Seime skinasi kelią draudimas skatinti lošimus

Lošimų organizatoriams įspėjant, kad Seimo ketinimai uždrausti skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius, šiame versle sukurs šešėlį, parlamentarai vistik nusiteikę ribojimus įtvirtinti. 

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams: už balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni.     

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą kitą savaitę pataisas priims, lošimų organizatoriai negalės  rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanų arba nuolaidų, inicijuoti kitų skatinamųjų akcijų.   

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas apgailestavo, kad nenumatytas loterijų skatinimas bei priemonės, kurios apribotų nelegalią internetu plintančią lošimų reklamą.

„Dėl to gali susidaryti situacija, kada legaliai veikiančių, mokesčius mokančių lošimų organizatorių veikla bus apribota nepagrįstai, o nelegalių lošimo paslaugų tiekėjų atžvilgiu nebus imtasi jokių tinkamų veiksmų. (...) Internetinės loterijos taip pat privalėjo būti įtraukta, ošiose pataisose tas neįvyko“, – kalbėjo parlamentaras. 

„Tai diskriminacijos išraiška kitų lošimo rūšių atžvilgiu bei konkurencinio pranašumo suteikimas“, – pridųrė jis. 

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad ypač karantino metu sparčiai pučiasi prašančių neįleisti į lošimų namus žmonių registras: „Registro griebiasi kaip paskutinio šiaudo, suprasdami, kad tai yra vienintelė galimybė jiems patiems apsiriboti ir kažkaip pabandyti išlipti iš šios priklausomybės“. 

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad didelė dalis Europos Sąjungos šalių imasi dar radikalesnių priemonių –  arba riboja azartinius lošimus, arba reklamą.

„Šiuo atveju mes nei azartinių lošimų, nei reklamos neribojame. Apribojame tik rinkodaros priemones, kurias taiko azartinių lošimų organizatoriai“, – teigė M. Majauskas. 

„Valstietis“ Aurelijus Veryga tikino, kad kiekvienas papildomas dirgiklis, pavyzdžiui, skatinimas lošti, daliai žmonių mažina galimybę grįžti į normalų gyvenimą, jie patiria didesnę riziką atkristi. 

REKLAMA

„Sveikas žmogus į tokius kvietimus, reklamas reaguojame dažniausiai net ir atmetimo būdu, reaguojame galbūt labiau neigiamai, mus nervina, kai kas nors mums bando įkišti kokią akciją arba pasiūlymą, ypač jeigu tai vyksta nuolat. Bet žmonės, kurie turi lošimų priklausomybę, yra labai pažeidžiami, jų elgesys iš tikrųjų yra kompulsyvus“, – aiškino jis. 

Konservatorius Edmundas Pupinis įspėjo, kad skatinimu susigundžiusius jaunus žmones paskui pasiekia didelės sąskaitos, kurias turi apmokėti tėvai. 

„Turime padėti visuomenei, ypač jauniems žmonėms, apsisaugoti“, – teigė jis.  

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad priimdama tokias pataisas valstybė taikys „ne visiškai teisingą politiką“ verslo atžvilgiu.  

„Ir kava kelia priklausomybę. Argi mes pradėsime drausdami nuolaidas kavai? Manau, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip azartinių lošimų bendrovių komunikaciją susieti ir su atsakingo elgesio pagrindais, bet neišskirti vienos ūkio šakos ir jai sudaryti papildomus apribojimus“, – siūlė ji.   

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys anksčiau sakė, kad koronaviruso krizė dar labiau paaštrino situaciją lošimų rinkoje. Pasak jo, tarnyba iš žmonių gauna daug skundų, kad lošimų organizatoriai nevykdo įsipareigojimų ir pažadų, kuriuos dalina kviesdami žmones lošti.   

Lietuvos lošimų verslo asociacijos atstovas Mantas Zakarka anksčiau įspėjo, kad draudimas užkirs kelią naujų rinkos žaidėjų atėjimui ir paskatins šešėlį. 

Gyventojai, norintys apriboti savo galimybę lošti, nuo 2017 metų gegužės Lošimų priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriams gali pateikti prašymą jų neįleisti į lošimų namus.   

Šios tarnybos duomenimis, per beveik ketverius metus tokius prašymus pateikė 18 934 žmonės. Vien 2020 metais sulaukta 5 816 prašymų, 2019 metais – 5 079.    


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų