duomenys

Atsiėmėte siuntą, iškart ją išpakavote, o dėžę išmetėte į šiukšliadėžę prie paštomato? Ant jos galite palikti ne tik savo vardą ar telefono numerį. Kelių tokių duomenų gali pakakti sukčiams sukurti įtikinamą apgaulės istoriją ir apsimesti, pavyzdžiui, siuntų bendrove. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalijo Rokas (vardas pakeistas). Praeidamas pro kelis paštomatus vyras prie jų esančiose šiukšliadėžėse pamatė išmestų siuntų pakuotes.

Nors asmens duomenų saugumas yra itin jautri tema, o gyventojai baiminasi dėl galimų finansinių spekuliacijų, ekspertai ramina, kad didžiausią pavojų kelia ne nutekėję duomenys, bet mūsų pačių budrumo praradimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad turėdami daugiau duomenų sukčiai tampa išradingesni, tačiau galutinį tašką padeda pats žmogus.

Internetinės prekybos bendrovė „About You“ išsiuntė klientams pranešimus apie saugumo incidentą, kurio metu galėjo nutekėti jų asmens duomenys. Pasak bendrovės, incidentas įvyko jos išorinio logistikos partnerio sistemose. „Neįgalioti asmenys buvo laikinai gavę prieigą prie mūsų išorinio logistikos partnerio sistemų, kurios naudojamos užsakymams apdoroti ir pristatyti.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad pernai iš privačios klinikos „Rezus“ galėjo nutekėti daugiau kaip 3,5 mln. gyventojų sveikatos duomenų išrašų. Tyrimą pradėjusios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vertinimu, daugėjant kibernetinių atakų prieš sveikatos priežiūros sektorių, darosi aišku, kad vien techninių priemonių gyventojų duomenims apsaugoti nebepakanka.

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepradėjo tyrimo, kas galbūt jos vardu domėjosi kai kurių šalies gyventojų duomenimis Registrų centre, sako ministrė. Jūratės Zailskienės teigimu, tyrimas nepradėtas, nes ministerija negavo nukentėjusių asmenų skundų. „Mes negalime pradėti jokio tyrimo negavę oficialaus prašymo, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministrė. – Kai bus gautas užklausimas, bus labai aiškus atsakymas.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, ministerija teigia iki šiol nenustačiusi jokių požymių, rodančių, kad registrai ar informacinės sistemos būtų pažeistos. „Svarbu atskirti galimą elektroninio pašto paskyrų kompromitavimą nuo valstybės registrų ar informacinių sistemų pažeidimo.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Paaiškėjus apie masinę duomenų vagystę iš Registro centro, prokuratūra neprašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) kurį laiką apie tai neinformuoti visuomenės. „Ne, inspekcija tokios informacijos negavo (kad dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo negalima viešinti informacijos apie įvykį – BNS)“, – ketvirtadienį per Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė inspekcijos vadovės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.

Po didžiulio duomenų vagystės skandalo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą renkasi institucijų, susijusių su Registrų centru, atstovai. Po Vidaus reikalų ministerijos atlikto vidinio tyrimo aiškėja, kad pirmieji signalai apie gyventojų nekilnojamojo turto duomenų vagystę pasirodė dar vasario viduryje. Tuomet į ministeriją kreipėsi sunerimęs asmuo.

Praėjusią savaitę pasklidus žiniai apie nutekintus Registrų centro duomenis, policijos pareigūnai skambina pavojaus varpais, mat gali padaugėti sukčių atakų. Pasak jų, dabartiniai jų skambučiai gali būti kur kas labiau įtikinami. Policijos pareigūnai įspėja lietuvius saugotis sukčių ir ragina išlikti budriais. Įspėja dėl sukčių atakų Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus policija dalijosi įrašu, kuriame pateikė išsamų sąrašą apie nutekintų duomenų pobūdį.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas patvirtino, kad šimtai tūkstančių gyventojųregistrų duomenų buvo pavogti per Migracijos departamento paskyras. „Žiniasklaidoje paminėta informacija apie Migracijos departamentą yra tiesa“, – žurnalistams antradienį sakė A. Maskoliūnas. Nutekinti registrų duomenys Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra tiria galimus neteisėtus prisijungimus prie Registrų centro valdomų duomenų registrų ir daugiau nei 600 tūkst.

Lietuvos gyventojai šią savaitę sulaukė žinios, kad jų Registrų centre laikomi duomenys galėjo būti nutekinti. Daliai žmonių buvo pranešta, kad galėjo būti atskleisti jų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto duomenys. Registrų centras ramina, kad banko duomenys ar kontaktinė informacija nebuvo paviešinti, tačiau gyventojai piktinasi ne tik pačiu incidentu, bet ir tuo, kad apie galimą duomenų nutekinimą sužinojo tik po kelių mėnesių.

Įsibėgėjo Valstybės duomenų agentūros (VDA) projektas, kurio metu buvo pildomas Valstybės duomenų ežeras – centralizuota skaitmeninė platforma, kurioje kaupiami ir tvarkomi skirtingų institucijų duomenys, sudarant sąlygas juos analizuoti, susieti ir panaudoti sprendimų priėmimui.

Lietuvoje daugėja atvejų, kai gyventojai sukčiams atiduoda ne tik savo santaupas, bet ir II pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Ekspertai taip pat fiksuoja augančius nuostolius, vis sudėtingesnes sukčiavimo schemas ir nerimą keliančią tendenciją – vis dažniau sukčiai naudojasi nutekėjusiais asmens duomenimis, kreipiasi vardu ir kalba lietuviškai.

Naujausias „Surfshark“ tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje, trečią vietą pagal populiarumą mūsų šalyje užima „Samsung Internet“ programėlė.

2025 m. lapkričio mėn. prekių eksportuota už 3,12 mlrd. eurų, importuota už 3,63 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį (2025 m. lapkritį, palyginti su spaliu) eksportas sumažėjo 2,3 proc., o importas – 2,5 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 510,4 mln. eurų, lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota už 2,12 mlrd. eurų.

Naujausi 2025 m. spalio mėnesį atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenys patvirtina – Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka vienos pozityviausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Augantis pasitenkinimas gyvenimu, aukštas pasitikėjimas Europos Sąjunga, tvirtas palaikymas Ukrainai ir aiškiai išreikštas prioritetas gynybai rodo nekintantį visuomenės pasirinkimą siekti saugumo ir stabilumo. Daugiau – pranešime spaudai.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja gyventojus neskubėti internete dalintis savo asmeniniais duomenimis. Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiai nuolat ieško būdų, kaip pasinaudoti žmonių neapdairumu, o neatsargiai suvesti vardai, pavardės, elektroninio pašto adresai ar telefono numeriai gali patekti į nusikalstamų veikėjų rankas. Tokia informacija gali būti panaudota netikėtoms apgavystėms – nuo melagingų skambučių iki bandymų išvilioti pinigus.

Iki balandžio 30 d. dar galima įteisinti neįregistruotus gėlo požeminio vandens gręžinius, primena Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai. O jei gręžinys jau registruotas, bet pasikeitė jo savininkas, būtina atnaujinti savininko duomenis Žemės gelmių registre (ŽGR). Norint tai padaryti, LGT reikia pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

Saugumo ekspertai paskelbė griežtą įspėjimą milijardams „iPhone“ naudotojų išjungti tris nustatymus, kurie bus įjungti pagal numatytuosius nustatymus. Nacionalinio saugumo pareigūnai įspėjo „Apple“ įrenginių naudotojus, kad jie nuolat automatiškai įjungia tris nustatymus, dėl kurių kibernetiniams nusikaltėliams gali būti atskleisti asmeniniai duomenys, rašoma unilad.com.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, kurio metu buvo prarastas asmenų, kurie 2021 m. ir 2022 m. sirgo užkrečiamosiomis ligomis, duomenų konfidencialumas. Pažeidimas įvyko 2023 m. kovo mėnesį. Šiuo pranešimu viešai informuojami asmenys apie šį pažeidimą, kylančią riziką bei priemones, kurių jie turėtų imtis, kad sumažintų galimas neigiamas pasekmes. Individualūs pranešimai asmenims nebus siunčiami.

Sveikatos fondo ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2010 m. psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių procentinė dalis Jungtinėje Karalystėje padvigubėjo. Tuo pat metu Lietuvoje, pagal 2016-2022 m. duomenis, šie sutrikimai fiksuojami 1 iš 8 gyventojų. Daugiausiai jų pastebėta Akmenės rajone, o mažiausiai – Utenoje. Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad tarp daugiau kaip 10 proc.

Lietuvos gyventojai pastaruoju metu galėjo susidurti su kibernetine grėsme, kuri veda žmones į lošimų svetaines. Per šį mėnesį net tris kartus išaugo kenkėjiškų domenų skaičius. Anot Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, užsukus į užkrėstą puslapį galima netekti asmeninių duomenų ir nukentėti finansiškai.  Kenkėjiški domenai (angl.

Dar rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informavo apie pradėtą vakcinaciją nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso infekcijos. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis skiepijami nemokamai. Valstybės lėšomis yra įsigytos gripo „Influvac Tetra“ ir „Comirnaty“ skiepijimui nuo COVID-19 vakcinos.

Vilniuje pirmadienį atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų. Pirmasis duomenų centras pastatytas prie Vilniaus televizijos bokšto, antrasis – sostinės pakraštyje. Vienas nuo kito jie nutolę per 20 kilometrų.  Anot Susisiekimo ministerijos, modernūs duomenų centrai Lietuvai atveria naujas galimybes saugiai ir efektyviai laikyti valstybės informacinius išteklius.

Pastarosiomis dienomis pastebėta padidėjusi sukčių atakų banga, nukreipta prieš įvairių įstaigų darbuotojus, kelia rimtą grėsmę kibernetiniam saugumui. Sukčiai naudoja apgaulingus laiškus su suklastotomis nuorodomis, kurios atrodo kaip teisėti dokumentai, tačiau nukreipia vartotojus į piktavališkus puslapius.

„Paysera“ gavo pranešimą iš „Visa“ kortelių leidėjo „Solaris“ apie įvykusį duomenų saugumo pažeidimą, kuris paveikė „Visa“ kortelių turėtojų asmens ir kontaktinius duomenis. Su paveiktais klientais „Solaris“ susisiekė tiesiogiai e. paštu ir informavo apie situaciją, rašoma pranešime spaudai. „Payserai“ adresuotame pranešime „Solaris“ informuoja, kad „Solaris“ vykdo tyrimą dėl duomenų pažeidimo, kurio metu galėjo būti pasiekta asmeninė kontaktinė informacija.

Per praėjusius metus Lietuva Korupcijos suvokimo indekse nukrito per vieną poziciją ir šiuo metu užima 34 vietą pasaulyje, rodo antradienį paskelbti „Transparency International“ duomenys. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų. Tuo metu tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva, kaip ir pernai, lieka 12-oje vietoje.

Pirmadienį neteisėtai bandant prisijungti prie prekybos tinklų „Iki“, „Rimi“ bei „Kesko Senukai Digital“ klientų paskyrų, įmonių atstovai tikina, kad pirkėjų duomenys iš jų sistemų nebuvo nutekinti.  „Iki“ ir „Kesko Senukai Digital“ atstovų teigimu, šiuo atveju galėjo būti naudojami iš kitų sistemų nutekinti duomenys, kuriuos šių įmonių klientai galėjo naudoti kitose paskyrose.

Pastarieji „Facebook“ skandalai vartotojams sukėlė daug klausimų, tačiau svarbiausias iš jų – ar vartotojų duomenys saugūs? Michaelas Zimmeris, privatumo ir duomenų etikos ekspertas Maruqette universitete JAV, daugiau nei dešimtmetį įrašinėjo Marko Zuckerbergo, „Facebook“ kūrėjo viešus įrašus, pasisakymus ir interviu. Remiantis šiais įrašais, ekspertas padarė išvadą, kad Markas Zuckerbergas pats nerimauja dėl savo privatumo.

Programinę įrangą verslui gaminanti informacinių technologijų (IT) įmonė „Aiva sistema“ neigia informaciją, kad iš jos duomenų bazės buvo nutekinti 260 tūkst. vartotojų duomenys. Bendrovės vadovo teigimu, ji tiek duomenų neturi, o turimi yra gerai apsaugoti.  „Aiva sistemos“ vadovas Robertas Šertvytis BNS sakė, kad bendrovės duomenų bazė yra saugi.

Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Penktadienį kibernetinę ataką patyręs Kauno technologijos universitetas (KTU), sekmadienio vakarą pranešė, jog savaitgalį pavyko atstatyti dalį prarastų sistemų ir duomenų.  „Šiuo metu darbuotojams ir studentams baigiamas atkurti elektroninis paštas, testuojamos įvairios vidinės sistemos – kai kurios iš jų pirmadienį gali veikti minimaliu režimu“, – teigiama sekmadienio vakarą išplatintame aukštosios mokyklos pranešime.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti galimus pažeidimus dėl asmens duomenų Vilniaus rajono savivaldybėje, šiai ketvirtadienį pranešus apie patirtą kibernetinę ataką ir galbūt nutekėjusius darbuotojų bei gyventojų duomenis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti įstatymo dėl teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo pakeitimai per dvejus metus leistų sutaupyti apie 6,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.  „Įgyvendinus įstatymo pataisas rezultatų naudą pajaustų tiek valstybė, tiek verslas ir piliečiai.

Praėjusią parą nustatyti 47 nauji COVID-19 atvejai, mirusiųjų išvengta, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 223,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Partijoms priklausančių asmenų toliau mažėja, „Lietuvos sąrašui“ dukart iš eilės nepateikus narių sąrašo, bus imtasi jį likviduoti, rodo naujausi Teisingumo ministerijos duomenys. Anot jų, šių metų spalio 1-ąją 21 partijai priklausė 95 tūkst. 358 asmenys, tai yra 6,3 tūkst. mažiau nei prieš metus arba beveik 2 tūkst. mažiau nei prieš pusmetį.

Pirmadienį Lietuvoje streiką tęsia per 2 tūkst. mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų, rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Iki 14 val. apie dalyvavimą streike pranešta iš 133 ugdymo įstaigų, jos sudaro 6,34 proc. visų šalies įstaigų. Nurodyta, kad jose streikuoja 2329 darbuotojai iš 10,3 tūkstančio. Tarp jų beveik 1,8 tūkst. yra mokyklų mokytojai. Daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje, Kaišiadorių rajone.

Praėjusią parą nustatyti 272 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Kaip rodo atvirieji duomenys, neišgyvenęs pacientas – 80–89 metų amžiaus grupei priklausęs Pasvalio rajono gyventojas. Asmuo skiepytas nebuvo. Ligoninėse gydomas 51 koronavirusu sergantis pacientas, vienas iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti liepa, sumažėjo 0,7 proc. iki 282,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Metų (12 mėnesių) infliacija Rumunijoje, rugpjūtį lėtėjusi šeštą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo pernai vasario – 9,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti galutiniai duomenys. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį sumenko iki 11,9 proc., tuo tarpu ne maisto prekių ir paslaugų – padidėjo iki atitinkamai 7 proc. ir 11,7 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį spartėjo iki 0,5 proc. nuo 0,2 proc. liepą.

Darbuotojų paieška užsienyje užsiimančios įmonės atstovai nubausti 7-20 tūkst. eurų baudomis už pateiktus neteisingus duomenis apie pajamas. Visi trys nuteistieji solidariai privalės atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirtą turtinę žalą – daugiau kaip 47 tūkst. eurų, penktadienį pranešė prokuratūra.

Dalijimosi vaizdo įrašais programėlė „TikTok“ antradienį pranešė, kad pirmasis iš trijų jos duomenų centrų Europoje jau veikia. Tai dalis Kinijos bendrovei priklausančios platformos pastangų sumažinti Vakarų šalių nuogąstavimus dėl su privačiais duomenimis susijusio pavojaus. Platformą atidžiai stebi Europos ir JAV reguliavimo institucijos, nerimaujant, kad privatūs naudotojų duomenys gali patekti į Kiniją.

Kaip rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, migrantų, pateikusių prieglobsčio prašymus Europos Sąjungoje, skaičius išaugo 28 procentais. ES prieglobsčio agentūra (EUAA) nurodė, kad nuo šių metų pradžios iki birželio pabaigos Bendrijos valstybėse ir asocijuotosiose šalyse – Šveicarijoje ir Norvegijoje – buvo pateikta 519 tūkst. prieglobsčio prašymų.