Verslas

Mėnesio infliacijai kovą ir balandį pasiekus maždaug 1 proc., ekonomistai perspėja, jog žemos infliacijos laikai gali būti jau praeityje. Pasak jų, vartotojų kainas didina metalų, žemės ūkio žaliavų, transportavimo bei sveikatos paslaugų brangimas. Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog visoms įmonėms, kurios atitiko nustatytus kriterijus, nurodytus Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, bei iki Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo buvo gavusios vienkartinę subsidiją, papildomai paskirta dar beveik 28 mln. eurų. „Bent 30 proc.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Šalies gyventojams, nevengiantiems naudotą automobilį įsigyti iš užsienio šalių, tokių kaip JAV, pirkimo metu dėmesį verta atkreipti ne tik į jau įprasta dedamąja tapusius ridos rodmenis, bet ir, svarbiausia, įsitikinti ar transporto priemonėje yra saugumo garantiją užtikrinančios sistemos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bendrovei „Kauno tiltai“ turi grąžinti per 80 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už žvyrkelių kapitalinį remontą Tauragės ir Raseinių rajonuose. Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.

Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (balandį, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu) siekė 2,5 proc., o vidutinė metinė infliacija – 0,9 proc. (kovą – atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Prancūzija neketina naudoti „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos nuo naujų šią ligą sukeliančių koronaviruso padermių, o pirmenybę teiks kitų gamintojų produkcijai – tai sekmadienį Strasbūre viešai pareiškė Prancūzijos prezidentas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Mes ir toliau naudojame šią vakciną, nes tai padeda mums įveikti krizę. Tačiau norint reaguoti į naujų padermių grėsmę, mums reikia kitų veiksmingesnių vakcinų.

Nuo šiol Lietuva gali didžiuotis ne tik krepšiniu ir gražiausiomis pasaulyje merginomis. Lietuva gali girtis turinti vieną brangiausių vasaros kurortų visoje Europoje, brangesnį net už garsiosios Venecijos miestą. O šis kurortas yra Nida. Plačiau apie kainas brangiausiame Lietuvos kurorte ir tai, ar labiau apsimoka atostogauti užsienyje, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šiuo metu atliekamas vandens skaitiklių tikrinimas ir jų atnaujinimas daliai vilniečių kelia nepatogumų. Žmonės pasakoja, kad už skaitiklių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojai į namus užsuka iš anksto nepranešę, taip sukeldami nepatogumų ir gyventojams, ir savo darbui. Visgi „Vilniaus vandenų“ atstovė patikina, kad žmonėms pranešimus apie darbuotojų apsilankymus stengiamasi išsiųsti iš anksto.

Dalis per pastaruosius metus praradusių darbus žmonių, turėdami laisvo laiko ir galbūt daugiau sukauptų pinigų, nusprendė juos išleisti savo žinių bagažo pildymui. Tai patvirtina ir įvairių kursų ir mokymų rengėjai. Jų teigimu, per pandemiją labiausiai domimasi technologijų bei investavimo seminarais. Įvairių kursų ir mokymų organizatorių teigimu, per pandemiją aktualūs tapo ne tik žinių gilinimo, bet ir emocinio tobulėjimo kursai.

Nuo gegužės pradėti skiepyti didelių įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvą, darbuotojai. Visgi, skiepytis nori ne visi, dėl to už pasiskiepijimą darbdaviai darbuotojams siūlo įvairias lengvatas – dovanų čekius ir pan. Kai kuriose įmonėse siūlomi ir laisvadieniai, nors specialistai sako, kad jie neturėtų būti dovana už skiepą.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Pirmosios kartos „Volvo V60“ debiutavo 2010-aisiais ir yra vidutinio dydžio universalas priskiriamas „premium“ kategorijos automobilių segmentui. Plačiau apie šio naudoto automobilio kainą, charakteristikas ir dažniausiai pasitaikančius gedimus domėjosi TV6 laida „Autopilotas“. Techniškai šis automobilis yra labai panašus į „Volvo S60“ sedaną, todėl kas tinka kalbant apie vieną iš jų, tinka ir kitam.

Nekilnojamas turtas yra viena didžiausių žmogaus gyvenimo investicijų, reikalaujanti daug laiko ir pasiruošimo. Apie šių dienų tendencijas ir profesionalaus nekilnojamo turto brokerio privalumus pasakojo laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbinti specialistai. Nekilnojamo turto brokeris Petras Slavinskas sakė pastebintis pastaruoju metu išaugusį žmonių susidomėjimą didesnio ploto gyvenamaisiais būstais.

Artėjant vasaros sezonui ir atostogų paklausai vis didėjant, užsienio keliones rengiantys organizatoriai po truputį atsigauna, tačiau kelionės po Lietuvą vis dar nevyksta, sako turizmo verslo atstovai.  Turizmo įmonių atstovų teigimu, įsibėgėjantis skiepijimas visame pasaulyje, kelionių verslo prisitaikymas prie naujos realybės, atsidarančios atostogų šalys, Europos Sąjungos žaliojo paso tikimybė nuteikia optimistiškai ne tik dėl šių metų, bet ir 2022 metų atostogų sezono.

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau gegužę, tai nuspręsta šią savaitę vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovų bei ekspertų susitikime. Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė informavo BNS, kad Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrų vadovaujamų ekspertų delegacijų nuotolinis susitikimas vyko gegužės 5 dieną.

Šiemet Vilniuje planuojama išjungti 40 liftų, kurie dėl nusidėvėjimo ir keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai gali būti sustabdyti. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Net ir baigus aiškios krypties mokslus, karjera nebūtinai pasisuks iš pradžių numatyta kryptimi. Taip atsitiko ir vilnietei Olgai – pabaigusi pedagogikos mokslus bei laikinai įsidarbinusi kasininke viename prekybos tinklų, ji įmonėje dirba jau du dešimtmečius, per kuriuos teko užimti ir vadovės poziciją.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą. Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas.

Specialistų trūkumą mažų miestų savivaldybės sprendžia, kaip kas išmano. Akmenės rajono savivaldybė į gydymo įstaigas trūkstamų specialybių medikus vilioja pinigais. 60 tūkstančių eurų – tiek siūloma gydytojui, jei sutiks su šeima persikelti ir dirbti bent penkerius metus Akmenės rajone. Dvi šeimos gydytojos jau sutiko kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir sako, kad net ne pinigai buvo esminė sąlyga, kodėl nusprendė gyvenimą perkelti į Naująją Akmenę.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija keičia jos administracinio pastato 20-ojo aukšto įveiklinimo idėjos konkurso sąlygas – gerokai sumažinta pradinė nuomos kaina, pasiūlymus bus galima teikti ilgiau, vėliau pradėti veiklą.  Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovė Karolina Frolovienė BNS teigė, jog taip siekiama padidinti konkurenciją.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Europos Sąjunga sudarė susitarimą su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl iki 1.8 mlrd. jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 dozių įsigijimo, šeštadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Džiaugiuosi pranešdama, kad ES Komisija ką tik patvirtino sutartį su „BioNTech/Pfizer“  2021–2023 metams dėl garantuotų 900 mln. (ir galimybės papildomai įsigyti 900 mln.) dozių“, – EK vadovė parašė per „Twitter“, dalyvaudama ES viršūnių susitikime Portugalijoje.

Ūkininkai iš savo sandėlių netrukus į laukus išpils ir supūdys milžiniškus kiekius daržovių – bulvių, svogūnų, burokėlių. Dėl uždarytų valgyklų, restoranų, barų, mokyklų žemdirbiai neturėjo kur dėti savo produkcijos. Tūkstančiai tonų įvairiausių daržovių keliaus į kompostą. 24-erių metų Vilkaviškio rajono ūkininkė Greta pirkėją informuoja, kad bulvių turi ir žmogus gali atvažiuoti nusipirkti. Bet net į namus važiuojantys pirkėjai ūkininkės iš prastos situacijos nebeišgelbės.

Kauno rajono gyventojai pasipiktinę dėl po didesnio lietaus nuolat tvinstančių gatvių. Jų teigimu, semiamos ne tik gatvės, bet ir gyvenamieji namai. Gyventojai tai vadina chaotiško teritorijų planavimo pasekme ir kaltina savivaldybę tingumu. Tuo metu savivaldybė atsakomybę perduoda „Kauno vandenims“, kurie teigia, kad dabartinėmis sąlygomis vandens keliuose „neturėtų būti“. Potvynio po gausios liūties nuotraukomis Kauno Romainių rajono bendruomenė dalijosi socialinio tinklo grupėje.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština namus statančių ar rekonstruojančių žmonių kišenes. Paradoksalu, tačiau savivaldybės, nors mokestį ir renka, neįsipareigoja nei nutiesti kelių ar komunikacijų, nei pastatyti darželio ar mokyklos. Ekspertai sako, kad kai kuriose savivaldybėse mokestis toks didelis, kad net gali viršyti būsimo statinio kainą. Tai esą lems, jog miestuose sustos plėtra, statybos ims keltis už miestų ribų.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Kavinės plečia lauko terasas, viešbučių kambarinės kedena patalus. Tiesa, nors daugumos viešbučių kambarių rezervacijos kreivės kyla aukštyn, verslininkai atsargūs. Bijo, kad grįžęs karantinas gali sujaukti visus planus. Kiek dabar Nidoje kainuoja pavalgyti bei išsimiegoti, kokias kainas ekspertai prognozuoja vasarai? Nors Nidoje ir šviečia saulė, temperatūra siekia 16 laipsnių, tačiau svečių yra dar vos vienas kitas. Žmonės slampinėja arčiau marių, grožisi laivais.

Elektromobilių technologijų šuolis ir sparčiai didėjantis modelių pasirinkimas pastarąjį dešimtmetį rodo automobilių pramonės ateities kryptį. Nors elektra vis labiau skverbiasi į europiečių automobilius, rinkos dėsniai išlieka panašūs – kai kurie elektromobiliai nuvertėja labiau nei kiti.

Lietuvis būtų ne lietuvis, jeigu kasmet nuvykęs į Palangą paklausyti dainuojančios Vitalijos Katunskytės nesukirstų lietuviškos virtuvės pasididžavimo – cepelinų. Bet panašu, kad šiais metais cepelinai kurorte tikrai brangs. Apie tai, ar šiemet poilsis Palangoje nebus brangesnis nei pernai, ar neteks daugiau mokėti ne tik už nakvynę, bet ir maistą, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad tai bus galima pasiekti įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtį. „Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį ūgtelėjo po dviejų mėnesių nuosmukio, stabdžiusio šalies atsigavimą tebesitęsiančių apribojimų fone, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausios Europos ekonomikos gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 2,5 proc., pranešė oficiali statistikos agentūra „Destatis“. Vasarį fiksuotas 1,9 proc. nuosmukis. Prieaugis lenkia „Factset“ analitikų prognozes, numačiusias 2 proc. augimą.

Didmeninės prekybos stiklo tara bendrovė „Baltijos stiklas“, dalyvavusi perskolinant žlugusio Ūkio banko lėšas su buvusiu didžiausiu jo akcininku Vladimiru Romanovu sietai Bosnijos ir Hercegovinos įmonei „Alumina Zvornik“, iš pastarosios turėtų atgauti 20,67 mln. eurų skolą su palūkanomis.  Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 4 dieną patenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln.

Vario ir geležies rūdos kainos penktadienį pasiekė rekordines aukštumas, žaliavų paklausai augant dėl stipraus pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Didžiosioms ekonomikoms atsigaunant po praėjusiais metais galiojusių ribojamųjų priemonių, pramonė spartina gamybą, todėl medžiagų kainos auga vis sparčiau. Tuo tarpu prekybininkai ima nerimauti dėl Covid-19 pandemijos sukelto tiekimo trūkumo.

Verslininkas, kolekcionierius, medžiotojas ir visuomenininkas Š. Davainis mirė trečiadienį. Apie netektį pranešė Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta. „Liūdna žinia šį lietingą trečiadienį. Netikėtai iš gyvenimo išėjo vienas iš LMS Gamta steigėjų, ilgametis sąjungos Prezidentas Šarūnas Davainis. Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl netekties. Jo truks visiems pažinojusiems“, – rašoma sąjungos socialinio tinklo paskyroje.

Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, įgyti naujų patirčių, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.

Gegužės 1 d. startavo nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kuri numato, jog visi pirkimo–pardavimo sandoriai privalo būti fiksuojami per numatytus terminus. Atsižvelgiant į pokyčių mastą, iki rugsėjo 1 d. bus taikomas tolerancijos laikotarpis, jei asmuo nespėja prievolių atlikti laiku. Kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o suteikti reikiamą informaciją.

Lietuvos eksportas per tris šių metų mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-kovu, padidėjo 5,2 proc. iki 7,443 mlrd. eurų, o importas – 4,9 proc. iki 7,702 mlrd. eurų. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 8,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (2,9 karto), baldų (12,7 proc.), medienos ir medienos gaminių (17,8 proc.) eksportas, skelbia Statistikos departamentas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs plastikų ir jų gaminių (26,3 proc.

Šių metų pirmojo ketvirčio apyvarta Baltijos biržose buvo rekordinė – didesnio masto prekyba paskutinį kartą čia fiksuota tik 2008 metais. Prekybos analizė rodo, kad tam įtakos turėjo ne tik išaugęs investuotojų skaičius, bet ir naujo Baltijos biržų flagmano atėjimas. Ekspertai pastebi, kad tai galėtų duoti dvigubą impulsą – įkvėpti naujas bendroves žengti į biržą ir paskatinti jau esančias biržoje išnaudoti rinkos galimybes.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 proc., arba 0,4 procentinio punkto didesnis nei pernai sausį-kovą, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (sausį–kovą, palyginti su 2020-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,4 proc., moterų – 7,5 procento. Bedarbių skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 108,8 tūkst.

Per keturis šių metų mėnesius įregistruota 38 proc. daugiau nekilnojamo turto sandorių nei tuo pat metu pernai, skelbia Registrų centras.  Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis sako, jog gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių skaičius viršija ikipandeminius rezultatus.

Šiemet pavasaris oru nelepino. Ūkininkai pastebi, kad pasėliai auga lėčiau, todėl rekordinio javų derliaus nebeprognozuoja. Tačiau sutinka, kad derlius vis tik turėtų būti geras, nes pavyko išvengti ankstyvosios sausros. Tuo metu daržovių augintojai tikina, kad derlius bus toks pat, tačiau viskas vėluos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui.

Teismas atnaujino bylą ir dar kartą nagrinės, ar Konkurencijos taryba teisingai skyrė solidarią 1,07 mln. eurų baudą pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms „Būsto aplinka“ ir „Mano būsto priežiūra“, trukdžiusioms atlikti tyrimą dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo susitarimo.