Registrų centras ramina, kad banko duomenys ar kontaktinė informacija nebuvo paviešinti, tačiau gyventojai piktinasi ne tik pačiu incidentu, bet ir tuo, kad apie galimą duomenų nutekinimą sužinojo tik po kelių mėnesių.
Dabar gyventojams kyla klausimų, ką tai reiškia jų saugumui ir kaip apsisaugoti nuo galimų sukčių bandymų pasinaudoti nutekinta informacija.
Kodėl pranešė tik po kelių mėnesių?
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs vilnietis Rokas (tikras vardas redakcijai žinomas) dalijosi, kad sulaukė Registrų centro pranešimo apie nutekintus jo asmeninius duomenis.
Vyriškis pasakoja, kad sulaukęs tokio pranešimo ne išsigando, o supyko, kad susidarė tokia situacija.
„Ne tiek baisu, kad kažką gali padaryti su mano duomenimis, kiek pikta, kad mokame šitiek mokesčių valdininkams, už Registrų centro paslaugas ir vis tiek kažkas kažko nepadaro. Tad turime ką turime“, – komentavo Rokas.
Anot jo, labiausiai neramina tai, kad duomenys buvo nutekinti jau gana seniai, o žmonėms apie tai buvo pranešta tik po kelių mėnesių.
Vyriškis kėlė klausimus, kaip tokiems žmonėms, kurių duomenys buvo nutekinti reikėtų elgtis toliau.
„Kas dar neramina – kad duomenys buvo pavogti kovą, vasarį ar net sausį. O apie tai sužinome tik gegužės pabaigoje. Ko mes dar nežinome? Kiek pasitikėjimo valstybe ir institucijomis tai suteikia? Absurdų absurdas.
Ir Registrų centro informacija visiškai neaiški. Ką daryti toliau? Susitaikyti, kad kažkas amžinai turės tavo asmens kodą, namų adresą?“ – piktinosi skaitytojas.
Tuo metu kiti gyventojai skundžiasi, kad Registrų centro sistemoje nebeleidžia suformuoti ataskaitos.
Skaitytojas Mantas (tikras vardas redakcijai žinomas) dalijosi, kad prisijungus prie sistemos jam nebeleidžia susipažinti su informacija, kas domėjosi jo duomenimis.
„Nebeleidžia susipažinti su informacija, kas domėjosi mano NT duomenimis. Bandant iš naujo užsakyti rodo, kad jau užsakyta paslauga. Galimai sustabdė paslaugos teikimą?“ – domėjosi skaitytojas.
Paveikta daugiau kaip 600 tūkst. išrašų
Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus dalijosi, kad dėl šio incidento Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Įtariama, kad iš viso galėjo būti neteisėtai paveikta daugiau kaip 600 tūkst. NTR išrašų. Buvo atskleisti asmens duomenys tų asmenų, kurių NTR išrašus suformavo galimai neteisėtai prisijungę asmenys.
Buvo atskleisti NTR išraše įrašyti duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data; NT duomenys (NT adresas, registro numeris, unikalūs nekilnojamųjų daiktų numeriai, kadastro duomenys); turimos daiktinės teisės ar juridiniai faktai bei jų įregistravimo pagrindas (dokumento data, numeris, pavadinimas)“ – aiškino jis.
Tačiau Registrų centro atstovas ramino, kad buvo atskleista tik nekilnojamojo turto registrų išrašuose esanti informacija.
„Jokie asmenų kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, telefonas ar el. pašto adresas, mokėjimo už Registrų centro teikiamas paslaugas informacija, banko sąskaitos numeris, taip pat jokie dokumentai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto objekto perleidimo sandoriai, teismų sprendimai, kadastrinių matavimų dokumentai, statinių išdėstymo planai ir kt., nebuvo atskleisti“, – komentavo jis.
Tačiau kartu jis primena, kad piktavaliai neretai bando išnaudoti žmogiškas emocijas, kad pasinaudodami socialinės inžinerijos technikomis, išgautų jiems reikalingą informaciją.
Todėl, pasak M. Samkaus, gali jie bandyti išvilioti įvairius prisijungimo ar kitus svarbius asmens duomenis, siūlyti kokias nors fiktyvias paslaugas ir raginti jas apmokėti.
„Gyventojai turėtų būti atidūs ir atsargūs dėl pranešimų ar tiesioginių kontaktų, kai prašo pateikti bet kokią asmeninę informaciją.
Atkreipiame dėmesį, kad net jei skambintojas ar el. laiške, Facebook žinutėje kreipiasi vardu ir pavarde arba pamini kokią nors informaciją apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą, reiktų labai atidžiai ir kritiškai vertinti bet kokio pobūdžio raginimus prisijungti prie banko sąskaitos, nespausti pateiktų įtartinų ar neaiškių nuorodų ir pan.“ – pridūrė Registrų centro atstovas.
Kol kas neaišku, ar už patirtus nepatogumus gyventojai sulauks kokių nors kompensacijų.
Apie galimas kompensacijas M. Samkus nekomentavo. Anot jo, toks sprendimas nėra Registrų centro kompetencija.
Kaip sužinoti ar duomenys buvo nutekinti?
M. Samkus primena, kad gyventojai nuo antradienio jau gali sužinoti, ar Nekilnojamojo turto registre (NTR) tvarkomi jų asmens duomenys buvo atskleisti dėl įvykusio asmens duomenų saugumo pažeidimo.
Anot jo, tą padaryti galima prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos, o neturintys galimybių identifikuoti save elektroninėmis priemonėmis gali kreiptis į Registrų centrą gyvai.
„Prisijungti prie Registrų centro savitarnos sistemos galima patvirtinus savo tapatybę viena iš elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonių (pvz. e. parašu ar e. bankininkyste).
Prisijungus reikia paspausti nuorodą „Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. Susipažinti“ ir tuomet asmenims bus pateikta informacija, ar jų asmens duomenys dėl šio incidento buvo atskleisti, kokie konkrečiai asmens duomenys buvo atskleisti ir trumpos rekomendacijos, gyventojams. Priešingu atveju gyventojai matys pranešimą, kad jų asmens duomenys dėl šio incidento nebuvo atskleisti“, – aiškino Registrų centro atstovas.
Tuo metu neturintys galimybės pasitikrinti Registrų centro savitarnoje, visą informaciją gali sužinoti su savo tapatybės dokumentu atvykę į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių.
Tiesa, M. Samkus priduria, kad nesant galimybės tinkamai identifikuoti asmenis, informacija apie asmens duomenų atskleidimą telefonu ar el. paštu neteikiama.
Kas atsitiko?
Registrų centrui žiniomis, tretieji asmenys galėjo gauti NTR išrašus neteisėtai pasinaudoję vieno iš Registrų centro autorizuotų duomenų gavėjų prisijungimais. NTR duomenys kitiems duomenų gavėjams teikiami pagal duomenų teikimo sutartis.
„Kilus įtarimų dėl galimai neteisėtos veiklos, Registrų centras nedelsiant užblokavo įtariamas vartotojų paskyras, apribojo kitų šio duomenų gavėjo vartotojų prieigas su reikalavimu atnaujinti prisijungimo duomenis.
Siekiant užtikrinti didesnį saugumą prisijungimui prie Registrų centro informacinių sistemų taip pat įdiegtos papildomos saugumo ir asmens identifikavimo priemonės, kurios padės užkardyti atvejus, kai prie sistemų bandoma jungtis pasinaudojant svetimais prisijungimo duomenimis“, – nurodė Registrų centro atstovas.
Registrų centras techninių sprendimų pagalba ir toliau vykdys duomenų teikimo stebėseną bei analizę, o esant abejonėms dėl perteklinio ar galimai neteisėto duomenų naudojimo duomenų teikimas sustabdomas.
Registrų centras bendradarbiauja su ikiteisminį tyrimą organizuojančiomis ir kontroliuojančiomis institucijomis ir teikia joms visą reikalingą informaciją.
Tiesa, laikinai Registrų centro generalinio direktoriaus pareigas einantis Giedrius Cininas pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos ir didelio susidomėjimo Registrų centro sistema gali neatlaikyti krūvio. Todėl G. Cininas prašo gyventojų kantrybės.
„Suprantame, kad susidomėjimas šia tema gali būti didelis, bet technologinės galimybės gali neleisti per trumpą laiką apdoroti didelio kiekio užklausų ir galime susidurti su trikdžiais, tad prašome visų kantrybės ir supratimo“, – sako jis.
