laurynas kasčiūnas

Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Žinios apie Vokietijos ir Jungtinių Valstijų ryžtą perduoti savo turimus modernius tankus Ukrainai yra stiprus proveržis, leisiantis Ukrainai svarstyti apie Rusijos užgrobtų teritorijų atsiėmimą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Manau, kad tai bus kiekis, kuris tikrai leis kalbėti apie tam tirą stiprų žingsnį į priekį ukrainiečiams mąstant, kaip atsiimti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Politikai svarsto, kaip ruoštis galimai Rusijos agresijai ir apmokyti 200–300 tūkst. lietuvių pilietinio pasipriešinimo pagrindų. Esą, jei tokia dalis tautiečių žinotų, kaip pakenkti priešui ir padėti savoms pajėgoms, Rusijai tai gali būti lemiamas veiksnys nesikėsinti į mūsų teritoriją. O į ją, anot kariškių, jau dairosi ne tik rusai, bet ir baltarusiai. Mat Baltarusijoje jau ne vienerius metus platinamas naratyvas, kad Vilnius yra ne Lietuvos, o būtent Baltarusijos miestas.

Vokietijos brigados Lietuvoje klausimas vis dar diskutuojamas. Abi pusės negeba susitarti, kokia ta brigada turėtų būti iš tiesų, lietuviai jos nori čia, o vokiečiai sako, kad brigada čia tik treniruosis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip ketinama pasiekti tikslo, kad brigada čia būtų visą laiką. Šiuo metu esate Vokietijoje ir ten visas dėmesys nukreiptas į naująjį gynybos ministrą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Šį pasiūlymą jis pateikė pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Lietuvos Seimas nusitaikė į gyventojų pamėgtus „Facebook“ ir „Instagram“ socialinius tinklus. Aiškinasi, kodėl Ukrainą remiančios žinutės, paramos rinkimo akcijos dronams ir kitiems reikalingiems daiktams šiuose socialiniuose tinkle yra dažnai blokuojamos. Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių. „Yra tiesiog sarkastinis juokelis.

Lietuvos dvasininkai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, kviečia žmones prieglobsčio ieškoti bažnyčiose ar jų rūsiuose. Sienos ten storos, yra tualetai bei užtektinai erdvės. Už tokią kunigų iniciatyvą šalies valdžios atstovai siūlo šventoves net finansiškai paremti. O štai istorikai sako, kad bažnyčios nuo seno buvo žmonių priebėgos objektai. Tiesa, Dievo namų bokštai neretai tapdavo ir artilerijos ar aviacijos taikiniais.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) įgyvendino esminę sąlygą dėl nepriekaištingos reputacijos, todėl įstatymas dėl tiesioginio federacijos valdymo „lieka užkonservuotas“, sako vienas iš šio projekto autorių, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. „Dėl nepriekaištingos reputacijos – tai jau yra stipru, viskas gerai. Čia buvo esminė sąlyga, ji yra įgyvendinta, tai yra svarbu. Visa kita, kas yra susiję su klubų įtraukimu, irgi yra sveikintina“, – BNS trečiadienį sakė konservatorius.

Planuojamas Lietuvos parlamentarų vizitas į Taivaną  trečiadienį sukėlė abejonių Seimo valdyboje. Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas, „valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą. Pagal projektą sausio 8–15 dienomis į Taivaną turėtų vykti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentarai Edita Rudelienė, Eugenijus Sabutis ir Dovilė Šakalienė.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) trečiadienį neeilinėje konferencijoje Kaune spręs, ar drausti teistiems asmenims dalyvauti asociacijos valdyme, tvirtins kitus valdymo pokyčius numatančius įstatus. Tokio žingsnio LFF ėmėsi, Seimui grasinant federacijoje įvesti tiesioginį valdymą. UEFA ir FIFA atstovai anksčiau perspėjo, kad dėl tokio sprendimo nacionalinė rinktinė ir šalies klubai būtų suspenduoti tarptautiniuose turnyruose.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti, tad Lietuva bei Vakarai privalo toliau remti Ukrainą, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, šalys turi įsivertinti kritinius savo gynybos pajėgumus, o gyvybiškai nebūtiną ginkluotę skirti nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Vis garsiau svarstoma, kad lietuviškose mokyklose reikėtų pradėti riboti rusų kalbos mokymą. Nors nemažai žmonių palaiko šią idėją, tačiau atsiranda ir vadinančių tai kvailyste ir sakančių, kad priešo kalbą reikia mokėti. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Visi nekantriai laukiame gerų žinių apie tai, kad Ukraina pagaliau gaus oro gynybos sistemų „Patriot“. Lietuvai irgi reikėtų stiprinti savo oro gynybą – ir ne tik ją. TV3 žinių „Dienos komentare“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip mums sekasi šio tikslo siekti.  Kodėl Lietuva atsitraukė ir nustojo bandyti blokuoti sankcijų Rusijai švelninimą?  Neatsitraukė. Mes radome formulę, kuri būtų priimtina visoms šalims.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Seimo opozicija Vidaus reikalų ministrei vėl ruošia pirtį. Šį kartą dėl tvoros pasienyje su Baltarusija. Ministerija vis pabrėžia, kad fizinis barjeras – vienas didžiausių pasiekimų per kadenciją ir kad tvora pastatyta rekordiškai greitai. O štai opozicijoje esantys Seimo nariai teigia turintys žinių, kad tvora nekokybiška ir kažin, ar verta pusantro šimto milijono. O taip pat kažin, ar deramai atlieka savo funkciją, nes nelegalai vis vien lenda į Lietuvą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai penktadienį Kapčiamiesčio pasienio užkardoje domėsis sienos stebėjimo sistemų diegimu. Jie taip pat apsilankys trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos – sienų sankirtos taške, aptars papildomas priemones, reikalingas sienos apsaugos stiprinimui ir operatyvesniam pasieniečių reagavimui į pažeidimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą. L. Kasčiūnas savo siūlymu pildo jau anksčiau Seime pateikimo stadiją praėjusias Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuostatų, pagal kurias žmogus su savimi turi turėti popierines licencijas ginklams ar šaudmenims įsigyti, leidimus jiems laikyti ar nešiotis.

Buvęs konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Maujauskas sako matantis rizikų, kad Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pokyčiams iškelti tikslai gali būti neįgyvendinti. Taip parlamentaras kalbėjo LFF baigiant rengti naują įstatų projektą. „Šiandien matome, jog procesas šiek tiek stringa, iškelti tikslai gali būti neįgyvendinti.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai sutarė parlamente parengti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo metmenis. „Mes dabar, komitetas, rengsime koncepciją įstatymo, kurį būtų galima pavadinti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu. Parengsime koncepciją, atiduosime vykdomajai valdžiai dėl detalių“, – trečiadienį po bendro komitetų posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.

Po raketų smūgio Lenkijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) keičia savo darbotvarkę, nutarta atidėti planuotą Lietuvos pasirengimo Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui svarstymą. „Dėl incidento Lenkijoje koreguojame darbotvarkę, norime išklausyti naujausią informaciją apie situaciją“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bus aptariamas kitą savaitę.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradės svarstyti Lietuvos rengimąsi Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Kalbėsime dėl mūsų prioritetus per artėjantį NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, reikia atsakyti į klausimus, kokius tikslus Lietuva kelia šiam susitikimui, kokie klausimai yra pamatiniai.

Prie Lenkijos ir Ukrainos sienos nukritus dviems raketoms, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina laukti oficialios Lenkijos pozicijos ir priduria: Lietuva visada rems Lenkiją. „Atidžiai stebime situaciją susijusią su pranešimais, jog Rusijos karinės pajėgos apšaudė mūsų kaimynės ir artimos sąjungininkės Lenkijos teritoriją raketomis. Pranešama, kad raketos sprogo 8 km Lenkijos teritorijoje.

Seime kelią skinasi Pilietybės įstatymo pataisa, kuri leistų atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintieji keltų grėsmę Lietuvos interesams, palaikydami šalis agresores. Pataisą parlamente imta rengti po to, kai Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi čiuožėja Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu rugpjūtį Sočyje pasirodė Putino patarėjo žmonos organizuotame šou.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau yra tapęs viena ryškiausių XXI a. istorinių figūrų ir bus prisimintas kaip sustabdęs blogio imperiją, socialiniuose tinkluose rašo Kyjive viešintis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien Kyjive buvo didelė garbė susitikti su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidento įkvepianti lyderystė bei drąsa yra viena iš didvyriškos Ukrainos kovos sėkmės priežasčių.

Baltarusijoje Liukašenkos rėžimas sulaikė Lietuvos pilietę. Vienoje Minsko mokykloje mokytoja dirbančią lietuvę teisėsauga kaltina ekstremizmu – esą ji dalyvavo protestuose prieš Lukašenką, taip pat skleidė neva destruktyvias mintis vaikams. Mūsų institucijos kol kas oficialios informacijos neturi, todėl tik dar kartą primena, kad lietuviams būti Baltarusijoje yra pavojinga dėl neprognozuojamo režimo elgesio.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Kitąmet realus krašto apsaugos finansavimas bus didesnis nei šiemet ir turėtų siekti 2,63 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, šis rodiklis gaunamas sudėjus biudžete numatytas lėšas krašto apsaugai ir atskiroje biudžeto eilutėje esantį vadinamąjį mobilumo paketą bei privažiavimo prie Rūdninkų poligono įrengimą. Trečiadienį Seimo NSGK svarstys kitų metų krašto apsaugos finansavimą.

Vilniuje neužbaigti statyti Maskvos namai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl šio statinio sostinės vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Statybų inspekciją, paragindamas jį nugriauti. Apie tai V. Benkunskas pranešė antradienį. „Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Aiškėja naujos detalės po vakar Juraičio, Švenčionienės ir kitų paleckininkų namuose atliktų kratų. Galimai prieš Lietuvą veikiantys asmenys pasakoja, ko jų klausinėjo tyrėjai. O štai Švenčionienė džiaugiasi nemokama kelione į Vilnių, kur dalyvavo apklausoje. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad generalinė prokuratūra uždelsė imtis veiksmų prieš paleckininkus ir sako, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikla imtasi domėtis tik dėl visuomenės spaudimo.

„Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos“, – taip feisbuke rašė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje atmosfera šiuo metu piktoka. Du komitetų pirmininkai metė iššūkį Vyriausybės nariams. Vienas jų elegantiškai sudėjo giklus šią savaitę, kitas tęsia kovą, bet išgirdo netiesioginį grasinimą, jog gali netekti komiteto pirmininko pareigų. Partijos patriarchas Vytautas Landsbergis šiose kovose įžvelgia šiek tiek vaikiškų elementų. Jam atrodo, kad taip bandoma išmėginti savo galias, tik mažoje aikštėje.

Pastaruoju metu į viešumą išsiveržusi įtampa tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno turėtų šiek tiek slopti, bet L. Kasčiūnas gana aiškiai parodė, jog Seimo komitetas nebus tik Krašto apsaugos ministerijos dekoracija.

Kokias karo Ukrainoje pamokas gali išmokti Lietuva? Ukrainiečiai ragina lietuvius ruošti visuomenę kovai, kad nebūtume užklupti netikėtai. O visuomenės pasipriešinimas gali būti lemiamas veiksnys tiek ir atgrasant, tiek ir atremiant okupantą. Ukrainiečių savanoriai dalinasi patarimais, ką ir kaip reikėtų daryti lietuviams. Kad ir kaip elgtis su įsiveržusiais girtais rusais. Sugriauti namai ir net ištisi miestai lieka po rusų okupantų, kai jie įsiveržia į kitą šalį.