Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose.
Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja advokatų profesinės bendrijos „Widen“ teisininkė Daiva Tamulionienė ir Vilnius TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.
Ar matote galimą riziką, kad galėjo įsikišti ir priešiškų valstybių atstovai?
V. Gurčinas: Tie požymiai, kurie rodo, kad buvo elgtasi protingai, neskubant arba buvo naudojama taktika, kuri rodo, kad tam buvo pasiruošta, arba tie, kas tai vykdė, žinojo, kaip tai reikia daryti, šiek tiek suponuoja tokią nuomonę.
Tačiau reikia nepamiršti, kad net jeigu tai būtų kažkokios piktybinės grupuotės, kurių šiandien turime vis daugiau ir daugiau, jos yra finansuojamos ne tik jų pačių uždirbtais pinigais, kitaip tariant, iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis.
Jos visos tarpusavyje bendrauja ir tai nėra jokia paslaptis. Jeigu tie duomenys net patektų pas vadinamuosius jaunus hakerius, šiandien matome tokių situacijų, kad iš tiesų mokyklos suole sėdintys labai gabūs jaunuoliai sugeba tai atlikti ir iš to uždirba pinigus.
Žinant, kad vis dėlto egzistuoja bendravimas tarp tų organizuotų grupelių ir grupių, nesvarbu, kieno jos yra finansuojamos ar jos pačios išsilaiko, tie duomenys, net jeigu ir pateko pas tokius asmenis, galėtų atsirasti ir pas institucijas iš tam tikrų valstybių, kurios tuos duomenis norėtų įgyti ar nusipirkti.
<...> Nereikėtų šitos situacijos sumenkinti, atsipalaiduoti ir galvoti, kad mes viską suradome, viską žinome ir tai iš tiesų neturės įtakos. Galimybių viską atsekti tikrai nebus. Žinant mastą ir tai, kas buvo padaryta, klausimų bus daug, atsakymų bus tik dalis.
Pašnekovė jau buvo užsiminusi apie priešistorę ir tai, kad panašių įvykių jau yra buvę anksčiau. Jeigu galėtumėte įvardyti konkretų pavyzdį, ar iš tiesų tokių atvejų buvo daugiau? Ir ar tai nesuponuoja minties, kad iš tų įvykių taip ir nepasimokėme?
V. Gurčinas: Tų įvykių yra buvę labai daug. Mes juos visus matome tik per tą gražiąją prizmę – turime nutekintų duomenų.
Turime nutekintų duomenų ir iš įvairių svetainių, kurios buvo vertinamos kaip nelegalaus turinio dalijimosi platformos. Ir iš ten tie patys duomenys buvo nutekėję. Matėme, kad kai kurie žmonės naudojo net savo darbinius elektroninio pašto adresus.
Tos informacijos ir tų nutekėjimų yra buvę labai daug. Žmonės dažniausiai ne darbinėje veikloje atskleidžia daugiau informacijos apie save.
Mes neturėtume matyti, kad visa ta informacija yra tik vienas gabaliukas ir iš to gabaliuko nusikaltėliai dabar turės burti schemas bei bandyti įgyvendinti vienokią ar kitokią veiklą – išvilioti pinigus, kažką pabandyti pašantažuoti ar siekti kitų tikslų.
Reikia tai matyti kaip mažą dalelytę didelio paveikslo. Tačiau tas didelis paveikslas su ta dalelyte tampa daug reikšmingesnis, kai dabar turime asmens kodą, kurio, kaip deklaruoja institucijos, pasikeisti nėra paprasta. Kitaip tariant, praktiškai negalima, jeigu nėra labai rimtų priežasčių.
Tuomet kyla kitas klausimas – o kada prie šio paveikslo atsiras pirštų antspaudai ar kiti biometriniai duomenys? Tuomet paveikslas bus pilnas ir papildomų detalių jam nebereikės.
Nausėda: apie Registrų centro duomenų vagystę sužinojome gerokai per vėlai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenė per vėlai sužinojo apie Registrų centro (RC) duomenų vagystę. Pasak šalies vadovo, kenkėjiška veikla nebuvo užfiksuota ir sustabdyta laiku.
„Mažiau nei prieš mėnesį – gerokai per vėlai – visi sužinojome apie Registro centro duomenų vagystę. Kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos“, – antradienį Seime metinio pranešimo metu kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad reikalingas išsamus RC duomenų nutekinimo istorijos tyrimas.
„Eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje“, – pabrėžė G. Nausėda.
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje. Tačiau galimybes pranešti apie incidentą esą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, kurį prokurorai pradėjo balandžio 5 d. Prokuratūra savo ruožtu nurodė, jog informacijos viešinimo neribojo.
RC teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
