Koronavirusas ir kiti sunkumai žuvų augintojams – nė motais: džiaugiasi išaugusia gamyba ir pardavimu

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies.

Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

„Pernai atidarėme žuvies perdirbimo cechą. Prekybos tinklai paskelbė, kad ateityje atsisakys prekiauti gyvomis žuvimis, tad reikėjo ieškoti išeičių. Žinojome, kad anksčiau ar vėliau taip nutiks. Sekame informaciją užsienyje, tad žinojome, kad link to einame.

Iš pradžių šis sprendimas labai nuliūdino, tačiau dabar matau, kad atsivėrė naujos galimybės. Šiuo metu parduodame daugiau. Mūsų perdirbta produkcija prekiauja parduotuvės, kurios niekada neturėjo akvariumų ir neprekiavo gyva žuvimi“, – pasakojo įmonės vadovė.

Pasinaudojo ES parama žuvininkystei

Anot jos, šiuo metu įmonėje dirba 47 darbuotojai, dauguma jų vietiniai – iš Didžiasalio.

„Pernai, kai atidarėme cechą, priėmėme naujų darbuotojų. Seniau dirbantys vairuotojai, kurie vežiojo gyvą žuvį, turėjo šiek tiek keisti darbo specifiką ir dabar jie vežioja perdirbtą produkciją.

Taip pat cechą įkurti padėjo Europos Sąjungos (ES) parama, be jos būtume neišsivertę. Mes dalyvavome Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonėje. Mūsų projektas buvo skirtas bendrovės modernizavimui.

Gavome 600 tūkst. eurų paramą. Suma negalėjo būti didesnė, todėl pagal ją ir planavome visas išlaidas. Tačiau paramos pinigų neužteko, tad teko investuoti ir savo lėšas“, – aiškino įmonės direktorė.

Vis tik jos teigimu, piniginė parama atneša ir tam tikrų įsipareigojimų.

„Pavyzdžiui, gavę paramą turime išlaikyti tam tikrą darbuotojų skaičių. Tad jeigu norėtume dar plėstis, turėtume ir įsipareigoti samdyti tam tikram laikotarpiui daugiau darbuotojų“, – teigė įmonės vadovė.

REKLAMA

Mėgstamiausi pirkėjų produktai

Ji pasakoja, kad šiuo metu per mėnesį pagamina 23 tonas perdirbtos produkcijos.

„Galėtume jos pagaminti ir daugiau, tačiau susiduriame su žaliavos trūkumu. Pavyzdžiui, karpiai nėra viščiukai, kurie užauga per 40 dienų, jie užauga per 3 metus.

Tačiau plėstis būtų sunku, tvenkinių įrengimas brangiai atsieina. O jeigu tiesiog dabar augintume daugiau karpių viename tvenkinyje, būtų sudėtinga juos šerti, o jeigu trūks maisto žuvys ims silpti. Jas puls ligos, o mes turėsime nuostolių“, – aiškino E. Brukštuvienė.

Ji pasakojo, kad perdirbimo cechas padeda pagaminti daugiau produkcijos.

„O ši yra įvairi, parduodame žalią, skirtingai išpjaustytą ir paruoštą žuvį, taip pat rūkytą. Populiariausias mūsų produktas – karpių kepsneliai. O antras pagal populiarumą produktas yra mano asmeniškai mėgstamiausias – nukaulinta karpių filė. Smagu valgyti žuvį, kai joje nėra kaulų. Mūsų produkcija yra šviežia, tai nėra užšaldyta ir vėl atšaldyta žuvis.

O ja prekiaujame didžiuosiuose prekybos tinkluose, taip pat ir turguose“, – pasakojo E. Brukštuvienė.

Anot jos, įmonės veiklos neriboja sezoniškumas.

„Savo produkcija vienodai prekiaujame visais metais laikais. Karantinas irgi mūsų veiklai nedarė įtakos, nei vieno darbuotojai nereikėjo išleisti į prastovas.

Pirmojo karantino metu statėme cechą, tai statybininkai netgi sparčiau dirbo, nes niekas nežinojome, kas laukia ateityje. Jie nežinojo, ar dar turės užsakymų, tad skubėjo užsidirbti. Visi karantino metu buvome pasimetę. O šiais metais karantinas irgi išėjo į naudą, žmonės negalėjo eiti į restoranus, kavines, todėl daugiau pirko net ir brangesnių mūsų produktų“, – sakė E. Brukštuvienė.

Žuvininkystės sektoriui skirs daugiau lėšų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad Lietuvai iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo 2021–2027 m. numatoma skirti 61,183 mln. eurų. Kartu su nacionalinėmis lėšomis programos biudžetas sieks daugiau kaip 87 mln. eurų.

REKLAMA

Daugiausia lėšų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programoje siūloma skirti tvarios ir ekonomiškai perspektyvios akvakultūros veiklos skatinimui – 28,843 mln. eurų (33 proc.).

14,859 mln. eurų (17 proc.) numatyti siekiant skatinti veiksmingos žuvininkystės kontrolės, žiniomis pagrįstų sprendimų priėmimą.

Pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimui planuojama skirti 13,110 mln. eurų (15 proc.).

Ekonomiškai, socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu tvarios žvejybos veiklos stiprinimui siūloma skirti 7,289 mln. eurų (8,34 proc.).

6,118 mln. eurų (7 proc.) planuojama skirti vandenų ekosistemos apsaugai ir atkūrimui. Tokia pat suma numatoma ir konkurencingos, skaidrios ir stabilios žvejybos ir akvakultūros produktų rinkai, taip pat šių produktų perdirbimui plėtoti.

3,321 eurų (0,2 proc.) numatoma skirti žvejybos pajėgumų pritaikymo prie žvejybos galimybių ir ekonominio lygio palaikymo laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju skatinimui.

Siekiant stiprinti tvarų jūrų ir vandenynų valdymą, gerinant žinias apie jūras, jūrų stebėseną ir (arba) pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, numatyti 2,622 mln. eurų (3 proc.).

Energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir išmetamo CO2 kiekio mažinimui planuojama skirti 174,81 tūkst. eurų (0,2 proc.).

Techninei paramai (skirtai programos administravimui ir viešinimui) planuojama skirti apie 5 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų