Socialiniame tinkle „Instagram“ R. Marcinkutė pasidalijo dar vienu įrašu, kuriame plačiau papasakojo apie tai, kas įvyko.
Papasakojo, kaip viskas įvyko
„Tiesiog vau, kokio atgarsio sulaukė mano istorija ir kiek atsirado visokių interpretacijų. Pagalvojau, kad padarysiu antrą video panagrinėdama viską dar labiau, paaiškinsiu detales, kad neskambėtų kaip mano išgalvota istorija. Iš kitos pusės, kodėl aš čia turėčiau aiškintis, kad aš tokia ar ne tokia, man taip atsitiko ar neatsitiko? Žinokit, jeigu jūs buvote 10 kartų Meksikoje arba 5 kartus tame pačiame klube ir nieko neatsitiko – tai jums labai pasisekė.
Pradėkime nuo to, kad visą gyvenimą svajojau apie Meksiką ir kai kažkas teigia, kad ubagėliai neturi pinigų, tai lenda ten, kur nereikia, tai žinokite, kad reikia ten pinigų nuskristi iš Lietuvos, o už dyką ten niekas nelaka, ypač Tulume. Tulumas garsėja kaip auksinio jaunimo vieta, kur viskas yra labai brangu.
Grįžtant prie tos istorijos naktiniame klube. Jame gavę VIP stalą, mes gauname menedžerį, kuris aptarnauja mūsų stalą ir viskas. Aplinkui nebuvo jokių žmonių, todėl nėra jokių teorijų ir kalbėjimų, kad paliekam gėrimus ir išeiname. Gėrimų nebuvome palikę nei minutei. Jeigu aš buvau tualete, mano draugas saugojo gėrimus. Tai reiškia, kad narkotikų į gėrimus pridėjo barmenai ir atnešė mums ant stalo.
Kitas patikslinimas, kad kai atnešė tuos du kokteilius, jisai išgėrė, o aš neišgėriau. Buvo taip: paėmiau tą kokteilį, pasižiūrėjau į jį ir vidinė nuojauta man pasakė, kad nenoriu dabar. Tai ką reiškia vidinė nuojauta? Ji mane ir išgelbėjo. O jeigu jūs galvojate, kad tik filmuose matote kartelio narius arba kartelį, tai toliau galvokite, nes aš realiai savo akimis mačiau kartelį tame klube. Atrodo viskas taip: ateina berniukas, ar ten koks tai vyrukas su kokiais tai havajiškais marškiniais, 10 vyrų apsauga, pora mergų, pusė klubo puf ir sėdi visi. Tai yra kartelis klube.
Kitas patikslinimas. Kai mano draugas išgėrė gėrimą ir nukrito, aš buvau didelėje panikoje, ką daryti. Pirma mintis buvo tokia, kad reikia sąskaitą sumokėti. Bet vėlgi, mano nuojauta, ir antra mintis atėjo į galvą, kad aš turiu nešdintis iš ten. Tai man visiškai buvo neįdomu, aš apmokėjau sąskaitą ar ne, aš tiesiog norėjau iš ten pabėgti ir išsinešdinti.
Trečias dalykas, kai sako, kad jeigu būtų kartelis tikras, tai tipo taip ir išeitumėt. Bet, deja, nebuvo paprasta ir išeiti. Kai atėjau prie durų, durys buvo užrakintos, nes klubas užrakinamas, apsauga mūsų neišleido. Tada aš ten sukėliau didžiulę paniką ir rėkiau, kad man trūksta oro, išleiskite įkvėpti oro. Jie dar neišleido, kažką per racijas pakalbėjo ir tik tada išleido. Tai aš galvoju, kad tai buvo tiesiog priimtas sprendimas mus paleisti, nes tiesiog aš neužsilenkiau.
Kita tema – Meksikos taksi. Supraskite tai, kad aš buvau antra diena Tulume. Velku savo visiškai išsijungusį vyrą į taksi. Taksi stovi penki išsirikiavę, nė vienas neveža, nes visi nori pinigų. Iki viešbučio 5 minutės – nori 100, 200, 300 baksų ir visi kiša galvas į mano rankinuką, sako: duok pinigų. Sakau: vežk namo. Ne, sako: kiek turi pinigų? Sakau: neturiu, va 50 dolerių, ir niekas neveža. Ir nesvarbu, kokios stadijos stovi šalia manęs žmogus.
Kai galų gale sutinka penktas iš dešimtos eilės taksistas nuvežti namo, jis nesivargina, jis taip pasako: greičiau sėsk ir greičiau išlipk, viskas. Tai jeigu jūs galvojate, kad mes gyvenome nežinia kur, tai geriau pažiūrėkit, ar panašu čia jums į kažkokią skylę. Ta prasme, yra apsauga viešbučio, viskas, ir policija šalia, bet čia yra visiškai kita tema Meksikoje.
Tai pradžioje dar mes buvom nusprendę važinėti dviračiais, galvojome, kad tai bus patogiau, bet nelabai mes čia ir primynėm. Tai tada buvo nuspręsta pasiimti motorolerius, nes gali visur nuvažiuoti, nestabdo policija, nes labai daug girdėjom istorijų, kada policija tiesiog sustabdo, yra jų postai tenais ir gali tiesiog už nieką tave į kaliūzę įkišti.
Bet esmė tokia, kad turi jiems duoti pinigų, kiek turi, arba jeigu neturi, tai išsiima iš tavo piniginės. Vienu žodžiu, bet kokiu atveju sustojus poste, turi duoti pinigų. Tai žodžiu, mes stengėmės prasisukti su pyrdom ir visai gerai mums sekėsi, nes labai nenorėjom turėt reikalų su policija.
Tai visi turbūt manęs klausia, ar aš važiuočiau antrą kartą į Meksiką. Tai žinokit, gal ir nelabai. Manau, kad yra taip pat labai daug gražių vietų ir daug pasaulio kampų. Bet visada reikia būt atsargiems. Ir tai nereiškia, kad jums gali taip nenutikti. Ir nesiūlau labai drąsiai visur eiti ir sakyti: oi, mes Meksikoje pabuvome ir mums nieko neatsitiko. Labai džiaugiuosi už jus, kad jums nieko neatsitiko, o savo istoriją pasakoju tiems, kam įdomu, ir tiems, kam rūpi, kas gali atsitikti ir kas rūpinasi kitais“, – pasakojo R. Marcinkutė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
