Verslas

Kainų kritimas Europos akcijų biržoje sustiprėjo, Kinijai trečiadienį pranešus apie atsakomąjį dar didesnių importo muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą nuo ketvirtadienio. „STOXX 50“ indekso vertė smuko daugiau nei 4 proc. (palyginti su trečiadienio prekybų pradžia), pasiekdama žemiausią lygį nuo praėjusių metų rugpjūčio, o platesnės apimtys indeksas „STOXX 600“ nukrito 3,8 proc. iki nuo 2023 metų lapkričio neregėtų žemumų, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupės (IRG-Rail) paskelbta geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2023 metų ataskaita rodo, kad krovinių vežėjams geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje išlieka viena brangiausių Europoje, skelbia šalies Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  „Geležinkelių transporto rinkos stebėjimo ataskaitos duomenimis, geležinkelių tinklas Europoje 2023 m. keleiviams vežti buvo naudojamas 4 kartus intensyviau nei kroviniams“, – rašoma RRT pranešime.

Kinija dar kartą padidino muitus JAV produktams. Jie pakelti nuo 34 iki 84 proc., Pekine pranešė šalies Finansų ministerija. Naujieji tarifai galios nuo balandžio 10 d., informuoja agentūra „Reuters“. JAV nuo trečiadienio taiko iš viso 104 proc. muitus importui iš Liaudies Respublikos – dėl to kiniškos prekės gali smarkiai pabrangti. Kinija pareiškė ryžtingai ginsianti savo interesus. Tačiau kartu Pekinas davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis su JAV.

„Jeigu dažnai viršiji greitį – didelė tikimybė, kad užsimuši. Jei taip atsitiks, tau reikės antkapio. Susikurk unikalų antkapį ir įamžink savo meilę greičiui ant jo“, – taip skamba nauja ir daug dėmesio sulaukusi iniciatyva Lietuvoje. Kai nuo neatsargaus elgesio kelyje neatgraso greičio matuokliai, policija ir baudos, tokiems greičio mėgėjams imta siūlyti iš anksto pasirūpinti antkapiu su savo pačių sukurtu dizainu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad nors ministerijos įpareigotos kitais metais 5 proc. sumažinti išlaidas, tai nebus daroma naikinant socialines išmokas ar institucijų suteikiamas paslaugas. Anot jo, taupymo bus siekiama efektyvinant ministerijų veiklą ir mažinant jų valdymo išlaidas.  „Eina kalba būtent apie valdymo išlaidas, apie tai, kas išleidžiama informacinėms technologijoms, konferencijoms, viešinimui, patalpų išlaikymui ir pan.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Kovo pradžioje nusprendusi nuo vasaros vidurio didinti viešojo transporto bilietų kainas bei naikinti pusvalandžio trukmės bilietą, trečiadienio posėdyje Vilniaus miesto taryba jį sugrąžino. Projektas priimtas viena stadija. Už naujausius siūlymus balsavo 28, prieš buvo 14 ir susilaikė 6 tarybos narių. Kaip praėjusią savaitę teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, 30 minučių trukmės bilietą grąžinti planuojama atsižvelgus į gyventojų lūkesčius, susiformavusius įpročius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Latvijos premjerė Evika Silinia kreipėsi į Lietuvos ir Estijos vyriausybes siūlydama joms apsvarstyti galimybę investuoti į Latvijos nacionalines avialinijas „airBaltic“, kurios ketina paskelbti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). E. Silinia sakė TV kanalui TV3, kad kaimyninės šalys į šį pasiūlymą dar neatsakė, bet Latvijos vyriausybė tęs darbą šiuo klausimu.

Nuo 2024-ųjų pabaigos, kai kripto turto įmonės turi kreiptis dėl  veiklos licencijų, prašymus suteikti leidimus veiklai Lietuvos bankui (LB) jau pateikė 22 įmonės –  daugiau nei penktadalis visų realiai rinkoje veikiančių įmonių. Lietuvos banko (LB) Licencijavimo skyriaus vadovės Agnės Kazlauskienės teigimu, šiuo metu svarstoma 12 paraiškų. Anot jos, dauguma įmonių pateikia ne visus dokumentus, juose daug netikslumų nurodant akcininkų ir vadovų reputacijos bei lėšų kilmės pagrindimą.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) vidutinei rinkos kainai, kas penkerius metus  naudojamai NT mokesčiui skaičiuoti, per pastaruosius metus išaugus 70-80 proc., valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ frakcija siūlo keisti Vyriausybės tvirtinamas NT vertinimo taisykles.  Partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis prašo Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančių frakcijos narių pateikti pasiūlymus, kaip reikėtų jas taisyti. „Jos prieš daug metų priimtos.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Lietuvos eksporto vertė sausį–vasarį siekė 5,99 mlrd. eurų – 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, importo – 6,89 mlrd. eurų, arba 5,6 proc. daugiau, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien vasarį šalies eksporto vertė siekė 2,85 mlrd. eurų – 9,2 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį, tuo metu prekių importuota už 3,46 mlrd. eurų – atitinkamai 0,9 proc. ir 7,3 proc. daugiau Tuo metu užsienio prekybos deficitas sausį–vasarį siekė 897,5 mln. eurų – 70,9 proc.

96 proc. Lietuvos būstų vertė neviršija 200 tūkst. eurų, sako Registrų centro (RC) Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.   „Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.  „Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės sako, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų.  „Mes tikrai neužsidarysime, turime Europos Sąjungos rinką, turime kitas rinkas, tik tiek, kad mažės kiekiai, mažės darbuotojų skaičius ir bus sunku bendrovei kurį laiką persiorientuoti į kitas rinkas. (...) Tikimės, kad Europos Sąjunga įves kažkokius muitus ir kitiems.

Valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai uždirbusi 49 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 24,7 mln. eurų dividendų arba 4,9 cento akcijai.  Dėl to „Litgrid“ akcininkai spręs susirinkime balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  Iš viso akcininkai turės paskirstyti 67,9 mln. eurų. Be dividendų, 42,7 mln. eurų siūloma skirti į kitus rezervus, 500 tūkst. eurų – paramai.

 Valdantiesiems svarstant kaip labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį (NT) turtą, koalicijos partnerės Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai trečiadienį su Registrų centro (RC) generaliniu direktoriumi Adriju Jusu aptars augančias NT vertes. „Aušriečių“ atstovas Robertas Puchovičius BNS tvirtino, kad RC turėtų pateikti pirminį variantą dėl NT mokestinių verčių pokyčių.  „Kokiuose rajonuose, kur daugiau, kur mažiau augs. Aiškinsimės, kas laukia žmonių“, – teigė parlamentaras.

Vyriausybei siūloma įpareigoti kiekvieną šalies ministeriją, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026–2028 metais sutaupyti po 5 proc. išlaidų. Planuojama, kad vien 2026 metais ši suma siektų 137 mln. eurų, rodo Finansų ministerijos skaičiavimai, kuriuos turi BNS.  Pagal ministerijos skaičiavimus, 2026 metais visų ministerijų (išskyrus KAM) planuojamos išlaidos siektų 15,308 mlrd. eurų, iš jų norima sutaupyti 137,4 mln. eurų.

 Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs, ar grąžinti pusvalandžio trukmės viešojo transporto bilietą. Jį anksčiau kovą taryba panaikino, tačiau sulaukus gyventojų priekaištų Vilniaus meras Valdas Benkunskas registravo siūlymą grąžinti minėtos trukmės bilietėlį, tačiau laikinai – iki 2027 metų.  Mero teigimu, visi kiti tarybos jau priimti pokyčiai, susiję su viešojo transporto bilietų kainodara, liktų galioti.

Paprastai daugelis gyventojų nenori atsisveikinti su savo pinigais ir siekia jų gauti daugiau. Tačiau tūkstančiai lietuvių jiems priklausančių pinigų tiesiog nepasiima, nors nesunkiai tą gali padaryti. Pagal įstatymą pensija skiriama ir mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

Būsto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, butas už kelis šimtus ar tūkstantį eurų gali atrodyti neįtikėtinai. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje įmanoma įsigyti butą už tiek, kiek kainuoja geresnis telefonas ar naudotas automobilis. Tiesa, jeigu tik niekas nepasiūlo pirkti brangiau. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.lt galima rasti antstolių parduodamo, areštuoto nekilnojamojo turto (NT), kurio kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų.

 Įsibėgėjant Krunos tilto renkonstravimo darbams, nuo šeštadienio šioje magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda atkarpoje bus įvedami eismo pakeitimai, praneša AB „Via Lietuva“. Pažymima, jog paruošiamieji darbai šioje kelio atkarpoje bus vykdomi nuo trečiadienio iki penktadienio, 7 – 15 valandomis.  „Visi eismo dalyviai įspėjami, kad jau nuo trečiadienio iki penktadienio, nuo 7 ryto iki 15 val., bus atliekami paruošiamieji darbai, todėl gali formuotis spūstys.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas nori mažinti regionų išsivystymo netolygumus ir kaip svarbų įrankį tam mato laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimą. Jis mano, kad Lietuva turėtų pradėti projektuoti planus bent trim naujoms tokioms zonoms. „Kad ir kaip bežiūrėtume, regionų išsivystymo netolygumas išlieka didžiulė problema.

Policijos pareigūnai organizuoja specialiąją priemonę „Greičio maratonas“, tad visą parą stebės nustatyto važiavimo greičio viršytojus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokia priemonė tą pačią dieną vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir dar daugiau nei 20-yje kitų Europos šalių. Kiekvienais metais Europos keliuose žūsta daugiau kaip 25 000 žmonių, o viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių – nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas važiavimo greitis.

Galime svajoti apie pačius gražiausius aukso rūmus, įsivaizduoti, kokio dydžio baseinas puikuosis kieme ar kokį įspūdingą šviestuvą įsigysime, tačiau be vieno dalyko mūsų svajonių namai niekaip nefunkcionuos – nuotekų sistemos.

Naudoti „Tesla“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose per metus pigo sparčiau nei kiti elektromobiliai, skelbia „Financial Times“. „CarGurus“ prekyvietės duomenimis, naudotų „Teslos“ kainos JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 7 proc., tuo tarpu kitų markių elektromobiliai antrinėje rinkoje atpigo vidutiniškai tik 1,5 procento. Prekyvietės „Auto Trader“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naudotų „Tesla“ vertė sumenko 15 proc., palyginti su 10 proc.

Pastaruoju metu visoje Europoje ir kitose pasaulio šalyse plinta itin pavojingos užkrečiamos gyvulių ligos. Kai kurios jų, jau fiksuotos ir Lietuvoje. Siekiant užkirsti tolesnį tokių ligų plitimą, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus imtis biosaugos priemonių. O tokioms papildomoms išlaidoms teikiama Europos Sąjungos parama.

Kontrolinį chemijos koncerno „Achemos grupė“ akcijų paketą įsigyti siekiantis smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis sako, kad, net valstybei nacionalizavus dalį grupės valdomos gamyklos „Achema“ akcijų, tai nepadėtų vystyti sprogmenų pramonės, o vienintelė iš tokio sandorio esą laimėtų dabartinė šių akcijų savininkė Lyda Lubienė, skelbia portalas lrt.lt. „Achemos grupė“ gali lygiai taip pat prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos pramonės augimo be jokių valstybės kaštų.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

Lietuvos bankas (LB) leido Vokietijos kapitalo draudimo grupės „Ergo“ tarptautinį verslo portfelį valdančiai bendrovei „Ergo International“ įsigyti Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige“ valdomą Lietuvos įmonę „Gjensidige“ kartu su jos filialais Estijoje ir Latvijoje. Centrinis bankas antradienį pranešė įvertinęs Vokietijos „Ergo“ grupės įmonių prašymą ir neprieštaravęs, jog „Ergo International“ tiesiogiai, o „Ergo Group“ bei „Munich Re“ –  netiesiogiai įsigytų 100 proc.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Per pastarąjį mėnesį šalyje beveik 40 proc. nukrito elektros kainos, o gamtinės dujos ir biokuras atpigo maždaug po 20 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais“, – rašoma agentūros pranešime.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kelionės ir taip kelia daug streso, todėl šiemet, prieš vykstant į oro uostą, reikėtų žinoti, kas keisis ir kaip reikės pateikti įlaipinimo bilietus. Nors skrydžių bendrovė „Ryanair“ garsėja pigiais skrydžiais, griežtos oro linijų bendrovės taisyklės gali greitai padidinti bilieto kainą, rašoma portale „Mirror“. Bendrovė pranešė apie pokyčius nuo rankinio bagažo apribojimų iki naujų įlaipinimo bilietų.

Seimas linkęs sudaryti sąlygas kiek atpiginti naujų buitinių vartotojų prisijungimą prie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gamtinių dujų sistemos.  Nuo 2026 metų gegužės 1-osios buitiniams vartotojams siūloma padengti 60 proc. skirstymo sistemos operatoriaus patiriamų prijungimo išlaidų, o ne 80 proc., kaip siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybė.    Dabar nauji dujų vartotojai padengia apie 40 proc.

„Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje liudiję pareigūnai, kurie ikiteisminio tyrimo metu iš šulinio ėmė nuotekų mėginius, teigė, kad iš pažiūros jis buvo užterštas, skleidė smarvę, dėl to policininkai dėvėjo specialias apsaugos priemones. Kaip Šiaulių apygardos teisme antradienį kalbėjo šiuo metu pensijoje esantis uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, mėginiai buvo imami iš to šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) finansinių technologijų (fintech) ir turto valdymo bendrovė „Robinhood“ ateina į Lietuvą – Lietuvos bankas (LB) įmonei „Robinhood Europe“ suteikė finansų maklerio įmonės licenciją. „Lietuvos bankas turto ir investicijų valdymo inovacijų (angl. WealthTech) bendrovei „Robinhood Europe“ suteikė A kategorijos finansų maklerio įmonės licenciją“, – antradienį pranešė LB.

Pirmąjį pavasario mėnesį vyravę vėjuoti ir saulėti orai vidutinę didmeninės elektros kainą Lietuvoje mažino 40 proc. iki 92 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį skelbia „Litgrid“. Latvijoje elektros kaina kovą buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje ji siekė 90 eurų už MWh, Lenkijoje – 99 eurus, Vokietijoje – 95 eurus, o Skandinavijos šiaurinėse zonose – nuo 5 iki 20 eurų už MWh.

Sparčiai artėjant Velykoms metas susimąstyti ne tik apie kiaušinių marginimą, bet ir vaišių stalą, kurio neatsiejama pažiba šiemet taps iš Italijos atkeliavęs „Colomba“ pyragas.

Antradienį oficialiai atidaryta naujoji Panevėžio autobusų stotis, pranešė Panevėžio miesto savivaldybė. Anot savivaldybės, stoties pastate įrengtos dvi erdvės – viešoji ir uždaroji. Viešojoje erdvėje veikia laukimo salė, kavinė bei viešasis tualetas. Tuo metu uždaroji erdvė skirta keleivių aptaranavimui. Šioje zonoje esančiose patalpose įrengta bagažo saugykla bei vairuotojų poilsio patalpos. Čia taip pat įsikūrė siuntų tarnyba, bilietų kasos ir administracija.

Lietuvos bankas sudarė administracinį susitarimą su „Revolut Bank“. Už nustatytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus bankui skirta 3,5 mln. eurų bauda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvos bankas atliko planinį „Revolut Bank“ patikrinimą, kurio metu nustatė pažeidimų bei trūkumų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos srityje. Jie lėmė, kad praktikoje bankas ne visada tinkamai nustatydavo klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Europos akcijos antradienį pradėjo kilti, nutraukdamos keturių dienų nuostolių seriją, paskatintą nerimo dėl tarifų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ES pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui derybas dėl „nulinių tarifų“ pramoninėms prekėms susitarimo. Ji pakartojo, kad blokas yra pasirengęs taikyti atsakomąsias priemones, jei derybos žlugtų. D. Trumpas Europos pasiūlymą nedelsdamas atmetė. Europos indeksas STOXX 600 antradienį pakilo 0,7 proc.

Daugeliui aišku, kad gautą baudą reikia sumokėti, kitaip ją išieškos antstoliai. Vis tik ne visi žino, kad neretai administracinę baudą yra tik siūloma sumokėti, o tik po to tiriama, ar asmuo iš tiesų įvykdė pažeidimą. Tą pastebėjo vilnietis Arnas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kurio daugiabučio kieme stovintį automobilį nufotografavo ir apskundė kaimynas.

Uostamiestyje griežtinama elektrinių paspirtukų naudojimo tvarka – nuo šiol juos palikti bus galima tik specialiai pažymėtose stovėjimo vietose, bus ribojamas greitis.  „Savivaldybė yra gavusi ne vieną skundą dėl ne vietoje numestų paspirtukų, trukdančių pėstiesiems vaikščioti šaligatviais. Tai pat žinomi atvejai, kai dėl per didelio paspirtukų greičio įvykus eismo įvykiui buvo sužeisti žmonės.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ panaudodama Europos Komisijos (EK) skirtas lėšas viešojo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, Lietuvoje įrengs 32 naujas greito įkrovimo stoteles.  Bendrovės viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad nors dabar įkrovimo tinklas sparčiai plečiamas, EK skiriama parama dar labiau paspartins procesus gerinant vairuotojų patirtį.