiniškas konkurencinis atotrūkis nuo kaimyninės Lenkijos. Po to, kai 2025 metais Lietuva pakėlė dyzelino akcizą net 26,7 proc., kainų skirtumas degalinėse išaugo iki 10 centų už litrą. Rinkos reakcija buvo žaibiška: vežėjai masiškai pradėjo piltis kurą kaimyninėje šalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistika negailestinga, Per dešimt šių metų mėnesių dyzelino pardavimai Lietuvoje smuko apie 15 proc. Verslo atstovai situaciją apibūdina ironiškai: Lenkijos biudžetas pildosi lietuviškais pinigais (akcizais ir PVM), o Lietuvai lieka tik tranzito sukelta tarša ir nudėvėti keliai.
Vyriausybė laužo pažadus?
Verslo atstovai neslepia nusivylimo valdžios nenuoseklumu. Nors XX-osios Vyriausybės programoje buvo aiškiai įrašytas įsipareigojimas „stabdyti dyzelino akcizo didėjimą“, realūs veiksmai rodo ką kita. Planuojamas tolesnis tarifų kėlimas, net ir vadinamas „nuosaikiu“, reiškia, kad dyzelinas vartotojams brangs dar bent 4 centais už litrą.
Tuo tarpu Lenkija laikosi priešingos strategijos ir kitąmet neketina didinti akcizų. Tai reiškia, kad kainų žirklės tarp šalių tik didės, o tai neišvengiamai skatins infliaciją Lietuvoje, nes degalų kaina yra įskaičiuota į daugelio prekių ir paslaugų savikainą.
Siūlomos dvi išeitys
Svarstant 2026 metų biudžeto projektą, verslas siūlo dvi alternatyvas, kurios padėtų susigrąžinti prarastas pajamas į Lietuvą.
Pirmasis siūlymas – nustatyti artimą Lenkijai akcizo tarifą. Tai panaikintų ekonominę motyvaciją vežėjams piltis kurą svetur ir stabilizuotų kainas.
Antrasis variantas – įdiegti dalinio akcizo grąžinimo mechanizmą komerciniam transportui. Tokia sistema veikia daugelyje ES šalių ir leistų Lietuvai išlaikyti aukštus bendrus mokesčius, tačiau apsaugotų eksportuojančio verslo konkurencingumą.
„Raginame į mokesčių politiką žiūrėti ne kaip į trumpalaikį būdą užkamšyti biudžeto skyles, o kaip į strateginį įrankį. Lėtėjantis BVP ir mažėjantis eksportas yra aiškūs signalai, kad atėjo laikas keisti kryptį“, – rašoma asociacijų kreipimesi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
