Siūlo keisti dienpinigių tvarką: daugiau pinigų darbuotojams ar lengvatų vežėjams?

Dienpinigių mokėjimas aktualus visiems, kas vyksta į komandiruotes. Ypač sunkvežimių vairuotojams. Vežėjai tikina, kad nuo kitų metų pasikeitus ES taisyklėmis, patirs daugiau išlaidų. Jie siūlo neriboti neapmokestinamų dienpinigių sumų, dėl to algos esą didėtų. Vairuotojų atstovai tam priešinasi.

Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai jau kelerius metus yra populiariausia specialybė Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, per pastaruosius kelerius metus jų skaičius išaugo kone dvigubai ir dabar viršija 76 tūkst.

Verslas skundžiasi, kad vairuotojų trūksta, o darbo skelbimuose jiems siūlomi nemenki atlyginimai. Tačiau realiai retas gauna tiek, kiek žadama.

Realiai uždirba mažesnius atlyginimus

Šiuo metu vairuotojų oficialus vidutinis darbo užmokestis yra 943 eurai neatskaičius mokesčių (į rankas – apie 640 eurų), kai vidutinė alga Lietuvoje – 1524 eurai.

Panašią sumą vairuotojai gauna ir dienpinigiais, kuriuos privaloma mokėti, jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį arba jeigu jo komandiruotė trunka ilgiau nei vieną dieną (pamainą).

Dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis, kai jų suma viršija minimalią mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65 (1059,3 euro).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, skirtumas tarp šio dydžio ir vidutinio faktiškai mokamo darbo užmokesčio (943 eurų) gali susidaryti dėl to, kad vienam vairuotojui per metus suteikiamos nemokamos atostogos ar leidžiama neatvykti į darbą vidutiniškai 27,5 darbo dienos (beveik du kalendorinius mėnesius).

Vyriausybė yra patvirtinusi skirtingą dienpinigių dydį vykstant į komandiruotes skirtingose šalyse. Tačiau yra numatyta išlyga, kad sutarus darbo ar kolektyvinėje sutartyje, maksimalūs dienpinigiai gali būti mažinami 50 proc.

Apie šios tvarkos pakeitimus nemažai diskutuota antradienį vykusioje Trišalėje taryboje. Be to, ją siūlo keisti ir vežėjai.

REKLAMA

Vežėjai nori sutaupyti mokesčių

„Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba informavo, kad asociacijos kongrese nutarta peržiūrėti dabartinę koeficiento sistemą, pagal kurią mokami atlyginimai vairuotojams.

Vežėjai nori dabartinę tvarką naikinti, nes ji esą iškreipia konkurenciją ir yra netaikoma jokioje ES šalyje. Koeficientas 1,65 taikomas tik Lietuvoje ir tik komandiruojamiems darbuotojams, ko nėra nei vienoje kitoje ES valstybėje.

„Pritaikius tokią skaičiavimo metodiką, transporto sektoriuje mokamas MMA išauga ir atitrūksta ne tik nuo minimalios algos dydžio Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Kitose šalyse nėra taikoma jokio koeficiento transporto sektoriaus darbuotojų algoms apskaičiuoti. Pavyzdžiui, to nėra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje“, – komentavo A. Burba.

Jis priminė, kad nuo kitų metų vasario įsigalioja nauji ES reikalavimai, pagal kuriuos bus taikoma dar griežtesnė komandiruočių apskaičiavimo tvarka – bus reikalaujama apmokėti 100 proc. dienpinigių, mokėti pragyvenimo ir maitinimosi išlaidas.

„Jei liks koeficientas, tai įmonės tiesiog nebegalės išlaikyti verslų ir mokėti įstatymais nustatytų atlyginimų“, – aiškino asociacijos atstovas.

Anot jo, kad panaikinus koeficientą prie MMA transporto sektoriuje, vairuotojai nenukentėtų – jie gautų tokius pat atlyginimus, verslui mažėtų tik mokestinė našta.

„Šis skirtumas vairuotojams galėtų būti kompensuojamas per dienpinigius, priedus ir skatinamąsias premijas už gerus darbo rezultatus, užtikrinant ir išlaikant dabartinius atlyginimų vidurkius vairuotojams, kad jie siektų vidutiniškai 2 tūkst. eurų į rankas ir daugiau“, – komentavo A. Burba.

Tad vežėjai pasisako už tai, kad neapmokestinamų dienpinigių kiekis būtų neribojamas ir prašoma mažinti mokestinę naštą verslui. Esą tai leistų užtikrinti šiokį tokį ekonominį stabilumą įmonėms, išlaikyti mokamų algų dydžius vairuotojams ir kitiems darbuotojams.

REKLAMA

Pasiūlymą laiko cinizmo viršūne

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas neslėpė kritikos vežėjų pasiūlymui dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos.

„Tiesą pasakius, tai turbūt yra cinizmo viršūnė. Matant tai, kokie jau yra atlikti tyrimai ir kokie šiuo metu yra vykdomi tyrimai. 

Darbdavių siūlymas atsisakyti koeficiento ir vėlgi reikalavimas mažinti kitas darbuotojų socialines garantijas, darbo užmokesčio dydį, nuo kurio skaičiuojamos įmokos būsimoms jų pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms, tai yra tiesiog cinizmo viršūnė“, – komentavo A. Cuzanauskas.

Jo nuomone, ši situacija, puikiai parodo, kodėl atsirado nauji ES reikalavimai krovinių pervežimų verslui ir kodėl jie būtini.

„Kaip sakau, tai patvirtina tą patį dalyką apie mūsų darbdavius – jie yra vergvaldžiai. Netgi dabar, kai yra XXI amžius, mes vis dėlto kalbame, kad pagal sąlygas mes lygiuojamės prie Bulgarijos, prie Rumunijos ir t.t. Iš esmės norima bloginti sąlygas, bet tikrai ne tapti ta tikrąja Europa. Tiesiog skatinti, kad būtų tik blogiau. 

Tokiu atveju yra net nesvarbu, kad Lietuvoje dirba ne lietuviai, kad tame pačiame transporto sektoriuje jų tik 11 proc. Mes galime vežtis bet kokius žmones iš bet kur. Verslas klesti, o valstybė tiesiog moka dotacijas, mažina mokesčius ir suteikia kitas sąlygas“, – piktinosi darbuotojų atstovas.

Dienpinigius mažina dėl darbo kokybės?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad leisti 50 proc. mažinti maksimalius dienpinigius nutarta Trišalėje taryboje, kuri vienija darbdavių, darbuotojų ir valdžios institucijų atstovus.

„Valstybinei darbo inspekcijai patikrinus ir nagrinėjant darbo ginčus dažnai nustatoma, kad darbdaviai darbo sutartyse nenurodo konkretaus dienpinigių procento, o nurodo, kad jie bus ne mažesni kaip 50 proc. maksimalių dienpinigių dydžių, ir moka darbuotojams skirtingus dienpinigius už komandiruotes.

REKLAMA

Darbuotojai sulaukia darbdavių paaiškinimų, kad dienpinigių suma mažinama atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę, aplinkybes, <...> padarytus tariamus darbo pareigų pažeidimus ir pan., kas yra neteisėta. Taip darbuotojui ženkliai sumažėja faktiškai išmokama dienpinigių suma ir galimybė padengti jo patirtas padidėjusias išlaidas“, – pripažino SADM.

Esą planuojama palikti galimybę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo, jeigu dydis nėra mažesnis kaip 50 proc. maksimalių dienpinigių dydžių:

„Tačiau konkretūs dienpinigių dydžiai turės būti papildomai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Tai leis sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, taip pat bus palengvinamas įrodinėjimas kilus darbo ginčui.“

Ministerija priminė, kad komandiruočių sąnaudų atskaitymo taisyklės yra priimtos išimtinai mokesčių tikslais, todėl jos nėra skirtos reguliuoti atlyginimo dydį. Jose tik apibrėžiamas apmokestinimas, esant atitinkamam darbo užmokesčio dydžiui. Dėl darbo užmokesčio pagal šalys susitaria laisva valia.

„Darbuotojų, kurių darbo pobūdis lemia itin dažnas ar ilgas komandiruotes, dienpinigių ir darbo užmokesčio duomenys parodė, kad praktikoje stengiamasi mokėti tik tokį darbo užmokesčio dydį, kuris leistų neapmokestinti darbuotojams, vykstantiems į užsienį, mokamų dienpinigių, dėl ko nukenčia šių darbuotojų socialinės garantijos, pavyzdžiui, ligos, nedarbo, tėvystės, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, senatvės pensijos laikotarpiais“, – pripažino SADM.

Į klausimą, ar (kaip) planuojama keisti ši dienpinigių mokėjimo tvarką, ministerija atsakė taip:

„Dienpinigių apmokestinimo klausimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai ir subalansuotai visiems darbuotojams taikomos mokesčio lengvatos mokamoms kompensacijoms peržiūros kontekste, o išskirtinis tik vairuotojams mokamų dienpinigių dalies apmokestinimas tiek GPM, tiek „Sodros“ įmokomis vien tik siekiant socialinių garantijų didinimo nebūtų tikslingas.“

REKLAMA

Daugiau atlyginimų mokama ne dienpinigiais

Finansų ministerija atsiųstame komentare pažymi, kad iš tiesų stebima tendencija, kad vairuotojams dažnai mokama tik tokia alga, kuris leistų neapmokestinti dienpinigių. Esą dar 2018 m. pradėtas svarstyti šis klausimas. Jis ne kartą svarstytas Trišalėje taryboje.

Po ilgų diskusijų užmokesčio riba, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinami dienpinigiai, padidinta iki esamo dydžio (iki 1,65).

Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. pasikeitė krovininio kelių transporto veikloje dirbančiųjų komandiruojamų darbuotojų pajamų struktūra. 

„2018–2019 m. atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai sudarė apie 39 proc., o neapmokestinami dienpinigiai apie 61 proc. viso vidutiniškai šių darbuotojų gaunamo atlygio (atlyginimo „į rankas“ ir neapmokestinamų dienpinigių) sumos.

Tuo metu 2020 m. padidinus koeficientą (nuo 1,3 iki 1,65), kuris taikomas apmokestinant dienpinigius – atlyginimų dalis darbuotojų gaunamose pajamose padidėjo iki maždaug 49 proc., o dienpinigių dalis sumažėjo iki 51 proc.“ – paaiškino ministerija.

Ji neatsakė į klausimą, kodėl maksimali dienpinigiais mokama suma gali būti mažinama 50 proc., kodėl nustatytas koeficientas 1,65 ir ar šią tvarką planuojama keisti.


Rašyti komentarą...
F
Furistas
2021-05-12 21:07:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negi jus nesuprantate kad vairuotojui mokama tik 50procentu dienpinigiu o kitas 50 procentu atitenka imones vadovui va cia ir yra visa paslapis
Atsakyti
0

A
Akibrokštas
2021-05-13 15:54:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Galie didinti mažinti vis viėn gaus tiek kiek nuspręs duoti darbdavys ! NUTRAUKIT BESAIKI DARBO MIGRANTŲ ĮVEŽIMĄ Į ŠALĮ !!!! Nemačiau nei viėno katram būtų išmokėti atostoginiai!
Atsakyti
-1

T
Tomas
2021-05-12 12:04:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
panasu kad niekas ir toliau nesikeis sitame sektoriuje
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų