Statistikos duomenys negailestingi. „Mercator“ instituto (MERICS) skaičiavimais, Vokietijos įmonių investicijos Kinijoje 2024 metais pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Liūto dalis tenka būtent automobilių sektoriui – jis atsakingas už maždaug du trečdalius visų investicijų. Tik per pastaruosius metus automobilių gamintojų išlaidos Kinijoje šoktelėjo 69 proc. ir pasiekė 4,2 mlrd. eurų.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Didysis trejetas klimpsta giliau
Didžiajam Vokietijos trejetui, BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“, Kinija tapo gyvybiškai svarbiausia rinka, be kurios jie nebeįsivaizduoja savo augimo.
BMW įsipareigojo skirti apie 3,8 mlrd. eurų baterijų projektui Šenjange, taip paversdama Kiniją savo didžiausiu tyrimų ir plėtros centru už Vokietijos ribų.
Negana to, koncernas jau eksportuoja Kinijoje pagamintus elektrinius visureigius atgal į Europą. „Mercedes-Benz“ žengė simbolinį žingsnį, perkeldama savo strateginį metinį susitikimą į Pekiną ir kurdama elektromobilius, skirtus išskirtinai tik Kinijos rinkai.
O „Volkswagen“, vadinanti Kiniją savo „antraisiais namais“, pasirašė virtinę sutarčių su vietos technologijų įmonėmis, siekdamas paspartinti savo plėtrą.
Šią tendenciją atkartoja ir kiti pramonės sektoriai. Chemijos milžinė BASF atidarė 8,7 mlrd. eurų vertės kompleksą Kinijoje, o automobilių dalių tiekėja „Bosch“ gilina priklausomybę nuo Kinijos tyrimų centrų, tuo pat metu mažindama darbo vietų skaičių Vokietijoje.
F. Merzas: „Jei kils bėdų, neikite pas mus“
Nors Berlynas oficialiai kalba apie rizikos mažinimą, realybė rodo ką kita. Kancleris Friedrichas Merzas laikosi griežtos pozicijos ir tiesiogiai perspėjo verslo vadovus, kad valstybė jų negelbės geopolitinio konflikto atveju.
„Aš jiems visada sakau, kai susitinkame: tai yra jūsų rizika. Jei viskas pakryps bloga linkme, prašau, neikite pas mus“, – kalbėdamas su naujienų agentūra „Bloomberg“ pareiškė F. Merzas, primindamas, kad Pekinas turi galią bet kada užsukti tiekimo kranelius ar uždaryti rinką.
Tokie pavojai nėra tik teoriniai. Neseniai įvykęs incidentas su Kinijai priklausančia lustų gamintoja „Nexperia“, kai staigus tiekimo sustabdymas sutrikdė gamybą Europoje, parodė sistemos trapumą.
Ekonomistai įspėja, kad kol milžinai plečiasi Kinijoje, Vokietijos eksportas į šią šalį traukiasi, o priklausomybė nuo pigių kiniškų komponentų auga.
Kol kas alternatyvos, gamybos perkėlimas į Indiją, Šiaurės Ameriką ar Rytų Europą, gamintojams atrodo per brangios ir per lėtos. Panašu, kad Vokietijos automobilių pramonė pasirinko rizikingą kelią: trumpalaikis pelnas Kinijoje šiandien yra svarbesnis už geopolitinį saugumą rytoj.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
