Kreivys: dėl prekybos elektra jau parengtas planas B

Lietuvai siekiant realios Astravo atominės elektrinės (AE) elektros blokados, energetikos ministras teigia, kad jau yra parengtas planas B, jeigu iki birželio pabaigos nepavyktų susitarti su Latvija ir Estija dėl naujos prekybos elektra su Rusija metodikos.

Tuo metu Lietuvos reguliuotojas birželį žada atskiro tyrimo išvadas. 

Dainius Kreivys pakartojo poziciją, kad dabartinė Talino ir Rygos vienašališkai patvirtinta metodika ne tik leidžia patekti į trijų šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.

„Visko šaknis yra metodika. Latviai turi 320 megavatų skerspjūvio su Rusija, tačiau deklaruoja, kad turi 970 (MW). To pasekoje ne tiktai kad gali patekti Astravo elektra, bet ir atsiranda kainų skirtumai. Ir iš to Latvijos operatorius AST dar gauna perkrovos mokestį“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo D. Kreivys

Jis pridūrė, kad derybos su kaimynais nevyksta pakankamu tempu ir prašoma kuo sparčiau įsijungti Europos Komisiją. 

„Terminas – birželio pabaiga – artėja, ir iki to laiko esame sutarę, kad turi būti surasti trišaliai sprendimai, Vyriausybėje esame sutarę, kad jeigu sprendimas nebus pasiektas iki birželio pabaigos, mes ateisime su planu B, kuris yra jau parengtas“, – aiškino ministras. 

D. Kreivys nedetalizavo, kokį alternatyvų planą turi Lietuva, tačiau sakė, kad tai bus „vienašalis sprendimas“. Vis dėlto jis pabrėžė tikintis, jog pavyks susitarti su kaimynais. 

VERT: pradedamas atskiras tyrimas

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pranešė, kad inicijuotas tyrimas, prie kurio prisijungtų ir Latvijos bei Estijos reguliuotojai. Pasak jo, tikimasi tyrimo išvadas turėti birželį. 

„Turėjome gegužės 5 dieną visų Baltijos reguliuotojų vadovų susitikimą, kurio metu pasiūlėme atlikti tyrimą trijų Baltijos šalių reguliavimo institucijų būtent šitos situacijos (...) Gavome estų reguliuotojo sutikimą, kad jie prisidėtų prie tokio tyrimo, o latviai žadėjo pagalvoti, bet lyg irgi turėtų prisidėti“, – sakė VERT pirmininkas.

REKLAMA

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius teigė, kad tarybos bus prašoma pristatyti išvadas komisijai.   

„Taip pat artimiausiu metu mes kreipsimės į Vyriausybę, kad kreiptųsi į Europos komisiją, taip pat, kad kreiptųsi į Latviją šiuo klausimu“, – žurnalistams sakė J. Urbanavičius.  

Anot jo, susidariusi padėtis elektros rinkoje bus aptarta ir su Seimo pirmininke.

„Litgrid“:  jau kreiptasi į Latvijos operatorių

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad surasti kompromisą nėra lengva, nes latvių operatorių AST palaiko Estijos „Elering“. 

„Paprastai kalbant, mūsų argumentų nebuvo klausoma. Daugiau akcentuojama į tai, kad: žiūrėkite, mes (Latvija ir Estija – BNS) pasitvirtinome metodologiją ir mes ją turime, o jūs ten gyvenkite taip, kaip gyvenote. Tai dabar jau atėjo laikas formalizuoti mūsų pretenzijas“, – Seimo komisijoje kalbėjo R. Masiulis. 

Jis priminė, kad „Litgrid“ antradienį oficialiai paprašė AST nedelsiant nutraukti „neteisėtus“ veiksmus, kurie leidžia dirbtinai importuoti iš Rusijos elektros kiekius, viršijančius Latvijos ir Rusijos linijos fizinį pralaidumą. Taip pat reikalaujama, kad AST deklaruotų ne daugiau kaip 320-323 MW didžiausią galimą importo kiekį iš Rusijos į Latviją. 

Latvijos ir Estijos operatorių prašoma įsipareigoti rasti trišalį pajėgumų apskaičiavimo metodikos sprendimą. Be to, „Litgrid“ prašo rinkos operatorės „Nord Pool“ pradėti tyrimą.

Energetikos įmonės prašo spręsti problemą 

Seimo komisijos posėdyje dalyvavo ir didžiausių Lietuvos bei Estijos energetikos bendrovių – „Ignitis grupės“ ir „Eesti Energia“ – atstovai. 

„Rinkos dalyviai suinteresuoti, kad baigtųsi iškraipymai, sukurti rusiško importo. Visų pirma jiems rūpi vartotojai, kad jie nebūtų apkrauti didesnėmis kainomis (...) Trukdoma vystyti vietinę žalią gamybą, trukdoma gauti mažiausią kainą visame regione, išnaudojant visus europinius pajėgumus“, – sakė „Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas. 

REKLAMA

„Eesti Energia“ Reguliavimo ir atitikties departamento vadovas Andresas Troppas pastebėjo, kad EK įsitraukimas yra itin svarbus.

„(Elektros) importas iš Rusijos turi milžinišką konkurencinį pranašumą, kadangi Rusijoje nėra mokama kaina už CO2. Atsiradus rinkos perkrovai, importas iš Rusijos gaus Latvijos rinkos kainą, tačiau kai kurie Baltijos šalių rinkos dalyvių pasiūlymai, įskaitant Estijos pasiūlymus, visada atkris“, – sakė A. Troppas.

Energetikos ministerija pirmadienį paskelbė, kad Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos su Rusija metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus.

Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos metodikos. 


Rašyti komentarą...
S
Spiglys
2021-05-12 22:41:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir aš turiu planą B. Generatorius + saulės kolektoriai + akumuliatorius + konverteris + paskirstytojas = atjungtas skaitliukas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų