Prieš dvi savaites Baltuosiuose rūmuose vykę Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos bei Europos sąjungininkų lyderių susitikimai teikė vilties, jog bus atgaivinti diplomatiniai procesai dėl Ukrainos. Tačiau šis lūkesčių kupinas procesas ilgai netruko. V. Putinas surengė vieną didžiausių civilinės infrastruktūros atakų, taikydamasis į elektros energijos tiekimo įrenginius, kurie žiemos mėnesiais yra ypač svarbūs.
Taip V. Putinas elgiasi ne pirmą kartą. Pastarąsias dvi žiemas jo bandymai žlugo dėl JAV vadovaujamų veiksmų, skirtų palaikyti Ukrainos atsparumą šildymo sezonu. Artėjant šiai žiemai kyla klausimas, ar JAV vėl teiks tokią pagalbą.
Pasiruošimas prieš karą
2022 m. JAV ir ES dėka, Ukrainos energetikos tinklas buvo sujungtas su Europos tinklu, o Kyjivo priklausomybė nuo Rusijos buvo nutraukta, taip kasmet vis didinant energijos išteklių tiekimą Ukrainai.
Ši iniciatyva pradėta dar Joe Bideno kadencijos metu. Ukrainos atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklo ir prisijungimas prie ES tinklo buvo užbaigtas likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų Rusijos raketų paleidimo į Ukrainą.
Tų pačių metų pabaigoje, artėjant žiemai, Baltieji rūmai koordinavo visos JAV vyriausybės veiksmus, siekdami sustiprinti Ukrainos energetinį atsparumą. Buvo diegiami mobilieji generatoriai ir atsarginiai energijos šaltiniai kritinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, vandens bei šildymo mazgams, tiekiami šiluminiai rinkiniai ir lokalizuoti šildytuvai pažeidžiamoms vietovėms. Be to, buvo užtikrinamas nuolatinis energijos tiekimas iš Europos tinklo ir partnerių Artimuosiuose Rytuose.
Kas laukia šiemet?
Globali pagalba ir palyginti švelni žiema leido Ukrainai lengviau išgyventi šaltuoju metų laikotarpiu. Tačiau šiemet situacija gali būti kiek kitokia dėl trijų priežasčių. Pirma, prognozuojama, kad sausio ir vasario mėnesiai bus neįprastai šalti. Antra, Rusija su Irano pagalba, smarkiai padidino savo dronų ir raketų atsargas. Trečia, kol kas nėra jokių ženklų, kad Vašingtonas imtųsi naujos iniciatyvos teikti pagalbą.
Tai žinodami, europiečiai patys ėmėsi veiksmų. ES skyrė 500 mln. JAV dolerių dujų importui į Ukrainą, taip pat vykdomos skubios operacijos, kurių metu sugadintos elektros sistemos yra atnaujinamos arba keičiamos. Geriausiu atveju, šie veiksmai paskatins JAV tęsti paramą, tačiau D. Trumpas dar vasarį nutraukė Ukrainos energetinio saugumo projektą, skirtą elektros tinklų priežiūrai. Nuo to laiko D. Trumpo administracija retai kalba apie planuojamus žingsnius, kurie padėtų Ukrainai pasirengti numatomam Rusijos puolimui žiemą.
Rusijos dronų ir raketų atakų skaičius padvigubėjo
Šiemet užfiksuotas didžiausias Rusijos atakų skaičius nuo karo pradžios. D. Trumpas kartoja, kad Rusija niekada nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei jis būtų buvęs valdžioje. Tokio teiginio negalima nei patikrinti nei paneigti, bet akivaizdu tai, kad D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus V. Putino atakos gerokai padažnėjo. Per pirmuosius šešis D. Trumpo prezidentavimo mėnesius Rusijos dronų ir raketų atakų skaičius padvigubėjo, palyginti su paskutiniuoju J. Bideno kadencijos pusmečiu.
Naujausios Rusijos atakos buvo nutaikytos į elektros pastotes, dujų transportavimo įrenginius ir anglies jėgaines. Jos paliko daugiau nei 100 tūkst. namų be elektros. Tokie išpuoliai rodo, kad Rusija tęsia savo taktiką smogdama civilinei energetikai, tik dabar ženkliai didina puolimų mastą. Ukrainos energetikos ministerijos duomenimis, vien šiemet užfiksuota beveik 3 tūkst. tokių atakų, kai tuo tarpu pirmaisiais karo metais jų buvo mažiau nei 1 tūkst.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
