Norite algos pakėlimo, bet nežinote, kaip prašyti? Įvardijo pagrindines klaidas, kurių geriau nedaryti

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet. Tad ką daryti darbuotojui, siekiančiam uždirbti daugiau?

Darbo pasiūlymų platformos „CV Online“ marketingo vadovės Rita Karavaitienės teigimu, esant normalioms ekonominėms sąlygoms, darbuotojui išlaikant savo atsakomybes ir neprisiimant jų daugiau, užmokesčio pakėlimo galima tikėtis iki 10 proc. kasmet, nors dažniausiai tai yra 4–6 procentai.

Vis dėlto, ne visada pavyksta sutarti, kad alga padidėtų. Kartais to priežastis yra tokią pačią specialybę turinčių darbuotojų ar jų neužimtų darbo vietų kiekis, kartais tai, kaip darbdaviui sekasi.

Tačiau pasitaiko, kad ir pats darbuotojas yra kaltas dėl to, kad jo alga nekyla. Argumentai, kad viskas brangsta, ilgai pradirbai ar pasiėmei paskolą gali nesuveikti.

Kai darbuotojas algos kėlimo nori prašyti savo iniciatyva, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių. Apie tai – naujienų portalo tv3.lt interviu su „CV Online“ marketingo vadove Rita Karavaitiene.

Kartais darbdaviai naudojasi tyla

Jūsų vertinimu, atlyginimo kėlimas – įprasta darbo santykių dalis ar visgi perteklinis darbuotojo reikalavimas?

Iš tikrųjų, tai priklauso nuo to, kokioje įmonėje žmogus dirba. Yra įmonių, kuriose pagal taisykles yra numatyta, kad atlyginimai yra peržiūrimi kiekvienais metais. Ir tai yra normalu – peržiūrima, kokie buvo metai, darbuotojo rezultatai, galbūt žmogus prisiėmė daugiau atsakomybių, galbūt nuveikė kažką reikšmingo.

Žinoma, yra įmonių, kurios tokios praktikos galbūt vengia. Tokiu atveju darbuotojai atlyginimus keliasi tiesiog keisdami darbovietes, nes esamas darbdavys, nekeldamas algos kėlimo klausimo, nesuteikia darbuotojui galimybės išlikti įmonėje ilgesnį laikotarpį ir pasikelti atlyginimą.

REKLAMA

Taip, kai kurios įmonės apsimeta, kad to (algos kėlimo būtinybės – aut. past.) nemato – na, maždaug, „jei nekalba, tai ir aš nekalbėsiu“. Bet darbuotojai dažnu atveju laukia pirmo žingsnio iš darbdavio, nes darbuotojams pirmiems užvesti kalbą yra daug sudėtingiau, nei kad apie tai pradėtų kalbėti darbdavys. Todėl tokiu atveju dažniausiai kalba kojos – žmogus tiesiog išeina į tokį darbą, kur jam iškart pasiūlo daugiau.

O kaip yra su, tarkime, jau kurį laiką dirbančiu darbuotoju, kuris jaučia, kad už savo darbą turėtų gauti didesnį atlygį. Nuo ko turėtų prasidėti pokalbis su darbdaviu ir kaip jam pasiruošti?

Pirmiausia darbuotojas turėtų atlikti išorinę analizę ir nustatyti, kokie atitinkamų pareigų jo pareigoms atlyginimai yra rinkoje. Tai galima padaryti ir internete, pavyzdžiui, svetainėje „Mano alga“. Jei, suvedus duomenis į skaičiuoklę jums rodo, kad rinkoje, tarkime, 50 proc. darbuotojų uždirba gerokai daugiau, tai jau yra tikimybė pasikelti atlyginimą.

Tuomet reikėtų įvertinti save kaip specialistą ir savo atliekamą darbą – kokią vertę žmogus kuria kaip darbuotojas. Jeigu tai yra žmogus, dirbantis tuo metu populiariausiose, geidžiamiausiose srityse, kur juntamas ir darbuotojų trūkumas, tai jau yra ženklas, kad keltis atlyginimą yra potencialo, nes darbdaviai, tikėtina, susiduria su tų specialistų trūkumu.

Čia kalba yra daugiausiai apie informacinių technologijų, finansų, inžinerijos, bankininkystės, telekomunikacijų sektorius.

Grasinimas gali suveikti visiškai kitaip

Tačiau svarbu ir paties darbuotojo indėlis, ne tik specialistų paklausa rinkoje.

Taip, reikėtų įvertinti ir ką pats žmogus sukuria būdamas toje pozicijoje – galbūt įvykdė kokius nors reikšmingus projektus ar kaip kitaip prisidėjo prie darbovietės augimo.

Tiesa, reikėtų žiūrėti kas atlikta ne per visus darbovietėje išdirbtus metus, bet per pastaruosius, vienerius, metus. Tai gali būti bet kas – galbūt didesni pardavimai, pritraukti reikšmingi klientai, kažkokios problemos darbovietėje sutvarkymas. Tai yra rodikliai, įrodantys darbuotojo vertę.

REKLAMA

Taip pat praverstų ir informacija, kaip žmogus per metus tobulėjo kaip darbuotojas – lankė kursus, seminarus, kažką išmoko, sužinojo – vėlgi pokalbyje reikėtų tai paminėti.

Koks turėtų būti darbuotojo nusiteikimas prieš pokalbį dėl algos didinimo?

Einant į derybas dėl atlygio, reikia apie darbdavį galvoti ne kaip apie priešininką, kurį reikia nugalėti, bet kaip sąjungininką, kuriam aš, kaip darbuotojas, galiu duoti kažką naudingo.

Didžiausios klaidos, kai pradedama kalbėti „va, čia komunaliniai brango“ arba „aš čia paskolą pasiėmiau“ – ne tai yra esmė. Viskas yra apie tai, kokio lygio aš esu profesionalas ir kokią vertę kuriu šitoje įmonėje.

Taip pat reikėtų vengti ir šantažų ar grasinimų. Na, maždaug „jei jūs man nepadidinsite atlyginimo 20 proc., aš išeisiu“. Tai gali labai greitai suveikti atvirkščiai ir darbdavys sakys – tai ir išeik. Negali būti grasinimų, nes darbdaviui tai yra ženklas, kad, jei žmogus grasina, jis grasins ir antrą, ir trečią kartą ir tai tęsis be galo. Reikėtų žinoti ir pačios įmonės galimybes – kaip pastaruoju metu įmonei sekasi veikla, ar įmonė nestringa, ar viskas juda į priekį, kokie yra rezultatai ir pan.

Taip pat nereikėtų būti ir nusistačius, kad prašytumėte būtent 10 proc. pakėlimo ir ne kitaip. Priedas gali būti išreikštas ir kitomis formomis.

Pavyzdžiui, sumokėti už kurą?

Taip, arba kaip nors panašiai. Svarbu, kad tai būtų kitokios ar papildomos finansinės naudos darbuotojui, kurios, jas sudėjus, išeitų kaip padidintas atlyginimas.

Nieko nepešus svarbu sutarti laiką

Kiek laiko išdirbus jau yra tinkama, galima prašyti padidinti atlyginimą? Ar yra toks laikotarpis?

Pirma – reikėtų žinoti ar buvo bandomasis laikotarpis. Apie tai dažnai būna susitarta žodžiu – „va, po trijų mėnesių gausi daugiau“, bet realybėje tai neįvyksta. Tai dėl šito dalyko tikrai reikia eiti kalbėtis.

Tuomet toks optimalus variantas – bent jau metai, išdirbti įmonėje. Bet vėlgi, vien „aš pas jus čia metus“ nėra priežastis. Viskas sueina į tai, ką aš nuveikiau per tuos metus? Nes nemažai žmonių remiasi į tą stažo argumentą, kad „va, jau aš čia 20 metų įmonėje“. Gerai, tuomet parodyk, ką nuveikei per tuos 20 metų? Metai dar nėra viskas, svarbu yra turinys.

REKLAMA

O jei darbdavys nesutinka didinti atlyginimo, ar derėtų užsiimti tvirtą poziciją ir nenusileisti, įtikinėti darbdavį persigalvoti?

Geriausia būtų paklausti, kodėl. Aišku, darbdavys, kuris nėra linkęs didinti atlyginimo, greičiausiai ir neįvardins, kodėl to nedaro.

Tuomet, jei darbdavys sako ne ir nepasako kodėl, tik čia, vėlgi, labai priklauso nuo pačios situacijos ir jos aplinkybių, bet galima būtų pasiteirauti, ar galima būtų grįžti prie šio klausimo po pusmečio.

Jei darbdavys sako ne, reikėtų išklausyti – galbūt įmonei prasčiau šiuo metu sekasi. Tuomet reikėtų pasakyti – gerai, bet ar galima grįžti prie šio klausimo kai situacija pagerės – pavyzdžiui, po pusmečio. Iš esmės – reikalinga tą algos didinimą apibrėžti laike, kad tai nebūtų neapčiuopiamas reikalas. Tuomet ir darbdavys turės laiko mąstyti apie atlyginimų kėlimą.


Rašyti komentarą...
P
Praktikas
2021-05-13 07:07:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Straipsnis teoretikams kas nori teoriškai pasikelti darbo užmokestį. Realiai viskas yra kitaip. Ypač gamybos ir transporto sektoriuje.
Atsakyti
0

T
Tai
2021-05-13 08:07:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad nemoka daugiau ir tiem kam priklauso ne minimumas.Dirbu valdiškoj įmonėj ir algas tik mažina,niekas nenori mokėti daugiau nei minimumą nors esu ne juodadarbis.
Atsakyti
-1

R
Rimantas
2021-05-13 08:44:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Geriausia nekelaklupščiaut o susirast kitą darbą ir išeinant pamojuot rankute, tegul pats dirba, aišku jai yra tokia galimybę!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų