Dalis konservatorių net spėja, kad Šimonytei įgyvendinus pažadą atsistatydinti kartu su visa Vyriausybe, didelių pokyčių taip pat nebus – galbūt ji tiesiog pakeis keletą ministrų ir vėl sugrįš į pareigas.
Dar ketvirtadienį apie išankstinių rinkimų būtinybę kalbantys konservatoriai atmetė atitinkamą projektą Seime, nes jį pateikė Petras Gražulis. O savąjį projektą dėl pirmalaikių rinkimų registravo jau pati konservatorių vadovybė su Landsbergiu priešakyje.
„Siūloma data rinkimams būtų rugsėjo 10-oji diena. Pats balsavimas, kuomet nėra apsispręsta, mes turėsime diskusiją frakcijoje, svarstome apie birželio mėnesį, galbūt apie pirmą, arba antrą savaitę birželio“, – kalba G. Landsbergis.
Bet pačiame Seime mažai kas tiki, kad atsiras pakankamai seimūnų, kurie balsuos už šią idėją. Jai reikia bent 85 balsų.
„Ar jie ten bus surinkti, tie 85 balsai, aš abejoju, bet bet kokiu atveju aš tikrai balsuosiu už, bet visiškai gerbiu visus frakcijos kolegas, kurie turi kitokią nuomonę“, – teigia konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Kaip žinia, skeptiškai į pirmalaikius rinkimus žiūri ir laisviečiai, ir liberalai, negana to, net ir dalis konservatorių frakcijos narių.
„Kiekvienas tokiu atveju prieš priimdamas sprendimą, pagalvoja ir apie save. Galvoja, kad konservatorių frakcija tikrai tiek narių po sekančių rinkimų neturės, tokia frakcija didelė jau nebus, tai reiškia, kad kai kurie turės ieškoti kito darbo ir nėra tam, tikriausiai, irgi pasiruošę“, – sako buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Bet rinkimų anksčiau laiko idėja daug džiaugsmo neteikia ir opozicijai, mat rinkiminės sąskaitos pustuštės.
„Vieni, matyt, modeliuoja savo rinkimų kampanijas kitiems metams, treti galbūt pasižiūrėjo į savo rinkimines sąskaitas, kurios ne tokios šiai minutei didelės, kad būtų galima tokią rinkimų kampaniją išvystyti“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Tad supratus, jog išankstiniai rinkimai mažai tikėtini, reikėtų žvelgti į Šimonytės pažadą atsistatydinti su Vyriausybe.
„Prieš porą dienų atrodė labai realu, o dabar jau girdime tokį atbulinį bėgį, lyg ir įjungtą. Jau lyg ir konservatorių frakcija kažko prašo premjerės, jau jinai kažkokią dabar retoriką truputį keičia, tai gal išsigando jau ir savo rinkėjų“, – sako valstietis Aurelijus Veryga.
„Aš galbūt galvočiau, kad galėtų būti naują mandatą gavusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, galbūt kiek pakoreguota Vyriausybė, nauja komanda, bet Vyriausybė, kuri gali tęsti darbus iki kitų metų numatytų spalį rinkimų“, – kalba L. Kasčiūnas.
„Matot, dabar įsižeidusi premjerė, įsižeidęs dešiniųjų lyderis ir visa dešiniųjų vadovybė norės suorganizuoti tokį pakartotinį iš naujo nusilenkimą jiems ir atgailavimą, tame tarpe, ir valdančios koalicijos gretos“, – teigia ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.
Landsbergis sako, kad įmanomi visi variantai.
„Konkrečiai dabar, gan principingai nesiimu svarstyti, ar pavyktų, gal pavyktų ta pati koalicija, gal nepavyktų ta pati koalicija, sunku man pasakyti, todėl esu pasakęs, kad visas spektras variantų yra įmanoma, žiūrėsim, kaip viskas dėliosis“, – sako G. Landsbergis.
Kol kas politikai ir apžvalgininkai svarsto, kokie tikrieji konservatorių vadovybės tikslai su šia krize. Vieni svarsto, kad artėjant ekonomikos krizei, konservatoriams patogiau būti opozicijoje, o kiti galvoja, kad gal tai taktika nukreipti dėmesį nuo pačio čekių ir išlaidų skandalo. Kalbama apie valdžios ateitį, o ne jų išlaidas.
„Aš vadinu tokiu politiniu vaikiškumu, politine nebranda, politinės patirties stoka, ypač tuose žmonėse, kurie gauna per anksti atsakingas pareigas. Tai, kaip partijos pirmininko pareigos, ir Užsienio reikalų ministro pareigos“, – sako A. Butkevičius.
„Dešiniųjų vadovybės ir jos strategų tokie manevrai, iš dalies paremti įžeistais jausmais, ambicijomis ir emocijomis, tokie politiniai žaidimai, kurių rezultatas gali būti tas, kad jie net ir apžais patys save“, – teigia V. Bruveris.
Apžaisti save konservatoriai gali, jei pažaisti politinėje smėlio dėžėje sumanys ir prezidentas – jis gali nebūtinai dar kartą pavesti formuoti Vyriausybę dabartiniams valdantiesiems, bet net jeigu paves jiems, neaišku, kaip koalicijos partneriai susitars. O nepavykus suformuoti Vyriausybės, prezidentas gali paskelbti pirmalaikius rinkimus.
„Net jeigu ir Vyriausybė atsistatydins, bus sėkmingai pertvirtinta iš naujo, gaus įgaliojimus iš naujo veikti, tai nereikš, kad ji ir pati valdančioji koalicija įgaus kažkokį naują gyvenimą ir gyvybiškai svarbią naują botokso ar kokio kito energetinio gėrimo dozę. Tai, kas įvyko jau dabar, tai labai neigiamas, toksiškas krūvis“, – sako V. Bruveris.
„Premjerė su savo arogancija ir užsispyrimu pati save į šitą kampą įsivarė“, – tvirtina A. Veryga.
Landsbergis su Šimonyte parašė ir laišką konservatoriams. Jame kartoja teiginius, kad būtina pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą ir prašo palaikyti pirmalaikių rinkimų idėją. Ir pabaigoje pridūrė, kad lengvi keliai – ne jų keliai.
