Iš tiesų, kas gali būti paprasčiau, nei paimti jau sukurtą produktą, pakeisti jo logotipą ir kelias smulkias detales, ir paleisti į rinką kaip visiškai naują modelį?
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Tai – greitas ir pigus būdas užpildyti spragas modelių gamoje, nereikalaujantis milijardinių investicijų. Tačiau automobilių istorija yra pilna pavyzdžių, parodančių, kad tokius sprendimus automobilių pirkėjai įvertina skirtingai.
Europietiškas „Honda Accord“ lygiavosi su „Audi A4“
Automobilių pasaulyje kartais nutinka taip, kad mums puikiai pažįstamas modelis kitame žemyne gyvena visiškai kitą gyvenimą – su kitu vardu, statusu ir net prekės ženklu. Puikus to pavyzdys – europiečių pamėgtas „Honda Accord“ sedanas, kuris 2000-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo parduodamas kaip prabangus „Acura TSX“.
Viskas prasidėjo, kai „Honda“ priėmė strateginį sprendimą sukurti du skirtingus „Accord“ modelius: didesnį ir komfortiškesnį Amerikos rinkai, ir mažesnį, sportiškesnį bei manevringesnį – Europai ir Japonijai.
Tačiau „Honda“ markės padalinys JAV pamatė galimybę ir nusprendė, kad Šiaurės Amerikos rinkoje yra vietos abiem automobiliams.
Didesnysis modelis, kaip ir anksčiau, priklausė „Honda“ markei, o europietiškąjį „Accord“, kuris pasižymėjo geresnėmis valdymo savybėmis ir kokybiškesniu interjeru, buvo išsiųstas į „Acura“ stovyklą, kurioje jis buvo pervadintas į „Acura TSX“.
Be to, skirtingai nei Europoje, „Acura TSX“ anapus Atlanto buvo pozicionuojamas kaip „Premium“ klasės sedanas, konkuruojantis su BMW 3 serija ar „Audi A4“.
Siekdami pabrėžti sportiškumą, amerikiečiai „TSX“ modeliui dažniausiai siūlė tik galingiausią europietiškos gamos variklį – 2,4 litro, 200 AG agregatą.
Šis sprendimas pasiteisino. „Acura TSX“ vardas Amerikos rinkoje išgyveno net dvi kartas.
Ypač įdomu tai, kad antros kartos modelis buvo parduodamas ir su universalu kėbulu, kas JAV rinkoje yra gana retas reiškinys.
„Opel Astra“ Kinijoje tapo prabangiu „Buick“
„General Motors“ strategija Kinijoje ilgą laiką buvo paprasta: tai, kas europiečiams buvo „Opel“, kinams tapo „Buick“.
Būtent šis prekės ženklas didžiausioje pasaulio rinkoje buvo pozicionuojamas kaip europietiškos kokybės ir inžinerijos sinonimas.
Ir nors daugelis Kinijai skirtų „Buick“ modelių buvo unikalūs, egzistavo ir kelios įdomios išimtys. Viena ryškiausių – „Buick Excelle XT“, po kurio chromuotomis grotelėmis slėpėsi europiečiams iki skausmo pažįstamas automobilis.
Tai buvo ne kas kitas, o „Opel Astra J“ hečbekas. Kinijos rinkai „General Motors“ pritaikė minimalius kosmetinius pakeitimus tradicines „Opel“ groteles pakeitė masyviomis, chromuotomis „Buick“ stiliaus grotelėmis, o ant durelių atsirado prabangą simbolizuojančios chromuotos rankenėlės. Visa kita – nuo kėbulo linijų iki interjero – liko praktiškai nepakitę.
Po variklio gaubtu taip pat slėpėsi gerai pažįstami agregatai – 1,6 litro atmosferinis ir turbokompresorinis varikliai, išvystantys iki 184 AG.
„Renault“ staiga pavirto JAV laisvės simboliu
Automobilių istorijoje gausu keistų ir užmirštų puslapių. Vienas tokių – trumpai gyvavusios amerikietiškos markės „Eagle“ modelis „Medallion“. Iš pažiūros – tai niekuo neypatingas sedanas, tačiau po jo amerikietišku pavadinimu slėpėsi europietiška prigimtis.
Tai buvo ne kas kitas, o prancūziškas „Renault 21“, atsidūręs kitapus Atlanto dėl vienos painiausių to meto automobilių pramonės partnerysčių. „Renault“, desperatiškai bandydama įsitvirtinti JAV rinkoje, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su tuo metu sunkumus patyrusia „American Motors Corporation“ (AMC).
Kai kuriuos savo modelius prancūzai kūrė jau galvodami apie amerikiečių skonį. Tačiau netrukus visą AMC ūkį, kartu su šia partneryste, įsigijo koncernas „Chrysler“.
Būtent „Chrysler“ ir nusprendė tęsti prancūziško sedano pardavimus, tačiau po naujai sukurtu „Eagle“ prekės ženklu. Taip europietiškas „Renault 21“ Amerikoje virto „Eagle Medallion“.
Vis dėlto, šis eksperimentas buvo nesėkmingas. Nei prancūziškas, nei amerikietiškas pavadinimas nepadėjo, o europietiško stiliaus vidutinės klasės sedanas tiesiog neatliepė amerikiečių poreikių. Netrukus jis tyliai dingo iš JAV rinkos, tapdamas dar vienu kuriozišku automobilių pramonės istorijos pavyzdžiu.
Ispaniškas SUV stengėsi suvilioti kinus
„Jetta“ vardas Europos vairuotojams asocijuojasi su vienu konkrečiu modeliu – sedano kėbulą turinčiu „Volkswagen Golf“ giminaičiu. Tačiau Kinijoje šis žodis įgavo visiškai kitą prasmę.
Tai – ne modelis, o atskira, biudžetinė markė, kurią „Volkswagen“ koncernas sukūrė specialiai Kinijos rinkai. Ir vienas populiariausių jos modelių, „Jetta VS5“, slepia europietišką paslaptį.
Nors pakeista priekinė dalis ir bando slėpti giminystės ryšius, pažvelgus į automobilio siluetą, ypač langų liniją, nesunku atpažinti europiečiams puikiai žinomą automobilį – tai „Seat Ateca“.
„Seat“ prekės ženklas Kinijoje oficialiai nėra parduodamas (nors „Škoda“ – yra). Tačiau „Ateca“ yra sėkmingas, ant patikrintos koncerno platformos sukurtas produktas.
Užuot investavus į visiškai naujos markės įvedimą į rinką, „Volkswagen“ tiesiog „aprengė“ ispanišką visureigį „Jetta“ ženkliuku ir pritaikė jį vietos skoniui.
Taip Ispanijoje suprojektuotas automobilis dabar gaminamas Kinijoje, FAW ir „Volkswagen“ bendroje įmonėje, ir sėkmingai parduodamas kaip biudžetinės „Jetta“ markės flagmanas.
Komplikuotų sprendimų kūrinys
Automobilių istorijoje gausu painiai skambančių istorijų, tačiau nedaugelis jų prilygsta „General Motors“ koncerno sprendimams, priimtiems prieš pat 2009 metų finansų krizę.
Vienas ryškiausių to meto chaoso simbolių – „Saturn Sky“ rodsteris. Nors daugeliui šis vardas nieko nesako, po juo slypi europiečiams gerai pažįstamas automobilis ir itin komplikuota jo kilmės istorija.
„Saturn Sky“ iš tiesų buvo europiečiams trumpai siūlytas „Opel GT“. Tačiau šio painaus giminystės medžio šaknys slypi dar giliau.
„Opel GT“ nebuvo šios vokiškos markės inžinierių kūrinys. Jį sukūrė „Pontiac“ inžinieriai, kurie jam suteikė „Solstice“ vardą. Vėliau, GM nusprendė jį pritaikyti Europos rinkai, suteikdami jam aštresnį, „Opel“ markės stilių atitinkantį dizainą.
Taigi, šio automobilio kelionė buvo tokia: JAV gimęs „Pontiac Solstice“ buvo išsiųstas į Europą ir pervadintas į „Opel GT“. Tada „General Motors“ nusprendė, kad šis europietiškos išvaizdos modelis puikiai tiktų ir kitai jų valdomai JAV markei – „Saturn“. Taip vokišku „Opel“ tapęs amerikietiškas automobilis vėl grįžo į Ameriką, tik jau su „Saturn Sky“ vardu.
Šis modelis, kaip ir jo „broliai“ „Pontiac Solstice“ ir „Opel GT“, nebuvo ilgaamžis. 2009 metų krizės metu „General Motors“ buvo priversta uždaryti tiek „Pontiac“, tiek „Saturn“ markes.
Taip į istorijos archyvus nugulė ne tik daugybė eilinių sedanų, bet ir šis įdomus, nors ir komplikuotos kilmės, sportinis automobilis.
Netikėta lietuvių pamėgto vienatūrio transformacija
„Subaru“ markės tapatybė yra viena ryškiausių automobilių pasaulyje, dešimtmečius grįsta dviem principais: opoziciniais tipo varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Tačiau markės istorijoje būta ir keistų išimčių, kai „Subaru“ ženkliukas atsidurdavo ant automobilių, neturinčių nieko bendro su šia filosofija. Geriausias to pavyzdys – modelis „Traviq“.
Nors šio modelio pavadinimas skamba egzotiškai, po juo slėpėsi europietiškas vienatūris „Opel Zafira“. Tačiau labiausiai stebina ne pats faktas, kad „Subaru“ nusprendė pasinaudoti „Opel Zafira“, o tai, kad „Subaru Traviq“ buvo pardavinėjamas Japonijoje – rinkoje, kurioje tuo pat metu buvo galima įsigyti ir... „Opel Zafira“.
Šio keisto sprendimo šaknys slypi „General Motors“ (GM) ir „Subaru“ partnerystėje. GM, tuo metu valdžiusi dalį „Subaru“ akcijų, norėjo kai kuriose rinkose pardavinėti populiarųjį „Subaru Forester“ su „Chevrolet“ ženkleliu.
Kaip kompensaciją, „Subaru“ gavo teisę Japonijoje pardavinėti vieną iš GM produktų – „Opel Zafira“.
Deja, eksperimentas buvo visiškai nesėkmingas. Japonijos pirkėjai nesuprato, kodėl turėtų pirkti „Subaru“, kuris neturi nei opozicinio variklio, nei visų varančiųjų ratų pavaros, ypač kai toje pačioje šalyje buvo parduodamas originalas.
Naudoti to paties vardo nenorėjo
Šiais laikais britų „Vauxhall“ markė yra tiesiog „Opel“ veidrodinis atspindys – abu gamintojai, priklausantys tam pačiam koncernui, parduoda identiškus automobilius, dažnai net tais pačiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Corsa“ ar „Mokka“, tačiau „Vauxhall Belmont“ galėtų būti išimtimi.
Nors šis vardas europiečiams nieko nesako, po juo slypėjo itin populiarus automobilis – „Opel Kadett E“ sedanas. Tačiau Jungtinės Karalystės rinkai skirtas modelis gavo visiškai kitokį vardą. Kodėl?
Atsakymas slypi painioje „General Motors“ pavadinimų politikoje. Pasirodo, Jungtinėje Karalystėje „Opel Kadett E“ hečbekas jau buvo parduodamas „Vauxhall Astra“ vardu (Europoje „Astra“ pavadinimas pakeitė „Kadett“ tik dešimtajame dešimtmetyje).
Kadangi „Astra“ vardas jau buvo „užimtas“ hečbeko, sedanui teko sugalvoti visiškai naują pavadinimą. Taip ir gimė „Vauxhall Belmont“.
Ši painiava baigėsi su kita modelio karta. Kai „Opel“ galutinai atsisakė „Kadett“ vardo ir visur pradėjo naudoti „Astra“, o „Belmont“ pavadinimas buvo tyliai panaikintas, o sedanas buvo pradėtas vadinti „Astra Saloon“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
