Verslas

Lietuvos baruose pradeda veikti unikali inovacija – nešiojamas „Tipit“ arbatpinigių skaitytuvas, leidžiantis palikti arbatpinigių kortele. Ši inovacija – tai ne tik būtina pagalba nuo pandemijos nukentėjusiam restoranų ir barų sektoriui, bet ir galimybė valstybės biudžetą papildyti legaliai apmokestinamomis pajamomis. Prieš metus gimusia idėja patikėjo Lietuvos aludarystės lyderiai – „Švyturys“, kurie padėjo jai virsti realybe – šiandien pirmieji „Tipit“ aparatai jau išvydo dienos šviesą.

Valstybės kontroliuojamo energetikos holdingo „Ignitis grupė“ vadovų sprendimą atsisakyti pernai pasirašytų akcijų opcionų sutarčių lėmė noras išvengti svarstymų, kad jie yra asmeniškai suinteresuoti šia programa, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. „Noriu užtikrinti, kad programa yra visiškai teisinga, teisiškai nenuginčijama, bet norime panaikinti bet kokį matomumą, net teorinę galimybę, kad yra kažkoks asmeninis suinteresuotumas tiems devyniems vadovams laikytis įsikibus opcionų.

Europos Sąjungos Tarybai praėjusią savaitę Izraelį įtraukus į sąrašą trečiųjų valstybių, kurių piliečiai gali laisvai atvykti į ES turizmo tikslais, Lietuvoje taip pat panaikinti apribojimai jiems atvykti į šalį.   Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atvertos durys turistams iš Izraelio yra pagalba Lietuvos verslui. „Leidimas į Lietuvą atvykti turistams iš saugių trečiųjų šalių yra išties pagalba mūsų verslui.

Iš Ispanijos nuotoliniu būdu dirbanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė yra labai produktyvi ir kompetentinga savo kuruojamoje srityje, sako ministrė Monika Navickienė. „Aš žinojau ir mane buvo informavusi viceministrė, kad ji turės tą šeimos ir darbo įsipareigojimų iššūkį. Tai nėra atostogos. Ji tą sprendimą turėjo priimti dėl to, kad tai buvo jos asmeninio šeimos gyvenimo iššūkis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Per pandemiją siuntų apimtims šovus į neregėtas aukštumas, bendrovių, kurie siuntas pristato, mažėja. Kai kurių smulkių įmonių pajamų šaltinius apkarpė COVID-19, o naujiems žaidėjams į rinką įsiterpti sudėtinga, rašo portalas vz.lt.

Palanga poilsiautojus pasitiks prie jūros įrengtais dviračių stovais, Šventojoje pirmąkart apmokestintas automobilių stovėjimas, o Palangoje jis – branginamas, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos paplūdimiuose atsiras septyni dviračių stovai su 8-16 vietų. Čia šiemet taip pat bus įrengti šeši konteineriniai tualetai, o Šventojoje – vienas, jie pradės veikti birželį, nebent dėl karštų orų poilsiautojai plūsti pradės anksčiau.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį smarkiai pakoregavo savo augimo prognozes šiems ir kitiems metams, sakydama, kad paspartėjusios vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos ir didelės apimties bloko ekonomikos atgaivinimo planas leis išbristi iš nuosmukio. Europos Komisijos teigimu, 19 narių turinčios euro zonos ekonomikos augimas 2021 metais pasieks 4,3 proc., o 2022 metais – 4,4 procento. Ankstesnėje prognozėje, paskelbtoje vasario mėnesį, buvo kalbama apie 3,8 proc. augimą šiais ir kitais metais.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ trečiadienį pranešė sutikusi sumokėti varžovei iš Suomijos „Nokia“ 80 mln. eurų, kad išspręstų ginčą, susijusį su kyšininkavimu ir melaginga apskaita. Susitarimas yra susijęs su JAV atliktu „Ericsson“ verslo tyrimu penkiose šalyse – Kinijoje, Vietname, Indonezijoje, Kuveite ir Džibutyje – nuo 2000 iki 2016 metų.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neskųs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, suteikiančio galimybę Vilniaus savivaldybei pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“. Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė, kad tarnyba teismo sprendimo neskųs Aukščiausiajam Teismui, nes nemato teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.

Lietuvai siekiant realios Astravo atominės elektrinės (AE) elektros blokados, energetikos ministras teigia, kad jau yra parengtas planas B, jeigu iki birželio pabaigos nepavyktų susitarti su Latvija ir Estija dėl naujos prekybos elektra su Rusija metodikos. Tuo metu Lietuvos reguliuotojas birželį žada atskiro tyrimo išvadas.

Lietuvos gyventojų indėliai bankuose itin išaugo per karantiną, tačiau taip laikomi jie pamažu, bet stabiliai nuvertėja. Ypač, kai fiksuojama didesnė infliacija – prekių ir paslaugų kainų augimas. Dėl to bus siūloma investuoti per investicinę sąskaitą, o dabartines mokesčių taupymui naikinti.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, ketvirtadienį į Klaipėdą bus atgabentas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius.  Įrenginys išplės jungties su Lenkija „LitPol Link“ pajėgumus, jis yra būtinas, kad 2025 metais „LitPol Link“ galėtų veikti visa galia ir sinchroniniu režimu su Europa, pranešė Energetikos ministerija.

Ketvirtadienį viešai turėtų būti pristatyti įstatymų projektai, kuriais bus įteisinta vienišų asmenų išmoka. Dėl jų bus galima kreiptis nuo liepos, tačiau pinigai bus pradėti mokėti nuo lapkričio. Ir bent jau šiemet – ne visiems vienišiems pensininkams. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų parengtus teisės aktų projektus, kuriais bus įtvirtinta vienišų asmenų išmoka.

Lietuvai kiek atlaisvinus karantino ribojimus, vis daugiau Baltarusijos įmonių svarsto perkelti veiklą į Lietuvą, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  „Paskutinėmis savaitėmis, žinoma, dėl šiek tiek atlaisvintų karantino ribojimų stebime padidėjusį susidomėjimą. (...) Artėja mokslo metų pabaiga, tai tas susidomėjimas, manome, dar labiau padidės“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė Jovita Neliupšienė.

Seimo narių grupė siūlo riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei Europos Komisija pritars, ribojimai būtų aktualūs maždaug 2 tūkst. hektarų valdančių ūkių savininkams.  Tokia išmokų riba sutaupytų apie 10 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams  smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos „vienaragis“, didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ pritraukė dar 250 mln. eurų investiciją, o įmonė įvertinta 3,5 mlrd. eurų.  „Manome, kad šis naujas pasiekimas parodė pasitikėjimą mūsų įsipareigojimu žiedinės ekonomikos populiarinimui ir pastangoms kurti verslą, skatinantį daugiau žmonių pirkti ir parduoti naudotus daiktus“, – pranešime sakė „Vinted“ vadovas Thomas Platenga.

Turgaus prekiautojai, kurie iki šiol nesikreipė dėl negrąžintinos 300 eurų kompensacijos, nuo trečiadienio gali teikti tam skirtas paraiškas. Kompensacijas galės gauti dar 1 tūkst. prekeivių, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Kvietimas atnaujintas Vyriausybei praėjusią savaitę pakeitus teisinį reglamentavimą ir šiai pagalbos priemonei iš valstybės biudžeto papildomai skyrus 300 tūkst. eurų.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Į skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ vadovo postą pretenduoja 15 kanditdatų.  Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Dominyko Narbuto, kol kas neaišku, ar jie visi atitinka reikalavimus.  „Yra 15 kandidatų, bet neaišku, ar visi atitiks reikalavimus, jie bus tikrinami šią savaitę“, – BNS sakė D. Narbutas.  Naujo vadovo ieškoma po to, kai šiemet sausį ministras Marius Skuodis atleido tuometinį vadovą Marių Beliūną.

Dienpinigių mokėjimas aktualus visiems, kas vyksta į komandiruotes. Ypač sunkvežimių vairuotojams. Vežėjai tikina, kad nuo kitų metų pasikeitus ES taisyklėmis, patirs daugiau išlaidų. Jie siūlo neriboti neapmokestinamų dienpinigių sumų, dėl to algos esą didėtų. Vairuotojų atstovai tam priešinasi. Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai jau kelerius metus yra populiariausia specialybė Lietuvoje.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė dėl Seime svarstomos idėjos uždrausti darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Didžioji dalis tam pritarė, tačiau darbdaviai siūlė numatyti išimtis, o viena iš trijų profesinių sąjungų teigė kategoriškai nepritarianti tokiems ketinimams.  Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, jog toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo kitų metų galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais – iki 703 eurų, teigia Lietuvos banko (LB) atstovė. Tačiau pramonininkai siūlo peržiūrėti MMA nustatymo formulę – atsižvelgti į gyvenimo kaštus, bendrą atlyginimų lygį, darbo našumą, tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ragina vadovautis sutarta formule.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje balandžio mėnesį didėjo tiek pirminės rinkos, tiek bendri butų pardavimai. Butų kainos augo visuose didmiesčiuose, labiausiai – Vilniuje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, balandį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 9,6  proc. iki 3631, o per metus augimas siekė 86,6 procento. Balandį Vilniuje parduoti 1256 butai – 6,1 proc. daugiau nei kovą ir 62,9 proc. daugiau nei 2020 metų balandį.

Lošimų organizatoriams įspėjant, kad Seimo ketinimai uždrausti skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius, šiame versle sukurs šešėlį, parlamentarai vistik nusiteikę ribojimus įtvirtinti.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams: už balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 eurus, nuo kitų metų turėtų didėti, tačiau kiek, priklausys nuo prognozuojamo darbo užmokesčio.     „Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kreipėsi į Latvijos operatorę „Augstsprieguma tikls“ (AST) dėl pažeidimų nustatant pralaidumus elektros importui iš Rusijos. „Litgrid“ duomenys rodo, kad taikant su Lietuva nesuderintą metodiką yra pažeidžiami Lietuvos elektros vartotojų interesai ir iškraipoma rinka, sudaromos sąlygos į Lietuvą importuoti Baltarusijoje pagamintą elektrą.

Europoje įsibėgėjant skiepijimo kampanijai, laisvinant keliones į kai kurias šalis, aviacijos verslas pradeda pamažu atsigauti, teigia Lietuvos oro uostai. Bendrovės Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad atsigauna ne tik paklausa, bet ir pasiūla.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė per 2020-uosius metus uždirbo 36,6 mln. eurų pelno – 21,5 mln. arba 37 proc. mažiau nei 2019 m. Tuo metu grupės investicijos į svarbiausius projektus padvigubėjo ir siekė 228,9 mln. eurų. Kontroliuojančioji bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkui – Lietuvos valstybei – išmokės beveik 14 mln. eurų dividendų.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų tikrinimo bei remonto darbus. Nusidėvėjusių šilumos trasų rekonstrukcijos darbams šiemet numatyta beveik 18 mln. eurų investicijų. Apie planuojamus karšto vandens atjungimus šių darbų metu gyventojai kviečiami sužinoti iš anksto, praneša bendrovė. „Palyginti su kitais Lietuvos miestais, Vilniaus šilumos tiekimo tinklas yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema.

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ pernai uždirbo 1,658 mln. eurų pelno, kai užpernai ji patyrė 1,548 mln. eurų nuostolių. „Kauno tiltams“ tai buvo pirmieji pelningi metai nuo 2017-ųjų. Bendrovės pajamos 2020 metais paaugo 30 proc. iki 131,739 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus padidėjo 5,5 karto iki 4,7 mln.

Technologijų milžinė „Nokia“ švenčia įspūdingą 156-ąjį gimtadienį. Suomijos bendrovė įkurta dar tada, kai žmonės dar nesapnavo mobiliųjų telefonų, tačiau būtent dėl šių įrenginių „Nokia“ išgarsėjo 21-ojo amžiaus pradžioje.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė ir užsienio reikalų ministras sekmadienį Varšuvos oro uoste susidūrė su gąsdinančia patirtimi – į Briuselį turėjęs skraidinti „Boeing 737 Max“ lėktuvas dėl techninių trikdžių negalėjo pakilti nuo pakilimo tako. Naujienų portalui tv3.lt A. Maldeikienė pasakojo, kad iš Vilniaus nuskridus į Varšuvos Fryderyko Chopino oro uostą, čia reikėjo persėsti į kitą lėktuvą – „Boeing 737 Max“ – ir tada keliauti į Briuselį.

Vokietijos automobilių gamintoja plečia anglies dvideginio požiūriu neutralių automobilių gamą ir pristato elektromobilį EQB. Tikimasi, kad aplinkai draugiškas, charakteringą dizainą išlaikęs ir septyniems keleiviams pritaikytas kompaktiškas SUV visų pirma sudomins šeimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. EQB buvo pristatytas balandį vykusioje Šanchajaus automobilių parodoje, pačioje kitų metų pradžioje atvyks ir į Lietuvą.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ planuotas investicijas Vilniaus oro uoste blokavusiai Vyriausybei galėjo užkliūti ne tik grupės ryšiai su Rusijos oligarchu statant oro uostą Maskvoje, bet ir galimos sąsajos su Rusijos bendrove „Aeroflot“ ir farmacijos gamykla Baltarusijoje, rašo portalas 15min.lt. „Avia Solutions Group“ 15min.

Ir šiemet bus skiriamos kompensacinės išmokas gyventojams, sunaikinusiems savo taršų automobilį ir įsigijusiems metinį viešojo transporto bilietą arba mažataršę judumo priemonę, elektrinį ar įprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką.  Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos numatyta 6 mln. eurų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Vyriausybei jau šią savaitę siūlys pertvarkyti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.  Pasak jo, taip norima išvengti neaiškumų dėl kelių finansavimo tvarkos, be to, dabartinis statusas daro direkciją politiškai pažeidžiamą. „Mums svarbiausią, ką daryti ateityje.

Trakų rajone anksčiau į Seimą rinkto Jaroslavo Narkevičiaus vadovaujama Susisiekimo ministerija, pernai skirstydama 150 mln. eurų papildomo kovidinio paketo lėšas keliams, „išskirtinai“ norėjo finansuoti vieno kelio Trakų rajone asfaltavimą, sako susisiekimo ministras.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti galimus įstatymų pažeidimus pernai skiriant finansavimą kelio tiesimui Trakų rajone. Institucijų taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus.

Daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2–5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Kaip rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa, palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų. Tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc.

Mėnesio infliacijai kovą ir balandį pasiekus maždaug 1 proc., ekonomistai perspėja, jog žemos infliacijos laikai gali būti jau praeityje. Pasak jų, vartotojų kainas didina metalų, žemės ūkio žaliavų, transportavimo bei sveikatos paslaugų brangimas. Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog visoms įmonėms, kurios atitiko nustatytus kriterijus, nurodytus Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, bei iki Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo buvo gavusios vienkartinę subsidiją, papildomai paskirta dar beveik 28 mln. eurų. „Bent 30 proc.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Šalies gyventojams, nevengiantiems naudotą automobilį įsigyti iš užsienio šalių, tokių kaip JAV, pirkimo metu dėmesį verta atkreipti ne tik į jau įprasta dedamąja tapusius ridos rodmenis, bet ir, svarbiausia, įsitikinti ar transporto priemonėje yra saugumo garantiją užtikrinančios sistemos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bendrovei „Kauno tiltai“ turi grąžinti per 80 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už žvyrkelių kapitalinį remontą Tauragės ir Raseinių rajonuose. Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.