„Lietuvos energetinis saugumas, ilgalaikis amerikietiškų dujų tiekimas ir bendradarbiavimas plėtojant naujos kartos branduolinę energetiką – šiuos klausimus energetikos ministras L. Savickas Niujorke aptarė su JAV energetikos sekretoriumi C. Wrightu“, – teigiama Energetikos ministerijos išplatintame pranešime spaudai.
„Aukšto lygio susitikime taip pat daug dėmesio skirta kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai ir paramai Ukrainai“, – priduriama pranešime.
Kaip praneša ministerija, susitikime L. Savickas akcentavo, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – jog glaudus politinis ryšys su JAV „virstų ilgalaikėmis investicijomis, patikimu energijos tiekimu ir didesniu Lietuvos saugumu“.
Skelbiama, kad susitikimo metu aptartos galimybes plėtoti bendradarbiavimą su JAV mažųjų modulinių reaktorių srityje.
„Ignalinos atominė elektrinė jau yra pasirašiusi susitarimus su dviem mažųjų modulinių reaktorių technologijų kūrėjais iš JAV ir Europos. Pagal JAV ir Lietuvos tarpvyriausybinį susitarimą tolesnėms deryboms atrinkti keturi potencialūs JAV technologijų tiekėjai“, – praneša ministerija.
Tuo metu kritinės infrastruktūros apsauga šiame susitikime įvardyta kaip esminis Lietuvos energetinio saugumo prioritetas.
„Ministras pabrėžė būtinybę stiprinti infrastruktūros atsparumą ir aptarė galimybes šioje srityje bendradarbiauti su JAV“, – teigiama pranešime.
Galiausiai, JAV energetikos sekretoriui L. Savickas pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai darbotvarkę.
„Pirmininkavimo metu Lietuva sieks susitarimų dėl elektros ir dujų tiekimo saugumo, strateginių naftos atsargų bei ES energetikos ir klimato politikos po 2030 m. Taip pat bus sprendžiami ES biudžeto klausimai. Ši darbotvarkė bus svarbi stiprinant Europos energetinį saugumą ir sudarys papildomų galimybių dialogui su JAV“, – rašoma pranešime.
Kaip skelbė ELTA, L. Savickas su Ukrainos energetikos ministru Denysu Shmyhaliu rugpjūtį pasirašė bendrą deklaraciją dėl glaudesnio šalių bendradarbiavimo energetikos srityje.
Sutarta, kad Ukraina Lietuvai perduos karo metu sukauptą patirtį, kaip apsaugoti energetikos infrastruktūrą, užtikrinti jos veiklos tęstinumą ir kuo greičiau atkurti pažeistus objektus.
Šalys taip pat rengs 2026–2028 m. veiksmų planą, kuriame numatys konkrečius bendradarbiavimo projektus energetikos infrastruktūros atsparumo, decentralizuotos energijos gamybos ir kaupimo, dujų tiekimo saugumo bei kitose srityse.
