laurynas kasčiūnas

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vėl nemalonumai dėl žmonos. Vienoje televizijos laidoje žmonai pareiškus, kad vyras ją dar kelios savaitės iki Rusijos invazijos į Ukrainą perspėjo apie būsimą karą, valstietė Agnė Širinskienė apkaltino ministrą žmonai išplepant karines NATO paslaptis. Parlamentarė reikalauja tyrimo ir mano, kad Anušauskui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Specialus TV3 Žinių reportažas iš Ukrainos Charkivo miesto. Pradėdamas invaziją, Putinas tikėjosi, kad jis pirmasis kris iš didžiųjų miestų, mat iki šiol charkiviečiai buvo laikomi prorusiškais. Tačiau miestas atsilaikė ir tapo pavyzdžiu Vilniui. Atstumas nuo Charkivo iki Rusijos sienos kone toks pat, kaip nuo Vilniaus iki Baltarusijos – keliasdešimt kilometrų.

Krašto apsaugos ministro žmonai Linai Anušauskienei glamūrinėje laidoje prabilus apie tai, kad jos sutuoktinis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė apskundė ministrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Parlamentarės požiūriu, gali būti, kad ministras žmonai atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje su kolegomis gynybos ministrais aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, įvertino progresą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, diskutavo apie branduolinį atgrasymą, o taip pat išsakė poreikį drauge stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, rašoma atsiųstame pranešime.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) penktadienį patvirtins įsipareigojimą keleriems metams dėl nepertraukiamo amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Penktadienį Briuselyje numatytas L. Austino susitikimas su Bukarešto devintuko šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybos ministrais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Laurynas Kasčiūnas stebisi bendrapartiečio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, kad Lietuvai priimtinas 10 dienų terminas, per kurį į šalį krizės atveju atvyktų Vokietijos karių brigada. L. Kasčiūnas kvies ministrą pasiaiškinti į komiteto posėdį, o opozicijoje esantis Petras Gražulis konservatorių ginčą norėjo išspręsti Seimo salėje.

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Futbolo federacijos ir konservatorių kare po pirmo kėlinio laimi politikai – šiandien federacijos vadovai Seimo komitete kapituliavo. Anksčiau aiškinę, kad keisti nieko nesiruošia ir politikams nenusileis, šiandien FIFA ir UEFA pasiuntinių akivaizdoje pažadėjo persitvarkyti ir atsikratyti nusikaltimus padariusių asmenų, tačiau prašo tam duoti laiko.

Švedija užfiksavo jau ketvirtą dujų nuotėkį iš „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugne. Apie jį praneša Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Gabrielius Landsbergis sako: tai tik dar kartą įrodo, kad sprogimai dujotiekyje tyčiniai ir vadina juos teroristiniais. Po incidentų Baltijos jūroje skubiai padidinta ir Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsauga – įsteigta greitojo reagavimo grupė, budi daugiau ginkluotų pareigūnų.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dėl lietuvių kilmės rusų įsileidimo į Lietuvą reikia kelti klausimą, ar mūsų saugumo tarnybos užtikrins jų patikrą. Pasak jo, kol tokių garantijų nėra, rizikuoti negalima. „Mes visi esame suinteresuoti, kad būtume tvirti šiuo klausimu. Reikia kelti klausimą, ar esame pajėgūs užtikrinti patikrą. Ar tie žmonės, Rusijos Federacijos piliečiai, nekeltų tam tikrų lojalumo dilemų.

Seimas po pateikimo pritarė, kad valstybė įsikištų į futbolo federacijos veiklą ir išvaikytų dabartinę jos vadovybę. Nors tai dar negalutinis mūšis dėl šalies futbolo, bet ryžtingą politikų nusiteikimą parodė Teisės ir teisėtvarkos komitete vykęs balsavimas. Politikai numojo ranka į Seimo teisininkų pastabas, kad sprendimas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai.

Saugumo situacija regione blogėja, bet grėsmė, kad karui mobilizuojami rusai bandytų peržengti mūsų sienos liniją, nedidėja. Tą konstatuoja Valstybės gynimo taryba. Ją sušaukė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Vis tik didžioji dilema dabar – dėl paramos Ukrainai: ukrainiečiai prašo, kad Lietuva jiems duotų ne tik senų šarvuočių, bet ir naujų haubicų bei oro gynybos sistemų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas pritaria Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyvai jos valdymo srityse nutraukti bendradarbiavimą. Pasak L. Kasčiūno, pasirašyti susitarimai realiai neveikia, nutraukus juos formaliai būtų pasakyta, kad Lietuva su Baltarusijos režimu neturi nieko bendro.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai toliau dirba Rusijos propagandai – anksčiau važiavę į Minską ir Maskvą, šį kartą pranešė išvykę į Rusijos okupuotą Donbasą Ukrainoje. Ten jie neva atliks stebėtojų vaidmenį pseudoreferendumuose, kuriuose bus sufalsifikuotas balsavimas dėl Donbaso prijungimo prie Rusijos. O vėliau žada tapti ir karo žurnalistais – neva parodys žmonėms visą tiesą apie tai, kas vyksta kare. Tik žinoma, iš rusiškosios pusės.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis skelbti dalinę mobilizaciją yra lūžinis momentas kare. Politiko pastebėjimu, Rusijai paskelbus mobilizaciją, dabar spręsis ne V. Putino režimo likimas, bet visos Rusijos. „Putinui paskelbus mobilizaciją dėl karo Ukrainoje ir dar kartą pagrasinus branduolinio ginklo panaudojimu, Kremlius priėmė sprendimą eiti va bank. Tai galima laikyt lūžiniu momentu kare.

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Paskelbus apie planuojamus referendumus Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, svarbu, kad Vakarai nestumtų Kyjivo į derybas su agresoriumi, spausdami nutraukti karą bet kokia kaina, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Kaip Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras, gali būti, jog referendumais Rusija siekia įsitvirtinti okupuotose teritorijose ir vėliau pasinaudoti galimybe toliau atakuoti Ukrainą.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėti pasienio ruože su Baltarusija ir Rusija. Tuo pačiu įstatymu uždraudė ir rusų turistams atvykti į mūsų šalį. Gabrielius Landsbergis sako, kad svarstys lygiai taip pat neįsileisti ir turistų iš Baltarusijos. O pasieniečiai šiandien paviešino, kas vyksta būtent pasienio ruože su Baltarusija – nufilmuoti Lukašenkos pasieniečiai karpantys mūsų tvorą, kad per ją į Europą galėtų patekti nelegalūs migrantai. Sekmadienis, pasienis su Baltarusija Vilniaus rajone.

Politikų ir futbolo federacijos kare naujas kėlinys – Seimo nariai jau parengė įstatymo projektą dėl tiesioginio valdymo futbolo federacijoje. Sako registruos jau artimiausiomis dienomis, o kol jis bus priimtas, federacija dar gali sutikti su Seimo narių ultimatumu ir išvengti nemalonumų. Vis tik pati futbolo federacija sako taip pat nenusileisianti ir net neabejojanti, kad viso to pasekmė bus mūsų šalies futbolo suspendavimas nuo tarptautinių turnyrų.

Prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją. Anot prokurorų, Kremliaus propagandai dirbantys paleckininkai kenkia valstybei, propaguoja smurtą, karą, totalitarinį režimą. O kol tyrimas vyksta, Paleckio gerbėjai verbuoja naujus žmones tiesiog gatvėje, tiesa, nesėkmingai.

Galutinis tikslas turėtų būti išduotų Rusijos piliečiams vizų galiojimo stabdymas bei naujų neišdavimas visos Europos Sąjungos (ES) mastu, bet kol to siekiama, verta svarstyti apie regioninius sprendimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seime kuriami grandioziniai šalies gynybos planai – aiškėja, kaip turi atrodyti karo komendantūros savivaldybėse, kaip ir kurie civiliai gyventojai bus įtraukiami į Lietuvos gynybos planus, ką jiems reikės daryti. Stebint karą Ukrainoje, užsimota ir fortifikuoti pasienį – įrengti įvairias kliūtis, kurios stabdytų priešo įsiveržimą, arba nukreiptų juos ten, kur būtų pasiruošę gintis mūsų kariai. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos teisėsaugininkai tik po visuomenėje kilusio triukšmo pradėjo tyrimą dėl Algirdo Paleckio organizacijos, vizito Maskvoje metu aiškinusios apie Lietuvoje neva siaučiančius fašistus, įkūrimo teisėtumo.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

Lygiai prieš metus vidaus reikalų ministrė įsakė pasieniečiams neleisti į mūsų šalį patekti nelegaliems migrantams. Ministrė sako, kad tai buvo esminis sprendimas, padėjęs suvaldyti migrantų krizę ir šią praktiką nori paversti įstatymu. Vis tik nevyriausybininkai valdžią kritikuoja – sako negalima miške palikti tų, kuriems pagalba reikalinga ir būtent dėl to Lietuva pralaimėjo Putinui su Lukašenka.

Antradienį sueina lygiai metai, kai Lietuva pradėjo vykdyti migrantų apgręžimo politiką, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai buvo vienas stipriausių nacionalinio saugumo sprendimų praėjusiais metais. Apie tai parlamentaras parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Šiandien – metai, kai pradėjome vykdyti migrantų apgręžimo politiką.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi tarnauja Rusijos valdžiai ir propagandai – aiškina, neva Lietuvoje siaučia fašistai, o teroristine valstybe pripažintai Rusijai linki pergalės pieš ukrainiečius.

Lietuvos-Baltarusijos pasienyje vis dar verda kova su į Vakarų Europą prasibrauti bandančiais nelegaliais migrantais. Nors pastatyta jau beveik 90 procentų fizinio barjero, tačiau galimai baltarusių pasieniečių padedami nelegalai randa kaip prasmukti į Lietuvą. Nepaisant to, šalyje per liepos mėnesį „prapuolė“ kone tūkstantis čia gyvenančių nelegalų.

Lietuvą nuo nelegalų iš Baltarusijos sauganti 152 milijonus eurų kainavusi tvora jau beveik užbaigta. Paskutinius statybos darbus atvykę apžiūrėti pasieniečiai, pasakoja, kad nelegalūs migrantai jau ne kartą bandė įveikti kliūtis: ant tvoros verčia medžius, replėmis gadina aštrią koncertiną. Baltarusių pasieniečiai arba duoda nelegalams visus reikalingus įrankius tvorai ardyti, arba veda migrantus link vietų, kur statybos darbai nėra baigti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo. „Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Seimas imasi naujos misijos – organizuoja revoliuciją, bando perimti Lietuvos futbolo federacijos vairą. Parlamentarai piktinasi, kad šalies futbolas nusirito iki visiško dugno ir siūlo variantus, kaip būtų galima sistemą pertvarkyti. Lietuvos futbolo federacija parlamentarų įsikišimo nesupranta, piktinasi, kad valdžia žaidžia su ugnimi. Esą bandymai peveikti fedraciją gali pasibaigti rinktinių ir klubų suspendavimu. „Stebime intensyvią nusikalstamo pasaulio atstovų intervenciją į futbolą.

Partijų lyderiams penktadienį pasirašius susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo kyla klausimas: ar gražios deklaracijos vėl pridengs neatliktus namų darbus?  TV3 žinių „Dienos komentare“ šį klausimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui uždavęs žurnalistas Vladimiras Laučius nesusilaikė.

Penktadienį parlamentinės partijos Seime pasirašė naują gynybos susitarimą, kuriame siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.Teigiama, kad šis susitarimas svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Lietuva turi labai greitai pasirengti planą, ko siekia oro gynyboje, kad savo poreikius galėtų derinti su NATO, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketvirtadienį dalyvaujant Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui aptarė oro gynybos klausimus.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą, toks sprendimas yra lauktas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis sako, kad jei Lietuva spręstų viena, sprendimas būtų kitoks, tačiau EK išaiškinimas yra kompromisinis. „Žinoma, kad jis nėra toks, koks būtų, jeigu Lietuva spręstų viena.

Nuo pirmadienio iš Rusijos į Europos Sąjungą nepraleidžiant kur kas daugiau sankcionuojamų prekių, turėjo paplušėti mūsų muitininkai. Juos apgauti ir į Lietuvą įvažiuoti bandė krūva vilkikų, vežusių draudžiamus krovinius. Parodyti kelią atgal į Rusiją teko ir pėstiesiems, kurie į mūsų šalį bandė atsinešti stipriųjų alkoholinių gėrimų. O gyventojai Kaliningrade jau mato ir augančias kainas.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis tupėdamas už grotų Kauno tardymo izoliatoriuje įkūrė organizaciją ir elektroniniu būdu pasirašė jos įsteigimo dokumentus, nors kaliniai internetu laisvai naudotis negali. Paleckis teisinasi neva jis to nedaręs. Izoliatoriuje vyksta kratos.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai – įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, feisbuke rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūno teigimu, Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime pasiekti sutarimai Lietuvai indikuoja bent keletą pozityvių ir svarbių pasiekimų. Pirmiausia, anot jo, daug kartų kartotiems žodžiams apie NATO priešakinių pajėgų augimą bent iki brigados lygmens, buvo pritarta.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.